Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-07738-23 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, darbo biržoje neregistruota, teista:

1. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė mažinta 1/3 ir skirta 40 parų arešto bausmė, bausmę atlikusi, teistumai išnykę,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Anksčiau yra gydyta psichiatrinėje ligoninėje nuo priklausomybės alkoholiui, jokiomis psichikos ligomis neserga. Kažkur jau 10 metų su V. S. yra pora, jis jos širdies draugas, kartu negyvena. Šiuo metu ir įvykio metu ji gyveno pas P. A.. 2023 m. vasario 25 d. kartu su P. A. jie vartojo alkoholį, ir vakare, tiksliai laiko nepamena, atėjo jos širdies draugas V. S. į svečius, atsinešė degtinės pilną butelį. Visi trys išgėrė tą degtinę, tarp jos neblaivios ir V. S. neblaivaus kilo konfliktas, dėl ko kilo konfliktas neatsimena. V. S. jai spyrė į kairę koją, jai skaudėjo. Tada dar su ranka jai trenkė per galvą, dėl ko ji labai supyko, nes ji juk irgi žmogus, jai juk irgi skauda, kai ją tranko. Ji paėmė puodelį nuo stalo, kuris buvo išgertuvių vietoje, ir su tuo puodeliu trenkė V. S. į kaktos sritį, sudavė tik vieną kartą, nuo smūgio puodelis sudužo. Po jos smūgio V. S. iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Tada V. S. išėjo į lauką. Ji su P. A. užsirakino duris, nes buvo naktis ir ėjo miegoti. Negirdėjo, jog policija belstų į buto duris. Gailisi, jog trenkė V. S. į kaktą. Visą įvykį matė kartu su jais girtuokliavęs P. A. (b. l. 82).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. M. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasario 25 d., apie 17 val. 30 min., jis su savo sena pažįstama A. M. išgėrinėjo pas jų bendrą pažįstamą P. A., šio bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vartojo visi trys degtinę, alų ir sidrą ir bendravo, žiūrėjo televizorių ir kalbėjosi. Iš jų visų trijų labiausiai apgirto A. M., ji jau buvo pergėrusi. Išgertuvių metu, laikas buvo apie 18 val. 30 min., A. M., būdama neblaivi, išgirdo, jog V. S. P. A. pasakė, jog šis A. M. nepriimtų pas save į butą, jog ji serga įvairiomis ligomis, taip pat vagiliauja. A. M., tai išgirdusi, jiems būnant kambaryje prie televizoriaus, paėmusi nuo stalo tuščią išgertą degtinės butelį, juo vieną kartą V. S. smūgiavo į galvos sritį, dėl ko nuo smūgio butelis sudužo ir prakirto jam galvos sritį. Nuo tokių veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. A. M. pamačiusi, jog jam bėga kraujas pasakė, jog nieko nebus, praeis, liepė nusiplauti kraują. Tačiau kraujas vis kapsėjo ir V. S. tada išsikvietė greitąją pagalbą ir išėjo į lauką jos laukti. A. M. su P. A. liko bute, išjungė šviesą ir apsimetė, jog jų bute nėra. Atvykus medikams, vėliau policijos pareigūnams jų neįsileido. V. S. tą pati vakarą dar nebuvo apsisprendęs, ar rašys pareiškimą ant A. M.. Tą patį vakarą pristačius medikams jį į Ukmergės ligoninės priėmimą, jam susiuvo ten galvoje žaizdas, suleido vaistų ir paleido, jo paties prašymu, į namus. Tą vakarą Ukmergės ligoninės priėmime buvo užfiksuotas jo sužalojimas ir jam suteikta pagalba. Vis galvojo ir svarstė, ar A. M. dovanoti už sužalojimą, tačiau nusprendė nebekentėti ir su ja nebesitaikyti, tegul atsako už savo veiksmus. Ji nuolatos vartoja alkoholį ir renkasi pas vis kitą asmenį, pas kurį jai parankiau būti, kas tuo metu turi pinigų ir kur jai prisiglausti. Daugiau nieko pasakyti nenori, kaip jam trenkė buteliu per galvą matė ir P. A.. Pas medicinos ekspertą nesikreips, nes jį apžiūrėjo Ukmergės medikai, jie išrašė kažkokį dokumentą po apžiūros, tačiau jis neprisimena, kur jį padėjo (b. l . 24).

Liudytojas P. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, pas jį į butą adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstama A. M.. Kartu su ja vartojo alkoholinius gėrimus ir į butą atėjo A. M. draugas V. S., kuris atsinešė degtinės butelį, kurį jie kartu gėrė. Begeriant degtinės butelį, A. M. susikivirčijo su V. S., kuris jai ginčo metu spyrė į koją, o ji, paėmusi puodelį nuo stalo, trenkė V. S. į kaktą, po ko puodelis sudužo. Po ginčo į namus atvyko policijos pareigūnai. Daugiau nieko reikšmingo apie įvykį neturi, ką papasakoti, iš jo namų A. M. išėjo ir daugiau nebesilanko (b. l. 39).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į namo pirmą laiptinę ir užlipus laiptais į namo antrą aukštą, kairėje pusėje yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), įėjimo durys. Įėjus per duris patenkama į koridorių. Koridoriaus gale kairėje pusėje tiesiai yra patalpa Nr. 1, kurios viduje yra buitinė technika, keli baldai, stalas ant kurio maisto likučiai, nugertas degtinės butelis ir kiti daiktai. Dešiniau patalpos Nr. 1, yra patalpa Nr. 2, kurios viduje yra sofa lova, kėdės, stalas, spinta, dar viena dešiniau sofa lova ir kitų namų apyvokos daiktų ir drabužių. Patalpose netvarka, daiktai sumesti į krūvas. Apžiūrėjus patalpas, grumtynių, kraujo ar kitokių pėdsakų nerasta, neužfiksuota (b. l. 8).

Kitų objektų apžiūros metu nustatyta, kad susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, teismo medicinos specialistas padarė išvadą, kad V. S. padaryta žaizda kaktos kairėje, apie 1 cm. virš kairiojo antakio ir 3-4 cm dydžio žaizda kaktos viduryje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir būdu bei kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51-52).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamoji A. M. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui – V. S. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 92-98).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajai A. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamoji padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji teista, teistumas neišnykęs, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta (b. l. 115-116), bedarbė, neregistruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 117). A. M. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, paskiriant didesnę nei numatytas bausmės vidurkis, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, A. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 31 d. nutarimu (b. l. 86-89) A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį baudžiamojoje byloje 48,59 Eur sumai (b. l. 56-57). Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamoji Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos žalos neatlygino, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti ja 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 48,59 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 59 centus) turtinės žalos.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.