- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-381-1076/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00061-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko bei pranešėjo) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Valdo Rakausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 300 MGL (15 000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, viena V. G. sulaikymo para prilyginta 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta, kad mokėtina bauda yra 298 MGL (14 900 eurų) dydžio.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta konfiskuoti 20 200 eurų, kurie yra Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. G., pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą (bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai) ir 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (nauja redakcija nuo 2017 m. liepos 13 d., Nr. XIII-568, 2017 m. birželio 29 d., paskelbta TAR 2017 m. liepos 12 d., i. k. 2017-12068) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdamas muitinei grynųjų pinigų deklaraciją), 2021 m. spalio 14 d., apie 11.40 val., kaip vairuotojas vykdamas lengvuoju automobiliu LAND ROVER DISCOVERY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo vietą Pagėgių sav., Panemunės k., K. Donelaičio g. 2, vidinėje kairės pusės striukės kišenėje gabeno 20 200 eurų, kurių nepateikė muitinės kontrolei. V. G., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 20 200 eurų, kurių vertė viršija 250 MGL, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. G. gynėjas advokatas V. Rakauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį ir jo ginamojo atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.
2.1. Gynėjas nurodo, kad pagal teismų praktiką, kontrabandos sudėtis yra formali, šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento ir padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, to nori ir taip veikia. Jis sąmoningai nepateikia gabenamų daiktų kontrolei, nors žino apie pareigą juos pateikti, ar kitaip sąmoningai vengia kontrolės.
2.2. Skunde gynėjas cituoja Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-206-468/2014 pateiktą išaiškinimą, jog nepaisant nusikaltimo aprašymo formaliąja sudėtimi, tai nereiškia, jog byloje neturi būti nustatinėjamas motyvas ir tikslas. Formalus požiūris į teisės taikymą, neadekvačių sankcijų padarytam pažeidimui taikymas iškreiptų baudžiamosios teisės paskirtį. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Minėtame nuosprendyje teismas išaiškino, jog baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti ir kitus svarbius nusikalstamos veikos požymius. Pagrindinis kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos objektas, yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Kontrabandos dalyku gali būti ir pinigai, nes jų gabenimas per sieną taip pat yra reglamentuotas, tačiau šiuo atveju, t. y. kalbant apie baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, būtina nustatyti ne tik vežamų pinigų kilmę, bet ir pinigų panaudojimo Lietuvos Respublikoje galimybes, nes daiktų/pinigų pateikimas muitinės kontrolei nėra savitikslis. Priešingai – išvežamų/įvežamų daiktų muitinės kontrolės tvarka siekiama, kad nebūtų pažeista ūkininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti vidaus rinkos plėtrą, užsienio prekybos interesus, muitinės politikos įgyvendinimą. Tame pačiame nuosprendyje teismas nurodė, jog muitinės pareigūnas turėjo pasiūlyti užpildyti deklaraciją ir kad baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą galėtų kilti tik tuo atveju, jei asmuo būtų paragintas pildyti deklaraciją, to nedarytų ir bandytų nuslėpti vežamus pinigus.
2.3. Toliau skunde gynėjas aptaria subjektyvųjį nusikaltimo požymį – kaltę, nurodydamas, kad tai yra asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Teisingas subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių (kaltės, motyvo, tikslo) nustatymas turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamas veikas, atribojant vienas nusikalstamas veikas nuo kitų, taip pat parenkant jas padariusiems asmenims bausmės rūšį ir individualizuojant jos dydį. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
Šalies argumentai
2.4. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino visas faktines aplinkybes, susijusias su inkriminuota nusikalstama veika, dėl jų net nepasisakė, nenurodė kurios konkrečiai aplinkybės reikšmingos tyčiai konstatuoti. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę grindė tik muitinės pareigūno D. J. parodymais, kurie neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nenuoseklūs. Byloje esančiame tarnybiniame pranešime D. J. nurodė, kad dirbo Panemunės kelio posto praleidimo vietoje, atvykimo į LR pusėje 11, 12 darbo vietose. Nuteistasis į šį postą atvyko apie 11.40 val., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad į nurodytą muitinės postą jis atvyko 11.13 val. Prieš muitinį tikrinimą beveik 30 min. pasienio pareigūnai tikrino jo transporto priemonę. Tiek nuteistasis, tiek ir kiti pareigūnai viso automobilio tikrinimo metu buvo kartu prie transporto priemonės. Prie transporto priemonės buvo atėjęs ir muitinės pareigūnas D. J., kuris patikrinęs automobilio saloną ir bagažinę, liepė nuteistajam eiti kartu su juo į tarnybines patalpas. Apklausiamas teisme D. J. nurodė, kad neva tai dėl deklaruojamų daiktų nuteistojo klausė per langelį atvažiavus į muitinės postą. Akivaizdu, kad to daryti jis net negalėjo, kadangi nuteistasis beveik pusvalandį buvo šalia automobilio ir padėjo rasti pasieniečiams transporto priemonės VIN kodą, o D. J. pats buvo šalia transporto priemonės pasieniečiams atliekant automobilio tikrinimą. Be to, apklausiamas teisme D. J. negalėjo įvardinti kokią pinigų sumą deklaravo nuteistasis 200 Eur ar 2 000 Eur. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog siekiant išsamiai nustatyti muitinio tikrinimo aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo prašoma pateikti vaizdo įrašus iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto. Prokurorė tokio prašymo netenkino ir nors toks prašymas buvo patenkintas teisme, tačiau vaizdo įrašas į bylą nebuvo pateiktas, jo nepateikimo priežastys nebuvo nurodytos.
2.5. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp muitinės pareigūno D. J. ir nuteistojo parodymų. Tuo tarpu pats nuteistasis apklausiamas teisme teigė, kad jo niekas neklausė, ar jis turi kokių nors deklaruotinų daiktų. Pasienio pareigūnai tikrino jo vairuotą transporto priemonę „Land Rover Discovery“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), beveik 30 min (į muitinės postą nuteistasis atvyko 11.13 val., o muitinis tikrinimas buvo pradėtas tik 11.40 val.), ieškojo automobilio VIN kodo. Siekdamas padėti jį surasti, nuteistasis telefonu bendravo su automobilio savininku ir nuolat buvo prie automobilio su pasienio pareigūnais. Suradus VIN kodą ir atlikus transporto priemonės patikrinimą, prie nuteistojo priėjo muitinės pareigūnas, kuris patikrinęs automobilio saloną ir bagažinę, liepė eiti kartu su juo į kabinetą. Užėjus į kabinetą, muitinės pareigūnas paklausė ar nuteistasis turi deklaruojamų daiktų. Pastarasis pareigūnui atsakė, kad su savimi turi 20 000 Eur, priklausančių įmonei, ir 200 Eur savo asmeninių pinigų ir šiuos pinigus pats ištraukė iš striukės kišenės bei pateikė pareigūnui. Tokius teisme nuteistojo duotus parodymus iš dalies patvirtino teisme taip pat apklaustas muitinės pareigūnas D. J., teigęs, kad nuteistasis pats ištraukė iš kišenės ir jam pateikė pinigus. Gynėjo vertinimu, šie ir kiti bylos duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis būtų turėjęs tyčią nuslėpti gabenamus pinigus. Nuteistasis, kuris nemato viena akimi, dėl Covid paso ir transporto priemonės tikrinimo neturėjo galimybės prieiti ir perskaityti prie įvažiavimų ir išvažiavimų į postą esančiuose informaciniuose stenduose nurodytą grynųjų pinigų deklaravimo tvarką. Kol buvo tikrinamas pasienio pareigūnų, jis neturėjo galimybės deklaruoti pinigus, o vėliau elgėsi pagal muitinės pareigūno nurodymus. Pastarasis nuteistajam nepasiūlė užpildyti deklaracijos, o paklausė nuteistojo, ką šis gabena. Nuteistasis pats iš karto nurodė gabenamus 20 200 Eur (jie nebuvo kažkur slepiami, o buvo gabenami striukės kišenėje) ir juos pateikė. Gynėjo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad V. G. veiksmuose nėra būtinojo BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymio – tyčios, todėl apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas.
2.6. Gynėjo teigimu, net ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neturėjo teisės konfiskuoti 20 200 Eur sumą. Pirmiausia, minėtos lėšos nėra nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas ir neatitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintų konfiskuotino turto požymių. Toliau gynėjas nurodo, kad pagal galiojančius Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktus yra leidžiama nedeklaruojant gabenti ne didesnes nei 10 000 Eur grynųjų pinigų sumas, todėl teismas negalėjo konfiskuoti teisės aktais leidžiamos gabenti 10 000 Eur sumos. Byloje neturima duomenų, kad minėti 20 200 Eur būtų įgyti neteisėtu būdu. Priešingai, šie pinigai priklauso nuteistojo V. G. vadovaujamai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo gabenami atsiskaityti su Estijos įmone „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas transportavimo paslaugas (šias aplinkybes patvirtina byloje esantys Invoice, CMR važtaraščiai, sąskaitos išrašai, pažymos apie išgrynintas lėšas, nuteistojo ir „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. H. (A. H.) susirašinėjimai, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino). Galiausiai, gynėjas akcentuoja taikytos priemonės proporcingumą ir vertina, jog šiuo atveju nebuvo siekiama išvengti muitų ar kitų mokesčių, nebuvo padaryta jokia žala valstybei, todėl taikyti turto konfiskavimą nebūtų tikslinga. Kaip labai panašų pavyzdį gynėjas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, kurioje kasacinis teismas pripažino, kad nuteistajai taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes buvo pripažinta neproporcinga (neadekvačia) jos padarytam teisės pažeidimui, paskirta neatsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir nenurodant aiškių argumentų, kurie pateisintų tokių griežtų turtinio pobūdžio priemonių paskyrimą.
2.7. Skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės gynėjas gausiai cituoja kasacinio teismo praktikoje pateiktus bendro pobūdžio išaiškinimus. Gynėjas teigia, jog teismo paskirta 300 MGL (15 000 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – 20 200 Eur konfiskavimas yra neproporcinga bei neadekvati bausmė, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams, sukelianti pernelyg didelę finansinę naštą, atsižvelgiant ir į tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog padaryta nusikalstama veika nepasireiškė dideliu pavojingumu.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Valdo Rakausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, tačiau nuteistajam paskyrė pernelyg griežtą bausmę, taip pat nepagrįstai konfiskavo 20 200 eurų. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę sumažinant iki 200 MGL (10 000 Eur) ir panaikinant paskirtą turto konfiskavimą.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir teisinio kvalifikavimo
5. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog V. G. neįgyvendino jam inkriminuoto nusikaltimo požymių: nuteistasis teigia, pirma, jog vežamus grynuosius pinigus deklaravo savanoriškai, kai po automobilio patikros nuėjo į muitinės postą. Antra, pareiga deklaruoti vežamų pinigų sumą, jeigu ši viršija 10 000 eurų, V. G. nebuvo žinoma, todėl jis veikė be tyčios. Teisėjų kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria; juos paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų pareigūnų D. J., D. P. parodymai, tarnybiniai pranešimai, iš dalies ir paties nuteistojo parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. G. parodė, jog po automobilio patikrinimo jis buvo paprašytas nueiti į muitinės postą, kuriame pats ištraukė pinigus iš kišenės ir pasakė, jog turi 20 000 eurų. Ar turi ką deklaruoti, jo prieš tai niekas neklausė. Žino, kad turi deklaruoti pinigus, tačiau susipainiojo, prie muitinės posto esančių deklaravimo taisyklių perskaityti neturėjo laiko. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojo muitinės pareigūno D. J. parodymai, kuris, apklausiamas teisme nurodė, kad per muitinės patikrą per langelį klausė, ar nuteistasis turi ką deklaruoti, į ką pastarasis atsakė, jog gabena 200 ar 2000 eurų, liudytojas neprisimena. Kilus įtarimui nuteistasis buvo pakviestas į tarnybines patalpas apžiūrai, kur ir pateikė visus gabenamus pinigus (t. 2 b. l. 136-137). Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu: klausiamas dėl deklaruotinų daiktų V. G. parodė, jog turi 200 eurų ir 80 l dyzelinio kuro bake; kadangi nuteistojo vairuojamas „Land Rover Discovery“ atrodė brangus, o vairuotojas nenoriai nurodė vykimo tikslą, pareigūnui kilo įtarimas, ir V. G. buvo nuvestas į tarnybines patalpas, kur pateikė 20 200 eurų (t. 1, b. l. 41). Tos pačios aplinkybės buvo nurodytos ir 2021 m. pareigūno tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 1). Kitaip negu nurodoma apeliaciniame skunde, šie pareigūno parodymai nėra prieštaringi: tai, jog teisme pastarasis neprisiminė, kokią tikslią sumą įvardijo paklaustas nuteistasis, yra paaiškinama praėjusiu laiko tarpu tarp įvykio ir teismo posėdžio. Atvirkščiai, tai, jog teisme apklausiamas liudytojas atvirai įvardijo negalintis tiksliai prisiminti įvykio eigos, tik parodo, jog liudytojas neturėjo tikslo apkalbėti nuteistąjį. Taip pat ir aplinkybė, jog automobilis prieš muitinės patikrą dar apie pusvalandį buvo tikrinamas pasienio pareigūnų, liudytojo parodymų patikimumo nepaneigia. Tiek liudytojas D. J., tiek liudytoja apklausta pasienio pareigūnė D. P. (t. 2, b. l. 143) parodė, jog tokia yra įprastinė patikrinimo procedūros eilė, ir (ko neginčija ir nuteistasis) kad pasienio patikrinimas užtruko, nes reikėjo rasti automobilio kėbulo numerį. D. J. taip pat nurodė, kad tikrinamas automobilis visą laiką stovėjo prie langelio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo ikiteisminio tyrimo apklausoje duotus parodymus: V. G. nurodė, kad patikrinus automobilį pareigūnas paklausė, kiek turi pinigų piniginėje, į ką nuteistasis pasakė, jog turi 200 eurų. Pareigūno nuvestas į patalpas parodė, kad turi dar 20 000 eurų firmos pinigų. Grynųjų pinigų tvarką žino, nes važinėja po užsienį, kad virš 10 000 eurų įvežant iš trečiųjų šalių privalo deklaruoti (t. 1, b. l. 102-103). Taigi šie nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės sutampa su liudytojo D. J. parodymais. Pastebėtina ir tai, jog tokia muitinės procedūra, kai asmuo iš pradžių klausiamas, ar turi ką deklaruoti, o kilus įtarimui – tikrinamas, yra įprastinė. Kolegija taip pat pastebi, jog pinigų pateikimas nuėjus į muitinės patalpas jau nebegalėjo būti vertinamas kaip savanoriškas deklaravimas, kadangi nuteistasis, iš pradžių bandęs klaidinti pareigūną, tuo metu suprato, jog bus patikrintas. Aplinkybę, kad deklaravimo tvarka nuteistajam V. G. buvo žinoma, pastarasis nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog, sprendžiant iš įrašų V. G. pase ir VSATIS domenų, pastarasis dažnai kerta Lietuvos – Rusijos Federacijos sieną (t. 1, b. l. 15-30; 79-81), taigi muitinės formalumai nuteistajam turėjo būti žinomi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija vertina, jog V. G. parodymai teisme, jog šis savanoriškai deklaravo gabenamus pinigus muitinei, yra nuteistojo gynybinė versija, ir jais nesivadovauja. Juos patikimai paneigia byloje apklaustų pareigūnų parodymai, taip pat atsižvelgtina ir į paties V. G. parodymų prieštaravimus proceso metu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apeliantų dėmesį, kad, kitaip negu teigiama skunde, byloje yra nurodytos priežastys, kodėl į bylą nebuvo pateiktas pasienio posto vaizdo įrašas: 2022 m. sausio 18 d. ir sausio 19 d. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės ir Klaipėdos teritorinės muitinės raštuose yra nurodyta, jog Panemunės PKP fiksuojami vaizdo įrašai saugomi 21 dieną, o pati muitinė savo vaizdo kamerų neturi (t. 2, b. l. 102-103).
7. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Pagal šią nuostatą, be kita ko, atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. V. G. gabeno 20 200 Eur grynaisiais, įstatymo numatyta suma, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė – 250 MGL, t. y. 12 500 Eur. Pareigą deklaruoti gabenamą sumą, viršijančią 10 000 Eur, numato Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės 3 straipsnio 1 dalis. Apeliaciniame skunde nepagrįstai argumentuojama, neva nuteistasis bent jau 10 000 Eur galėjo „teisėtai“ gabenti per valstybės sieną. Įstatymas, kurio pažeidimas inkriminuojamas V. G., apskritai nedraudžia gabenti grynųjų pinigų (pinigai nėra daiktas, kurių apyvarta uždrausta), tačiau numato pareigą deklaruoti juos muitinėje, jei suma viršija 10 000 Eur. Ir šios pareigos, kaip jau aptarta aukščiau, nuteistasis nesilaikė.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas V. G. paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę, taip pat nepagrįstai taikė turto konfiskavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. G. gabeno 20 200 eurų grynųjų pinigų sumą, taigi 10 200 eurų viršijo ribą, nuo kurios kyla pareiga deklaruoti gabenimą. Kolegija pirmiausia pastebi, jog pirmosios instancijos teismas skyrė baudą, savo dydžiu sudarančią virš dviejų trečdalių visos nedeklaruotos sumos (15 000 eurų), ir greta paskyrė visos V. G. gabenamos sumos (20 200) eurų konfiskavimą, kas, nenustačius jokių ypatingų bylos aplinkybių, proporcingumo principo požiūriu yra sunkiai paaiškinama. Pareigą deklaruoti 10 000 eurų viršijančią sumą numatančio Reglamento (ES) 2018/1672 tikslas yra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, nustatant kontrolės sistemą, taikomą fiziniams asmenims (Reglamento motyvų (4) punktas). Nors baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį užtenka jau formalaus deklaravimo pareigos pažeidimo, vertinant bausmės dydį ir turto konfiskavimo pagrįstumą į minėtą Reglamento tikslą yra atsižvelgtina. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas konfiskavimo taikymą, tik trumpai konstatavo, jog „nedeklaruotų pinigų kilmės nustatyti negalima“, tačiau iš šios teismo motyvacijos taip ir liko neaišku, kas iš to seka, ypač atsižvelgiant į baudžiamojo proceso taisyklę, jog kaltininkui nepalankios aplinkybės negali būti preziumuojamos remiantis prielaidomis. Pakankamai gausioje teismų praktikoje panašiose bylose yra pažymima, jog per valstybės sieną gabenami pinigai, privalomai nepateikti muitinės kontrolei, kaip kontrabandos dalykas įeina į konfiskuotino turto sąvoką. Tačiau tiek nacionalinėje, tiek EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas. Būtent šio aspekto pirmosios instancijos teismas ir neįvertino. Tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Vertinant konfiskavimo proporcingumą tokio pobūdžio bylose, atsižvelgtina į daugelį veiksnių, tokių kaip nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas, konfiskuojamo turto (šiuo atveju pinigų) statusas nusikalstamoje veikoje, konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas, nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui, dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei, asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu. Praktikoje pastebima ir tai, jog įvairios, galbūt įtartinos, aplinkybės, tokios kaip didelė nedeklaruotų grynųjų pinigų suma, tyčinis jos slėpimas nuo pareigūnų, įtartinos susijusių sandorių, kurių teisėtumas vis dėlto nepaneigtas, aplinkybės, procesine tvarka nepatvirtinti įtarimai dėl kitos pareiškėjo nusikalstamos veiklos, netgi nuteisimas už kitas nusikalstamas veikas, tačiau nesant duomenų, kad pinigai yra gauti iš jų, ir pan., savaime nepateisina nedeklaruotų pinigų konfiskavimo. Nuosavybės teisių apribojimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turi atitikti padaryto pažeidimo, šiuo atveju deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, sunkumą, o ne kokio nors pažeidimo, kuris yra preziumuojamas (pvz., toks kaip pinigų plovimas, mokesčių vengimas), tačiau realiai nebuvo nustatytas, sunkumą (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015; 2K-53-1073/2019; 2K-233-895/2019; 2K-39-495/2020; 2K-80-222/2020; EŽTT sprendimai petic. Nr. 30352/03 – Ismayilov./.Rusija; Nr. 31004/02 – Sun./.Rusija; Nr. 28336/02 – Grifhorst/Prancūzija; Nr. 9702/04 – Gabrić./.Kroatija; 41845/12 – El Ozair./.Rumunija).
9. Iš bylos medžiagos – nuteistojo pateiktų mobilaus ryšio pokalbių bei susirašinėjimų, bei į bylą teiktų duomenų matyti, kad V. G. užsiima prekyba ir ekspedicija. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pastebėjo, jog byloje liko neaišku, kokiems mokėjimams buvo skirti šie pinigai: gynybos į bylą buvo pateikti ekspedicijos dokumentai dėl bulvių pervežimo, (t. 2, b. l. 40-95), tačiau iš mobilaus ryšio pokalbių bei susirašinėjimo duomenų taip pat matyti, jog nuteistasis turėjo reikalų su Italijos įmone, prekiaujančia atrakcionų įranga (tačiau minėtame susirašinėjame kalbama ir apie banko perlaidas); pastebėtina ir tai, jog jau sulaikius V. G. jis bendravo su verslo partneriu „T.“, jog reikia „rasti pinigų kilmę“ (t. 1, b. l. 44-76; 61; 76). Kita vertus, byloje liko nepaneigti V. G. viso proceso metu nuoseklūs parodymai, jog šis gabeno savo įmonės lėšas verslo partneriui atsiskaityti už pervežimo paslaugas. Tai, kad nuteistasis bendravo su savo partneriu, kaip pagrįsti pinigų kilmę pareigūnams, savaime dar neparodo lėšų neteisėtumo. Taigi nors, viena vertus, V. G. nuo muitinės siekė nuslėpti vežamus pinigus ir bandė aktyviai suklaidinti pareigūną, kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad lėšų kilmė būtų iš nusikalstamos veiklos arba kad jie būtų skirti tokiai veiklai daryti. Papildomai pažymėtina, kad gabenama nedeklaruotų pinigų suma buvo santykinai nedidelė, taigi, kaip teisingai pastebėjo ir apygardos teismas, nusikalstama veika dideliu pavojingumu nepasižymėjo. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog V. G. iki šiol nebuvo teistas, dirba ekspeditoriumi, turi sveikatos problemų. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nėra.
10. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija vertina, jog 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda yra teisinga ir pakankama bausmės tikslams pasiekti, o rastų lėšų konfiskavimas, taip pat atsižvelgiant ir į nuteistajam paskirtos baudos bausmės dydį būtų neproporcinga priemonė, ir todėl netaikytinas. Į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para (t. 1, b. l. 104-107). Dalis pinigų, paimtų iš V. G. ir įneštų į Muitinės departamento sąskaitą (t. 1, b. l. 37-39), pervestinos baudai sumokėti (9 900 Eur). Likusi dalis (10 300 Eur) grąžintina nuteistajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės ir turto konfiskavimo skyrimo pakeisti:
Nuteistajam V. G. (V. G.) nuosprendžiu paskirtą 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 200 MGL (10 000 Eur).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą, ir nustatyti, kad skiriama bauda yra 198 MGL (9 900 Eur).
Nuteistajam V. G. (V. G.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – panaikinti.
Dalį lėšų, saugomų Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188656838, sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 pervesti baudai sumokėti (9 900 Eur). Likusią dalį (10 300 Eur) grąžinti nuteistajam V. G. (V. G.).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.