Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Petreikei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui Z. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nepilnamečiais vaikais domisi minimaliai, reguliariai išlaikymo neteikia nei dabar, nei esant gyvai nepilnamečių vaikų motinai R. G. Per metus laiko nesugebėjo patraukti vaikų į savo šeimą, vaikai atsisako su atsakovu gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 15 d. sprendimu nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina R. G., iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams po 87 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje pagal Z. J. ieškinį R. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir R. G. priešieškinį Z. J. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kuria šalys atsisakė ieškinio bei priešieškinio. R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugo skyriaus 2021 m. spalio 7 d. pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 9VTP-954, 2021 m. spalio 12 informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 9IGP-1649 ir Nr. 9IGP-1650, 2021 m. spalio 13 d. Vaiko situacijos vertinimo anketų Nr. 9VSV-920 ir 9VSV-921, kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad po R. G. mirties atsakovas sutiko, kad nepilnamečiai vaikai A. J. ir V. J. apsigyventų su juo, tačiau nepilnamečiai vaikai nurodė norintys gyventi su motinos seserimi I. G., nes su tėvu seniai negyvena. Siekiant atkurti nepilnamečių vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį, šeimai buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba, o nepilnamečių vaikų laikinąja prižiūrėtoja paskirta vaikų teta I. G.. Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų, matyti, kad su šeima dirbę specialistai nustatė, kad po intensyvaus darbo su atsakovu ir jo nepilnamečiais vaikais, šeima išliko krizinėje situacijoje. Atsakovo santykiai su nepilnamečiais vaikais liko tokie patys, nes atsakovas minimaliai vykdė pagalbos plane numatytas priemones, dėjo mažai pastangų ryšio su vaikais atkūrimui, atsisakė toliau bendradarbiauti su specialistais. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnamečius vaikus A. J. ir V. J. iš jų tėvo Z. J. Be tėvų globos likusiems vaikams nustatyta globa (rūpyba) nuo 2022 m. sausio 10 d., jų laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta I. G. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nepilnamečiams vaikams nustačius laikinąją globą, atsakovui toliau buvo taikoma šeimos atvejo vadyba, jis skatintas aktyviai bendrauti su vaikais, kuo dažniau aplankyti juos vaikų gyvenamojoje vietoje, domėtis, kaip jiems sekasi. Atsakovas priimti specialistų pagalbą atsisakė, nesinaudojo rekomendacijomis, pagalbos plano įsipareigojimų nevykdė. Teismui išklausius vaikų A. J. ir V. J. nuomonę, vaikai nurodė, kad su tėvu bendrauja. Paskutinį kartą su juo buvo susitikę rugsėjo mėnesį, kai šis atvyko į jų mokyklą. Su atsakovu bendrauja trumposiomis SMS žinutėmis, per programėlę Messenger. V. J. nurodė, kad su atsakovu bendrauti nenori, tarp jų nedraugiškos nuotaikos. Ji nori gyventi pas tetą I. G. A. J. nurodė, kad atsakovo namuose yra buvęs, bet ten jam nepatinka, jaučiasi nejaukiai. Tėvas daug žada, bet mažai daro, daiktų nuperka retai, keletą kartų per metus, o I. G. juo ir seserimi rūpinasi nuolat. Tetos namuose jaučiasi gerai, laisvai, nori su ja gyventi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kraštutinė priemonė, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tokio pobūdžio bylose turi būti nustatoma teisinga interesų pusiausvyra, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų. Turi būti užtikrinama, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvai negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai su atsakovu negyvena nuo 2014 m., iš atsakovo jie paimti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi, nes jis minimaliai vykdė Šiaulių apskrities mobiliosios komandos rekomendacijas ir parengtą pagalbos planą, tarpusavio ryšio su vaikais A. J. ir V. J. neatkūrė, su vaikus prižiūrinčia I. G. nebendravo, psichologų ir kitų specialistų pagalbos atsisakė. Po vaikų paėmimo atsakovas su vaikais bendravo, tačiau minimaliai, vieną kartą buvo parsivežęs į savo namus, tačiau po kelių valandų juos parvežė į tetos I. G. namus, buvo nusivežęs juos į Palangą. Atsakovas nedalyvavo 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. birželio 22 d. organizuotuose pagalbos plano peržiūros posėdžiuose, atsisakė psichologo konsultacijų, tačiau 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kurioje mokosi nepilnamečiai vaikai, domėjosi jų mokymųsi. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams pirko rūbų, batus, maisto produktus. Visgi šie faktai taip pat turi būti įvertintini ne tik epizodiškai, bet ir atsižvelgiant į visus byloje nustatytus faktus. Įvertintina ir tai, kad vaikai nurodė, kad jų tarpusavio ryšys nėra artimas, su tėvu bendrauja minimaliai, jie išreiškė norą gyventi su teta I. G. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas deda pastangas, kad jo ir nepilnamečių vaikų ryšys nenutrūktų, su savo vaikais bendrauja, kartais su jais susitinka bei pasiima namo, taip pat bendrauja socialinių tinklų pagalba, tačiau tai daro epizodiškai. Išklausius vaikų nuomones, matyti, kad tarp jo ir vaikų nėra artimo ryšio, nes dėl tėvo epizodiško dalyvavimo jų gyvenime, vaikai turi nuoskaudų, o atsakovas nededa pakankamai pastangų, kad jo ir vaikų ryšys būtų atkurtas. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaikais neužtenka, tėvai turi gebėti atpažinti ir sugebėti patenkinti vaikų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, tačiau atsakovo elgesys rodo, kad jis to šiuo metu negeba padaryti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas netinkamai domisi jų reikmėmis, ugdymu, vystymųsi ir išlaikymu. Nors ieškovas kartais nuperka maisto, drabužių ir avalynės, tai neužtikrina vaikų būtinų poreikių tenkinimo. Atsakovo elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad jis geba, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų fizinę ir psichologinę būklę, sudaryti vaikams tinkamas sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, taip pat parengs vaikus savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad situacija atsakovo šeimoje, teikiant šeimai būtinas socialines paslaugas, dar gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, todėl šioje situacijoje taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys, 3.183 straipsnio 2 dalis, CPK 405 straipsnis). Teismo vertinimu, laikinas tėvo valdžios apribojimas galėtų motyvuoti ir paskatinti atsakovą keisti savo elgesį ir dėti daugiau pastangų siekiant atkurti tėvo ir vaikų tarpusavio ryšį.

Išaiškintina, kad atsakovas turi teisę kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis), o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nustatymo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 18 d. įsakymais vaikams V. J. ir A. J. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaikų globėja (rūpintoja) paskirta I. G. ir vaikai gyvena pas globėją, todėl vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas globėją I. G. (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 15 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams A. J. ir V. J. po 87 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą A. J. ir V. J. mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Atsakovas su ieškovės reikalaujamu išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, kad jis nepajėgus mokėti po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Iš byloje esančių dokumentų, atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, neturi. Atsakovas dirba vairuotoju, jo atlyginimas apie 800 – 900 Eur priklausomai nuo per mėnesį išdirbto valandų skaičiaus. Jis turi nekilnojamojo turto, taip pat skolinių įsipareigojimų, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. Atsakovas gyvena vienas, daugiau asmenų, kuriems reikalingas išlaikymas, neturi. Nors atsakovas nesutinka, kad išlaikymo dydis vaikams būtų padidintas, teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ši pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pažymėtina, kad nuo Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, praėjo 7 metai. Nuo to laiko būtiniausių kasdieniam gyvenimui dalykų (maisto, komunalinių patarnavimų ir kt.) kainos padidėjo. Vaikai paaugo, jų amžiaus lemiami poreikiai neabejotinai padidėjo. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžiui būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 15 d. sprendimu nustatytas 87 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai per mažas ir nebegali patenkinti būtiniausių vaikų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jiems augti ir vystytis, todėl yra pagrindas pakeisti nepilnamečiams vaikams A. J. ir V. J. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir jį padidinti. Visgi išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam nepilnamečiam vaikui yra išmokama Valstybės mokama universali išmoka, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. liepos 25 d. iki vaikų A. J. ir V. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai)..

Nustatytina, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaikų rūpintojas ir globėjas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.202 straipsnio 2 dalis).

Šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. J., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaikų rūpybos ir globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. gyvenamąją vietą nustatyti pas rūpintoją ir globėją I. G. šios gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-971/2015 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisti iš Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. liepos 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaikų rūpintojas ir globėjas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.