Telšių apylinkės teismo sprendimas

2024-05-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-2392-1081/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-14
Bylos Nr.
e2YT-2392-1081/2024
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00975-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, K. J., R. S., S. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-2392-1081/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00975-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.5; 2.5.9; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2;3.4.5.15.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 14 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, K. J., R. S. ir S. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, K. J., R. S. ir S. S., prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos S. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad jo mama S. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Jos sutuoktinis A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi tris brolius R. S., S. S. ir K. J., kuris gimė (duomenys neskelbtini), iki mamos S. S. (buv. J.) santuokos su A. S. sudarymo (duomenys neskelbtini). Po S. S. mirties liko turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą būtų galėję paveldėti įstatyminiai paveldėtojai - S. S. sūnūs, tačiau jie nė vienas per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis faktiškai valdydamas priėmė po jo motinos mirties likusį palikimą, ką pagrindžia nurodyti faktai: S. S. keletą metų iki mirties sirgo, todėl pareiškėjas iki pat mirties rūpinosi mama, ją slaugė, rūpinosi jos laidotuvėmis, o po jos mirties nepertraukiamai rūpinosi namu, jo aplinka, apsauga, mokėjo reikiamus mokesčius, rinkliavas; Telšių regiono atliekų tvarkymo centro pateiktoje pažymoje nurodoma, kad mokėjimo pranešimai yra siunčiami S. S. vardu, adresu (duomenys neskelbtini); atliekų tvarkytojui iki 2023 m. gruodžio 31 d. skolos nėra, t. y. laikotarpiu nuo pareiškėjo motinos mirties iki pažymoje nurodomos datos rinkliavą sumokėjo pareiškėjas; UAB „Mažeikių vandenys“ savo pažymoje nurodo, jog 2015 m. sausio 30 d. buvo sudaryta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su gyventoja S. S.; iki pažymos rengimo datos 2024 m. vasario 22 d. už vandenį, nuotekas ir abonentinis mokestis yra sumokėti, skolos nėra (reikiamus mokesčius sumokėjo pareiškėjas); elektros energijos tiekėjas savo pateiktose pažymose nurodo, kad objekte nurodytu adresu Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartis sudaryta S. S. vardu ir paskutinis mokėjimas už suvartotą elektros energiją atliktas 2022 m. gegužės 23 d., vėliau elektros tiekimas sustabdytas, skolos nėra. Pažymėjo, jog dėl itin pablogėjusios sveikatos mamai nebegalint savimi pasirūpinti ir jos slaugą perėmus pareiškėjo šeimai, siekiant išvengti turto sugadinimo, motinos namų adresu elektros tiekimas buvo sustabdytas ir kol kas, nesant poreikio, nėra atnaujintas. Tačiau skolos už tiektą elektros energiją ir suteiktas paslaugas nėra, tuo pasirūpino pareiškėjas; Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras informavo, kad dėl S. S. palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris reikalingas palikimo priėmimui.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys S. S. ir R. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo K. J. pateikė teismui notaro patvirtintą pareiškimą dėl S. S. palikimo atsisakymo.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo A. S. tėvai S. S. ir A. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 12 d. Dovanojimo sutarties Nr. 1L16-165 pagrindu S. S. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). S. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po S. S. mirties nei vienas iš jos vaikų į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Mažeikių vandenys“ informacinis pranešimas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pažyma dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, UAB „Ignitis“ informacinis pranešimas patvirtina, kad įsiskolinimo už paslaugas, suteiktas (duomenys neskelbtini), nėra.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. S. po mamos S. S. mirties prižiūrėjo ir rūpinosi paveldimu turtu, mokėjo mokesčius, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą. Suinteresuoti asmenys R. S. ir S. S. prieštaravimų dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nereiškė, sutiko su A. S. pareiškimu, nurodė, kad su pasekmėmis susipažino ir sutinka. Suinteresuotas asmuo K. J. pateikė Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės patvirtintą K. J. atsisakymą nuo motinos S. S. palikimo, notarinio registro Nr. 999.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas A. S. priėmė savo motinos S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė