- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-952-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09212-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Compensa Services“
- Trečiasis asmuo
- Asociacija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Compensa Services“ dėl darbo ginčo, tretieji asmenys Asociacija kompleksinė ergonteisinė parama, E. G., uždaroji akcinė bendrovė „Egvisma“, E. S., A. B., S. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Pripažinti atleidimą iš darbo diskriminaciniu ir neteisėtu; 2) Priteisti jam iš atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 300 Eur už darbą nedarbingumo metu, 180 Eur už mobilaus telefono ir SIM kortelės naudojimąsi; 3) Pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2018 m. gruodžio 27 d. Įsakymą dėl atleidimo iš darbo; 4) Atleisti jį iš darbo teismo sprendimu; 5) Pripažinti jo teisę į 30 000 Eur piniginę kompensaciją ir ją priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovo teismui paduotas ieškinys neatitinka teismui paduodamam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Ieškinio turinys ir jame esančių aplinkybių dėstymas ydingas, suformuluotas neaiškiai, nesuprantamai, netiksliai, ieškovo nurodytos, tarp ginčo šalių susiklosčiusios, faktinės aplinkybės išdėstytos nenuosekliai, be jokios teisinės argumentacijos, paremtas asmeniniu buitiniu aplinkybių suvokimu ir analogiška forma išreikštu jų dėstymu, dauguma nurodomų faktinių aplinkybių visiškai niekaip nesusiję su individualiu darbo ginču. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nesutinka su individualaus ginčo darbo byloje jo atžvilgiu Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. vasario 27 d. priimtu sprendimu Nr. DGKS-1274, tačiau nenurodo nesutikimo motyvų, ieškinyje formaliai apsiribojama tik nesutikimo su DGK sprendimu fakto konstatavimu. Akcentavo, kad jis privalo įvardinti tiksliai ir aiškiai keliamo ginčo faktines aplinkybes, pateikti jų faktinį ir teisinį pagrindimą, apsiribodamas aplinkybių, visiškai nesusijusių su individualiu darbo ginču, dėstymu, konkrečiai ir aiškiai įvardinti teismui keliamo ginčo dalyką. Faktinį reikalavimo pagrindą, o taip pat ir patį reikalavimą turi formuluoti į teismą besikreipianti ginčo šalis, o ne teismas. Nurodė, kad nustatyti trūkumai yra esminiai, jie neigiamai įtakoja galimybę pradėti bylą civilinio proceso kodekso nustatytu būdu ir tvarka, atsakovui - tinkamai atsikirsti į ieškinį, o teismui, esant procesiniam pagrindui, - priimti sprendimą už akių.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuriuo prašė „panaikinti 2019-04-24 teismo nutartį ir klausimą gražinti teismui, kuris nepaveiktas psichotropinio ginklo ir gali mąstyti, vadovautis suformuota teismų praktika, moka Valstybinę šnekamąją kalbą“. Nurodė, kad ieškinio tekstas ir reikalavimai buvo suprantami Darbo ginčų komisijai, todėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad atskirojo skundo dalykas ir pagrindas suformuluotas ydingai ir nesuprantamai, nesusiejant su keliamu ginču dėl ieškovo subjektinės teisės. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardina priimtos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvų, kelia apeliacinės instancijos teismui reikalavimą klausimą grąžinti (perduoti) spręsti kitam teismui (nors Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo pareiškimo klausimas jau buvo išspręstas ir netenkintas 2019 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi), neformuluodamas jokio reikalavimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306, 334 straipsnius. Pažymėjo, kad atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nėra susijusios su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turiniu. Todėl, nėra galimybės nustatyti kurią pirmosios instancijos teismo nutartį/jos dalį ir dėl kokių priežasčių skundžia ieškovas bei atitinkamai nėra galimybės užtikrinti tinkamo, o ne vien tik formalaus, apeliacijos proceso. Nurodė, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti atskirojo skundo dalyką ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas Akcentavo, kad atskirasis skundas suformuluotas ydingai, sąmoningai vartojant įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus, kaip pvz., „teisėjos nutartis, kuria psichotropinio ginklo pagalba siekiama paveikti mane <…>“ „teisėja <…> iškrypėliškai reikalauja <…>“, „išniekina Lietuvą ir teismą“ ir kt. Pažymėjo kokio turinio atskirąjį skundą, kuriame sąmoningai nepagarbiai įvardinami konkretūs teisėjai, teismas turi prerogatyvą atsisakyti nagrinėti kaip paduotą apelianto, kuris sąmoningai piktnaudžiauja savo teise į apeliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 1.137 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuriuo prašė „panaikinti 2019-04-24 teismo nutartį ir klausimą gražinti teismui, kuris nepaveiktas psichotropinio ginklo ir gali mąstyti, vadovautis suformuota teismų praktika, moka Valstybinę šnekamąją kalbą“, grįsdamas jį iš esmės tapačiais, jo atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties nurodytais, motyvais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskiruosius skundus ir ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi A. B. buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tą pačią 2019 m. balandžio 24 d. teisme gautas jo atskirasis skundas (registracijos Nr. DOK-97269) dėl 2019 m. balandžio 24 d. teismo nutarties, pakartotinai, tas pats skundas teisme registruotas ir 2019 m. balandžio 26 d. (registracijos Nr. DOK-99063). Konstatavo, kad ieškovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, sąmoningai skunde tęsdamas su reiškiamo reikalavimo dalyku nesusijusio teksto dėstymą, cituodamas su ginču ir teismo nutartimi nesusijusias žiniasklaidos publikacijas, bei vartodamas niekuo neparemtus įžeidžiančius kaltinimus teismui apie psichotropinio ginklo taikymą. Pažymėjo, kad įvertinęs ieškovo procesinį elgesį, sąmoningai formuluojant ydingo turinio atskiruosius skundus, nesiekiant šalinti skundo trūkumų, akivaizdžiai tyčia naudojant įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus Lietuvos valstybės, jos institucijų ir pareigūnų, vykdančių teisingumą atžvilgiu, taip pat teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, atžvilgiu, sprendė, kad atskirasis skundas neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sąžiningas asmuo, nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybą. Dėl šios priežasties sprendė, kad nėra tikslinga sąmoningai piktnaudžiaujančiam savo teisėmis asmeniui toliau taikyti atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto ir tokio turinio atskirąjį skundą atsisakoma priimti kaip paduotą asmens, kuris neturi teisės jo paduoti, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas teise į teisminę gynybą, sąmoningai ir sistemingai rodydamas nepagarbą teismo procesui, Lietuvos valstybei bei teisingumą vykdantiems pareigūnams ir institucijoms. Pažymėjo, kad ieškovui sąmoningai nešalinus 2019 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų, ieškovo ieškinys laikytinas nepaduotu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo „panaikinti 2019-04-29 teismo nutartį ir klausimą gražinti teismui, kuris nepaveiktas psichotropinio ginklo ir gali mąstyti, vadovautis suformuota teismų praktika, moka Valstybinę šnekamąją kalbą; informuoti kaimynines šalis apie Lietuvai iškilusi pavojų dėl psichotropinio ginklo naudojimo Lietuvoje per teismus taip siekiant sunaikinti Lietuvą į jo tautą; pranešti kaimyninės Rusijos Federacijos teisėsaugai, kuri jau yra pradėjusi tyrimą dėl prichotropinio ginklo naudojimo Lietuvos teismuose“. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais, jo atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. nutarčių nurodytais, motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria, nustačius, kad ieškovas piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, nutarta atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą kaip paduotą asmens, kuris neturi teisės jo paduoti bei konstatavus, kad ieškovas sąmoningai nešalino pareikšto ieškinio trūkumų – laikyti jį nepaduotu.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas privalo įvardinti tiksliai ir aiškiai keliamo ginčo faktines aplinkybes, pateikti jų faktinį ir teisinį pagrindimą, apsiribodamas aplinkybių, visiškai nesusijusių su individualiu darbo ginču, dėstymu.
14. Pritartina šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas, be kita ko, prašo priteisti jam 300 Eur už darbą nedarbingumo metu. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė reikalavo dirbi jo nedarbingumo metu, tačiau už atliktą darbą neatsiskaitė. Tačiau ieškovas nenurodo su šiuo teiginiu susijusių faktinių aplinkybių (kokiu būdu reikalavo, kokius darbus nedarbingumo laikotarpiu jis atliko ir pan.) bei kokie įrodymai jį pagrindžia. Taip pat, ieškovas, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 180 Eur už mobilaus telefono ir SIM kortelės naudojimąsi, nurodo, kad šalių susitarimu atsakovės tikslais buvo naudojamas sūnaus A. B. mobilus telefonas, tačiau, atleisdama iš darbo atsakovė neatsiskaitė. Ieškovas nenurodė ir šį teiginį pagrindžiančių faktinių aplinkybių bei įrodymų.
15. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas ieškiniu taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur suma, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, toks reikalavimas, grindžiamas tapačiais argumentais, jau buvo reikštas kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-4572-996/2019).
16. Pritartina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytoms išvadoms, kad ieškovas sąmoningai formuluoja ydingo turinio atskiruosius skundus, nesiekiant šalinti skundo trūkumų, akivaizdžiai tyčia naudoja įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus Lietuvos valstybės, jos institucijų ir pareigūnų, vykdančių teisingumą atžvilgiu, taip pat teismo, priėmusio skundžiamą nutartį, atžvilgiu.
17. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinama, kai pateikiamas skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 306 straipsnis, 338 straipsnis). Imperatyvūs reikalavimai skundo formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems atskirojo skundo trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti skundo dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
18. Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo atskirąjį skundą pagrįstai pripažino, kad ieškovas, teikdamas atskiruosius skundus, kurių turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą, o pareikštą ieškinį laikė nepaduotu.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.