Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties nutraukti baudžiamąją bylą, kurioje I. R. kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai yra, 2017-04-13, apie 22.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio – alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0393 nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,25 promilės.

Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apylinkės prokuratūra skundu prašo panaikinti nutartį dėl proceso nutraukimo ir grąžinti bylą Kretingos rajono apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 420 straipsnyje numatytiems sprendimams priimti. Nurodo, kad tyrimo metu I. R. pripažino, kad automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kad alkoholį vartojo tiriamojo įvykio dieną ir dieną anksčiau. Alkotesteris, kuriuo atliktas I. R. neblaivumo nustatymas, turi galiojantį patikros sertifikatą, kurio kopija prijungta prie bylos. Net ir įvertinus maksimalią galimą prietaiso paklaidą, akivaizdu, kad I. R. girtumas tikrinimo metu buvo kur kas didesnis, nei baudžiamajai atsakomybei kilti būtina riba - 1,5 promilės. Įstatymų leidėjo baudžiamajame įstatyme panaudota sąvoka „apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“, negali būti aiškinama kaip procesinis imperatyvas vienintelei galimai įrodinėjimo priemonei – kraujo mėginiui. Priešingu atveju turėtų būti keliamas įstatymo normos, įtvirtintos BK 281 straipsnio 7 dalyje, konstitucingumo klausimas, nes įstatymu įtvirtinta galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsisakant pateikti tyrimui kraujo mėginį, reikštų akivaizdų konstitucinio asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą. Įstatymų lydimaisiais teisės aktais įtvirtinta neblaivumo nustatymo tvarka vienodą įrodomąją galią suteikia bet kokioje organizmo terpėje fiksuotam etilo alkoholio kiekiui. Tiek bendros kompetencijos, tiek administracinių teismų sistemoje nusistovėjusi praktika taip pat pripažįsta galimybę įrodinėti neblaivumą visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinta vienos terpės prerogatyva teismų praktikoje turėtų būti suprantama ir aiškinama tik kaip kriterijus, kuriam turi būti teikiama pirmenybė, kai turima duomenų apie tam pačiam subjektui fiksuotus skirtingus alkoholio kiekius tuo pat metu paimtų kelių terpių mėginiuose.

Skunde taip pat teigiama, kad I. R. administracinės atsakomybės klausimas, kuris tiriamojoje situacijoje neišvengiamai kyla, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas, skundžiamoje nutartyje išvis neaptartas. Skundžiama nutartimi I. R. atleidžiamas nuo bet kokios atsakomybės už pakartotinai per vienerius metus padarytą vairavimą neblaiviam ir teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą atsisakymo pateikti kraujo mėginį situacijoje (2017 m. kovo mėn. analogišką, kaip tiriamoji, veiką I. R. buvo padaręs Plungėje). Todėl šiuo aspektu skundžiama nutartis taip pat negali būti pripažįstama nei teisėta, nei teisinga.

Teismo posėdyje nuteistasis su skundu nesutiko, nuteistojo gynėja advokatė prašė skundą atmesti, prokurorė skundą palaikė.

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, prokurorė 2017 m. birželio 12 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti I. R. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei paskirti atitinkamą bausmę.

Pagal BPK 420 straipsnį teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų; 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Kretingos rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis BPK 424 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą I. R. nutraukė, pripažinęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, motyvuodamas tuo, kad I. R. neblaivumo tikrinimo metu atsisakius duoti kraujo, nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutarties motyvais.

Įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas vairavimą neblaiviam, vienareikšmiai numatė, kad baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu asmuo vairuoja kelių transporto priemonę arba moko praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jo kraujyje, o ne kitose organizmo terpėse yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Analogišką poziciją apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakė ir prokurorė. Aplinkybė, kad vairuotojui alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,55 promilės neblaivumas nėra pakankama spręsti, jog vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, tai būtų tik objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida, o teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (kasacinė byla Nr. 2K-603/2011). Nesant objektyvių duomenų, kad I. R. kraujyje vairavimo metu buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Kadangi šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, skundžiama nutartimi baudžiamąjį procesą nutraukė nepažeisdamas BPK normų.

Vis dėlto skundo argumentai, kad apylinkės teismo nutartyje neaptartas I. R. administracinės atsakomybės klausimas, pagrįsti. Nepaisant to, kolegija vertina, kad tai nekeičia priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. I. R. nutraukus baudžiamąjį procesą nesant veikos, turinčios BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, spręstinas jo administracinės atsakomybės klausimas, apie tai papildomai pažymint apylinkės teismo nutarties rezoliucinėje dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui perduodamas spręsti klausimas dėl I. R. administracinės atsakomybės.