- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- AS-709-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01408-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- L. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Alytaus profesinio rengimo centro, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Alytaus profesinio rengimo centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Alytaus profesinio rengimo centro priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde dėstė aplinkybes, kad mokantis Alytaus profesinio rengimo centre jam nebuvo mokama stipendija, nebuvo vykdomos kitos programos, jis negalėjo dalyvauti įvairiuose renginiuose, konkursuose, viktorinose ir pan., t. y. buvo traktuojamas kitaip nei kiti profesinio rengimo centro mokiniai, patyrė diskriminaciją.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir Alytaus profesinio rengimo centras 2021 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Profesinio mokymo sutartį (toliau – ir Sutartis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalies, 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.718 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis.
Teismo vertinimu, iš Sutarties turinio matyti, kad atsakovas sudarydamas Sutartį įsipareigojo suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – pareiškėjas (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo mokytis pagal mokymo planą ir šios Sutarties 1 skyriuje nurodyto profesinio mokymo programos ir jos modulio (-ių) reikalavimus; laikytis Profesinio mokymo tiekėjo saugos, sveikatos, priešgaisrinių ir higienos reikalavimų; laikytis Profesinio mokymo tiekėjo įstaigos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų; gerbti mokytojus ir kitus tiekėjo bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų ir kt.
Teismas, įvertinęs skundo argumentus ir iš Alytaus pataisos namų gautus dokumentus, padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir Alytaus profesinio rengimo centro susiklostė privatinės teisės reguliuojami civiliniai teisiniai, o ne viešo administravimo santykiai. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis iš esmės kvestionuoja tam tikras Sutarties sąlygas ir Alytaus profesinio rengimo centro veiksmus vykdant Sutartį bei įgyvendinant Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pareiškėjas ir atsakovas yra lygiaverčiai sutartinių teisinių santykių subjektai, jų nesieja jokie subordinaciniai, pavaldumu grįsti santykiai. Alytaus profesinio rengimo centras šiuose santykiuose nėra viešojo administravimo subjektas, turintis kokių nors administracinių įgalinimų pareiškėjo atžvilgiu.
Kadangi ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, kuriuose Alytaus profesinio rengimo centras veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Kadangi ginčas nepriskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl paslaugų kokybės ar kitų Sutarties pažeidimų bendrosios kompetencijos teisme pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, t. y. Alytaus apylinkės teismui.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo nustatyti, kuriam teismui yra teismingas pareiškėjo skundas. Nustačius, kad skundas yra teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, panaikinti šio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti pareiškėjo skundą bei jį nešališkai ir išsamiai išnagrinėti. Nustačius, kad skundas teismingas Alytaus apylinkės teismui, pripažinti, kad valstybė sudarinėja su asmeniu klaidinančias sutartis, tad tokios sutartys negali būti teisėtos.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčas tarp pareiškėjo ir Alytaus profesinio rengimo centro yra dėl Sutarties vykdymo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį tai, kad Sutarties 9 punkte nurodyta, jog ginčai dėl Sutarties sąlygų ir šalių įsipareigojimų vykdymo sprendžiami derybų būdu, o kai nepavyksta išspręsti ginčo derybomis, jis sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą. Sprendžiant šį klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėjas kelia savo reikalavimus.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš atsakovo veiksmų, susijusių su Sutarties vykdymu (netinkamu vykdymu).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis viešąjį administravimą apibūdina kaip teisės aktais reglamentuotą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą teisės aktams įgyvendinti: administracinį reglamentavimą, administracinių sprendimų priėmimą, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūrą, administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos, o 2 dalyje – kad valstybinė ar savivaldybės profesinio mokymo įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus pataisos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus), kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba įstaiga, ar savivaldybė. Valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalininkais gali būti fiziniai asmenys ir kiti negu Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybė juridiniai asmenys. Pagal šio straipsnio 3 dalį profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kurios reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis nustato, kad viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.
Pažymėtina, jog specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagrindinė mokyklų veikla yra viešųjų paslaugų teikimas, o pati mokykla nelaikytina viešojo administravimo subjektu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-21/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-23/2017, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-95/2018).
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į viešojo administravimo srities ginčų kategoriją, todėl šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai kildinami ne iš administracinių, o iš privatinių teisinių santykių, kurie, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį, priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai, be kita ko, nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis).
Alytaus profesinio mokymo rengimo centro ir jos mokinių teisiniai santykiai yra grindžiami Profesinio mokymo sutartimis, o pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su sutartiniais atsakovo įsipareigojimais, profesinio mokymo paslaugų netinkamu teikimu, t. y. kyla iš civilinių teisinių santykių, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokios išvados nekeičia ir Sutartyje numatyta ginčų dėl Sutarties sprendimo tvarka (pagal ABTĮ nuostatas).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.