- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 1-206-468/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 04-1-00182-13
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- P. A.
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 199 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A., buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 "Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės" 3 str. 1 d. reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 05 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų "Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių" 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2013 10 24 d. apie 09.50 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją pėsčiomis, nepateikęs muitinės kontrolei, kairėje išorinėje striukės kišenėje gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., privalomus pateikti muitinei daiktus - 15 118 JAV dolerių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro kursą atitinka 37 796,51 Lt), 291 000 Baltarusijos rublių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos Baltarusijos rublio kursą atitinka 79,08 Lt) ir 173 litus 66 cnt., kurių bendra vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 38 049,25 Lt, t.y. P. A. buvo kaltinamas tuo, jog jis tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 1 d.
Kaltinamasis P. A. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2013 10 24 jis su savo sūnumi P. A. bei I. Č., kuris juos vežė automobiliu, važiavo į Lietuvą nusipirkti automobilio. Per Lietuvos – Baltarusijos sieną važiuoja dažnai, tvarka yra gerai žinoma. Kertant Baltarusijos sieną į Lietuvą, nedeklaruojant galima turėti ne daugiau 10 000 JAV dolerių vienam žmogui. Tą dieną Baltarusijos pasienyje pinigų nedeklaravo, nes pinigų turėjo mažiau nustatytos sumos. Žino, kad einant per Lietuvos sieną į Lietuvos pusę nedeklaruojant gali turėti 10 000 € vienam žmogui, t. y. Lietuvos pasienyje leidžiama nešti nedeklaruojant didesnę pinigų sumą nei Baltarusijos pasienyje. Kadangi sieną kerta dažnai, kartą einant per Baltarusijos sieną jis specialiai pareigūno klausė, ar einant keliems žmonėms kartu būtina konkrečiai pasidalinti pinigus, jam buvo atsakyta, jog to daryti nėra būtina. Sūnui - 27 metai, jie bendrai kartu su sūnumi turėjo 26 000 JAV dolerių. Kai jie kirto Baltarusijos Respublikos valstybės sieną, jie, žinodami Baltarusijos įstatymus dėl valiutos pervežimo per sieną, pasidalino pinigus ant trijų, kad neviršytų leistino kiekio ir nereikėtų pinigų deklaruoti. P. A. su sūnumi kiekvienas turėjo nepilnai po 10 000 JAV dolerių, o I. C. padavė apie 6 000 JAV dolerių. Pravažiavus Baltarusijos sieną, prieš Lietuvos pasienį buvo automobilių eilė. Dėl eilės ir žodinio konflikto P. A. su sūnumi nutarė per sieną pereiti pėsčiomis, pavalgyti ir su I. C. susitikti degalinėje. I. C. liko laukti eilėje įvažiuoti į Lietuvą, o P. A. su sūnumi, pasiėmę savo pinigus iš I. C., pėsčiomis nuėjo prie pasieniečio langelio, kur padavė abiejų pasus. Pasienietis paklausė, kur jie eina, kiek turi pinigų. P. A. pasakė, kad turi po 10. Pasienietis pasakė, kad eitų atgal, nes dienai pragyvenimui turi būti po 40 € kiekvienam žmogui. P. A. pasakė, jog turi po 10 000 €, kad abiems su sūnumi neviršija po 10 000 €. Pasienietis liepė užeiti pinigų suskaičiavimui, pasiūlė visus grynus pinigus sudėti ant stalo. P. ir P. A. apieškojo ir perskaičiavo visus pinigus, pasiūlė nueiti į antrą aukštą, į laukimo kambarį. Po 1,5 valandos atvažiavo muitinės atstovai, sūnų apklausė ir paleido, o P. A. sulaikė ir atvežė į Vilnių. P. A. inkriminuojama suma, t.y. 15 118 JAV dolerių, 291 000 Baltarusijos rublių, 173,66 Lt, buvo pas jį. Pas sūnų (P. A.) pasienietis suskaičiavo 10 000 JAV dolerių su trupučiu. Abiejų turėta bendra suma neviršijo po 10 000 €. P. A. niekas nepasiūlė deklaruoti pinigų, o jis (P. A.) teisingai pasakė, kokią sumą turi. Jeigu būtų pasiūlę deklaruoti, būtų deklaravę.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad P. A. veiksmai, susiję su kaltinime nurodomų pinigų nedeklaravimu, negali būti vertinami kaip nusikalstami, todėl jis išteisintinas.
Liudytojas J. K., dirbantis pasieniečiu Medininkų pasienio kontrolės poste, parodė, kad kertantis sieną asmuo pirmiausia turi praeiti pro pasienio pareigūnus, po to būtina pereiti muitinės kontrolę. Atlikdamas savo funkcijas pasienio pareigūnas turi asmenų duomenis įvesti į duomenų bazes, paklausti, kur, kokiu tikslu vyksta, kur apsistos, ar turi pakankamai lėšų pragyvenimui, kokius daiktus nešasi su savimi, ar visi dokumentai yra tvarkingi, ar turi pasą, vizą. Kokius asmenis ar daiktus tikrinti, ko netikrinti, yra muitinės kompetencija. 2013 10 24 ryte dirbant, pėsčiomis iš Baltarusijos pusės atėjo du vyrai, pateikė pasus. Paklausus, kur vyksta, atsakė, kad į Lietuvą. Paklausus, kiek turi lėšų pragyventi, atsakė 10 JAV dolerių, todėl J. K. pasakė, kad neužtenka, kad parai pragyvenimo lėšų turi būti apie 40 €. Kažkuris iš vyrų pasakė, kad ne po 10, o po 10 000 JAV dolerių. J. K., suvedęs pasų duomenis į sistemą, liepė užeiti į muitinę. Su kaltinamuoju bendravo rusų kalba. Atvykstant į Lietuvos Respubliką, kiekvienas žmogus gali neštis po 10000 €. Jeigu tai būtų šeimos nariai, jeigu būtų 5 metų vaikas, ar jam taip pat skaičiuotųsi 10000 €, negali atsakyti, nes jis nėra muitininkas. Į jo darbines funkcijas neįeina pinigų deklaravimas, tai daro muitinė, nes pinigus skaičiuoja ir domisi jų kilme muitinės pareigūnai.
Liudytojas T. M., dirbantis Vilniaus teritorinės muitinės Medininko kelio poste muitininku, parodė, jog jo pareiga tikrinti atvykstančius į LR asmenis, transporto priemones, krovinius, forminti muitinės dokumentus. 2013 10 24 apie 10 val. iš Baltarusijos į Lietuvą pėsčiomis atėjo du Baltarusijos piliečiai P. A. ir P. A.. Pėsčiomis einantys pirmiausia pereina pasienio kontrolę, o muitinė pasirinktinai asmenis arba tikrina, arba netikrina. Pasienietis pasakė, kad pas P. A. ir P. A. kažkas negerai su pinigais, todėl P. ir P. A. buvo pakviesti patikrinimui. Jiems atėjus į muitinio tikrinimo vietą, jų buvo paklausta, kiek jie turi su savim pinigų. Vyrai atsakė, kad turi po 10 000 JAV dolerių, kad gabena sumą, neviršijančią dviem asmenims, nesakė. Prievolė deklaruoti pinigus yra asmeniui, kuris gabena juos. Buvo paprašyta pateikti patikrinimui daiktus ir pinigus.
Gabenant pinigus per Lietuvos sieną, iki 10 000 € suma neprivaloma deklaruoti, nuo 10 000 € privaloma deklaruoti. Kaltinamąjį P. A. sulaikė, nes jo turėta pinigų suma viršijo 10 000 €. Kad kaltinamasis P. A. eina į Lietuvos pusę kartu su savo sūnumi, T. M. nežinojo, bet jie ėjo dviese. Jeigu asmuo eitų per Lietuvos sieną su 16-os metų vaiku, ar jis galėtų turėti 10 000 €, ar 20 000 €, negali atsakyti. Jeigu eitų du pilnamečiai asmenys, jie galėtų turėti po 10 000 €. Kiekvienas asmuo, kuris turi pinigus, jis turi turėti pas save. Ar yra kur nors parašyta, kad einant šeimos nariams, kiekvienas asmuo turi turėti pinigus atskirai, kad negalima neštis bendros sumos, ją apskaičiuojant, nežino. Ar reikia forminti abiejų kartu einančių asmenų pinigus, nežino, tiesiog abu kartu ėjusius asmenis sulaikė, iškvietė muitinės kriminalinę tarnybą ir jie sprendė dėl pinigų forminimo. Deklaracijos, kurias reikia pildyti, yra autobusų tikrinimo vietoje ir muitininkų darbo vietoje. Kai žmogus yra tikrinamas pasieniečio ir nukreipiamas tiesiai pas muitininkus, jis dar nebūna pasiekęs tos vietos, kur galėtų rasti deklaracijas. Kad žmogus, atėjęs iki pasienio arba muitinės, galėtų pasiimti blanką ir jį užpildyti, Lietuvos pasienyje taip nėra, jis turi kreiptis pas muitininkus arba eiti į autobusų tikrinimo salę, kuri yra šalia už 10 metrų, tačiau pėstieji negali laisvai vaikščioti po postą.
T. M. rusiškai laisvai nekalba, todėl neatmeta galimybės, jog su kitakalbiu žmogumi gali pasitaikyti nesusikalbėjimas, kažkokie nesusipratimai. Kaip vyko P. A. ir liudytojo P. A. patikra, detaliai neatsimena, palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 12-13), iš kurių matyti, jog P. A. pateikė krūvelę pinigų, kuriuos perskaičiavus paaiškėjo, kad ten yra 10 000 JAV dolerių. Taip pat iš išorinės striukės kišenės vyras ištraukė paketą, kuriame, pasak jo, buvo rubliai. Atidarius paketą, pamatė, kad jame yra 5 100 JAV dolerių. Patikrinus P. A., pas jį buvo rasta l0 000 JAV dolerių bei 400 JAV dolerių piniginėje, šį suma neviršijo leistinos l0 000 eurų sumos. Po to, kai pas P. A. buvo rasta 15 100 JAV dolerių, šis pradėjo teisintis, kad jis sakė, kad turi 15 tūkstančių, tačiau paklaustas, jis tikrai nurodė, kad turi 10 000 JAV dolerių. Poste yra tokia tvarka, kad jei atvykęs asmuo nurodo, kad turi 10 000 eurų viršijančią sumą, jam pasiūloma užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją. Jei P. A. būtų pasakęs, kad turi 15 100 JAV dolerių, jam būtų pasiūlyta užpildyti deklaraciją, tačiau šis pasakė, kad neša tik 10 000 JAV dolerių, o likusi pinigų suma buvo rasta vėliau, patikrinimo metu. Taip pat pas P. A. piniginėje buvo rasta 18 JAV dolerių, 291 000 Baltarusijos rublių.
Iš liudytojo P. A. (kaltinamojo sūnaus) parodymų matyti, jog 2013-10-24 jis, jo tėvas – P. A. ir I. C. kirto Baltarusijos sieną. Per sieną gabenamų daiktų ir pinigų tvarka buvo žinoma. Važiavo trise automobiliu. Baltarusijos pasienyje leidžiama nedeklaruojant turėti po 10000 JAV dolerių, o jie dviese su tėvu turėjo 25000 JAV dolerius, neskaičiuojant smulkioms išlaidoms, todėl dalį pinigų perdavė I. C.. Esant neutralioje teritorijoje jis su tėvu nusprendė dviese pėsčiomis kirsti Lietuvos sieną ir nueiti į degalinę papietauti, todėl iš I. C. pasiėmė pinigus ir dviese pėsčiomis su tėvu priėjo prie Lietuvos pasų kontrolės, padėjo abiejų pasus. Pareigūnas paklausė, kur jie eina, ar jie turi cigarečių, kiek turi pinigų. Atsakius, kad turi po 10 (turėdami omenyje 10 000), pareigūnas pasakė, kad po 10 yra per mažai, kad Lietuvoje pragyvenimo minimumas yra 30 ar 40. Jis su tėvu paaiškino, kad jie turi po 10 000 JAV dolerių (šią sumą įvardindami apytikriai, nes žinojo kad jų turimi pinigai neviršija leistinos nedeklaruotinos 10 000 € sumos kiekvienam). P. ir P. A. buvo ramūs, nes jie dviese turėjo ne daugiau 20 000 €. Juos palydėjo į kitą kambarį, paprašė sudėti viską, ką turi. Viską sudėjo ant stalo, dalį padėjo patys, dalį – pareigūnai. Paskaičiavo P. A. pinigus, tėvo – P. A. pinigus. Pas P. A. buvo 10000 JAV dolerių viename pakelyje ir ne daugiau 1000 JAV dolerių atskirai. Kiek tiksliai, pasakyti negali, nes buvo ir Baltarusijos rubliai, ir eurai smulkioms išlaidoms. Viso buvo apie 10700 JAV dolerių. Ikiteisminio tyrimo metu P. A. nurodė konkrečią valiutą - dolerius, bet kalba buvo apie tai, kad jis su tėvu dviese neviršija normos. Pareigūnai neklausė konkrečiai, kiek kuris turi pinigų, jie klausė kur jei eina. P. A. apklausos protokole (b.l.29) nurodytas pinigų kiekis - kad pas jį rado 10520 JAV dolerių, 100 € ir 1900000 BYR, yra teisingas.
Iš liudytojo I. C. parodymų matyti, kad kertant Baltarusijos sieną, tikslu pervežti per sieną paėmė A. pinigus, nes jų turėtas kiekis viršijo nustatytą nedeklaruotiną kiekį. Kodėl tų pinigų I. C. nevežė per Lietuvos sieną – nežino, nes neutralioje teritorijoje jie susipyko dėl tvarkos automobilyje, todėl I. C. liepė eiti išsivalyti batus. Jie pasakė, kad eilėje vis tiek reikia ilgai laukti, paprašė grąžinti pinigus, pasakė, kad jie eis į Lietuvos teritoriją ir kavinėje jo (I. C.) palauks. I. C. liko neutralioje teritorijoje laukti eilėje, o jie nuėjo pėsčiomis. Pinigus atidavė neutralioje zonoje P. A.. Kai pravažiavo sieną, I. C. dvi valandas laukė degalinėje, vėliau nuėjo į sienos perėją, kur tyrėjas pasakė, kad už kažką P. ir P. A. sulaikė.
BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta: ,,Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė...“.
Pagal šią įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu.
Iš kaltinamojo, liudytojų paaiškinimų, apžiūros protokolo (b.l. 5-10) matyti, kad 2013 10 24 P. A. iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per sieną ėjo per muitinės kontrolės postą.
Apžiūros protokolu apžiūrint Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą (Pasieniečių g. 26, Medininkų km, Vilniaus r.) nustatyta, kad atvykstant į Lietuvos Respubliką reikia pereiti lengvųjų automobilių, autobusų, keleivių atvykstančių į Lietuvą, tikrinimo vietą. Tai yra važiuojamoji kelio dalis su šaligatviu pėstiesiems bei šalia stovintis pastatas. Pastato išorėje du langeliai. Pirmas langelis - VSAT Vilniaus rinktinės darbo vieta, antras - VTM Medininkų kelio posto muitinės darbuotojų darbo vieta. Šalia langelio yra pateikiama informacija trimis kalbomis (lietuvių, rusų, anglų) asmenims, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką. Išvardinami daiktai ir prekės, kurias galima įvežti į Lietuvą be importo muito ir kitų mokesčių. Taip pat pateikiama informacija apie grynųjų pinigų deklaravimą, kur nurodoma, kad "keleiviai, įveždami grynuosius pinigus ar lengvai konvertuojamą turtą < ... > į Bendrijos teritoriją iš trečių šalių ar išveždami iš jos į trečiąsias šalis, privalo juos deklaruoti Grynųjų pinigų deklaracijoje pasienio muitinės poste, jeigu gabenamų pinigų vertė arba gabenamų vertybių vertė ne mažesnė kaip l0 000 eurų" (b.l. 5-10).
Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 11) matyti, jog muitinio tikrinimo vietoje P. ir P. A. nurodė, jog su savimi turi po 10 000 JAV dolerių, o realiai pas P. A. buvo rasta nedeklaruotų grynųjų pinigų 15 118 JAV dolerių, 291 000 Baltarusijos rublių.
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. M. pateikė tyrimui 10 000 JAV dolerių, sudėtus į spalvotą maišelį, 5 100 JAV dolerių, suvyniotus į baltos spalvos popieriaus lapą, 291 000 Baltarusijos rublių bei 18 JAV dolerių (b.l. 14).
Apžiūros protokolu apžiūrėti daiktų, dokumentų pateikimo protokolu gauti pinigai: 1) pinigai, suvynioti į spalvotą maišelį - 100 (vienas šimtas) banknotų po 100 JAV dolerių, t.y. 10 000 (dešimt tūkstančių) JAV dolerių; 2) pinigai, suvynioti į baltą popieriaus lapą - 51 (penkiasdešimt vienas) banknotas po 100 JAV dolerių, t.y. 5 100 (penki tūkstančiai vienas šimtas) JAV dolerių; 3) pavieniai pinigai: viso 291 000 Baltarusijos rublių ir 18 JAV dolerių (b.l. 15-20)
Asmens kratos metu pas P. A. buvo rasta ir paimta 173 Lt 66 cnt (b.l. 30).
Iš tarnybinio pranešimo ir Lietuvos banko valiutų kursų lentelės (b.l. 26, 27) matyti, jog 15 118 JAV dolerių atitinka 37 796,51 Lt, 291 000 Baltarusijos rublių atitinka 79,08 Lt, o rastų pinigų bendra vertė sudaro (37 796,51+79,08+173,66) 38 049,25 Lt, t.y. P. A. turėtų pinigų vertė viršija ir BK 199 str. nustatytą 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą, ir leistiną gabenti per sieną 10 000 € (34 528 Lt) sumą.
Iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2014 03 17 atsakymo (b.l. 144) matyti, jog 2013 10 24 per Lietuvos valstybės sieną kartu su kaltinamuoju P. A. kartu vykusio sūnaus P. A. turėtų pinigų kiekis nėra kaip nors oficialiai įformintas/užfiksuotas, tas aplinkybes patvirtino ir teisme liudytojais apklausti tyrėjai T. C. ir D. B.. Tačiau iš liudytojo T. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l. 12-13) matyti, jog su P. A. kartu vykstantis pilnametis sūnus P. A., kirsdamas sieną, turėjo 10 400 JAV dolerių, kas remiantis Lietuvos banko valiutų kursų lentele (b.l. 26, 27) sudaro 26 000 Lt.
P. A. apklausos protokole nurodyta, kad pas jį rado 10520 JAV dolerių, 100 € ir 1 900 000 BYR kas remiantis Lietuvos banko valiutų kursų lentele (b.l. 26, 27) sudaro 27 162,33 Lt (26301,05+345,28+ apie 516 Lt). Liudytoju apklaustas tyrėjas T. C. nurodė, jog jis apklausdamas P. A., pats jo turėtų pinigų neskaičiavo, šiuos skaičius užrašė iš apklausiamojo žodžių. Kitų duomenų apie P. A. turėtų pinigų sumas byloje nėra, todėl konstatuotina, kad tiek pareigūno T. M., tiek ir liudytojo P. A. apklausos protokole nurodyta bendra P. A. ir P. A. turėta suma litais neviršijo 20 000 € (69 056 Lt), ir tai patvirtina P. A. nurodytas aplinkybes, jog jo kartu su sūnumi turėta bendra pinigų suma neviršijo dviems asmenims leistinos į Lietuvos Respubliką įvežti pinigų sumos.
Aukščiau aptarti duomenys leidžia teigti, kad nustatytas tik pats pas P. A. pinigų, viršijančių 10 000 € sumą nedeklaravimo faktas. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti ir kitus svarbius nusikalstamos veikos požymius. Teismo manymu, pagrindinis kontrabandos kaip nusikalstamos veikos objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Kontrabandos dalyku gali būti ir pinigai, nes jų gabenimas per sieną taip pat yra reglamentuotas, tačiau šiuo atveju, t.y. kalbant apie baudžiamosios atsakomybės atsiradimą, būtina nustatyti ne tik vežamų pinigų kilmę, bet ir pinigų panaudojimo Lietuvos Respublikoje galimybes, nes daiktų/pinigų pateikimas muitinės kontrolei nėra savitikslis. Priešingai – išvežamų/įvežamų daiktų muitinės kontrolės tvarka siekiama, kad nebūtų pažeista ūkininkavimo ir verslo tvarka, reguliuojanti vidaus rinkos plėtrą, užsienio prekybos interesus, muitinės politikos įgyvendinimą.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad P. A. per sieną gabenti pinigai buvo įgyti neteisėtu būdu. Iš kaltinamojo ir liudytojų P. A., I. C. parodymų matyti, jog jie per sieną buvo gabenami turint teisėtą tikslą – įsigyti automobilį (ių). Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes – byloje nėra, atvirkščiai, paso duomenys patvirtina P. A. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis automobilių įsigijimo tikslu dažnai lankydavosi Lietuvoje (b.l.154-163) ir tai akivaizdžiai rodo, kad P. A. pinigus turėjo teisėtai, jie buvo skirti jo verslui. Jokių duomenų, kad pinigai yra gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas, byloje nėra. Tyčinis pinigų nedeklaravimas, nesant kitų duomenų, negali būti interpretuojamas kaip rodantis tikslą plauti pinigus. Taigi vienintelė P. A. padaryta neteisėta veika – deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams.
Atkreiptinas dėmesys, jog P. ir P. A., net ir norėdami deklaruoti vežamus pinigus, dar nebuvo pasiekę tos vietos, kur tai galėjo padaryti, juo labiau, jog jie buvo įsitikinę, jog galiojančių įstatymų nepažeidžia, nes abiejų turėti pinigai neviršijo dviems asmenims leistiną sumą.
Medininkų KP yra informacinis pranešimas, nurodantis, kad: “Keleiviai, įveždami grynuosius pinigus ar lengvai konvertuojamą turtą < ... > į Bendrijos teritoriją iš trečių šalių ar išveždami iš jos į trečiąsias šalis, privalo juos deklaruoti Grynųjų pinigų deklaracijoje pasienio muitinės poste, jeigu gabenamų pinigų vertė arba gabenamų vertybių vertė ne mažesnė kaip l0 000 eurų" (b.l. 5-10). Teismas atkreipia dėmesį, jog šiame pranešime yra vartojama daugiskaita, nusakant asmenis - “Keleiviai“, tačiau pranešimo pabaigoje nurodoma pagal įstatymus leistina vienam asmeniui suma (10 000 eurų). Kokia tvarka ir kaip yra paskaičiuojama kelių vienos šeimos narių turimos lėšos (ar gali turėti vienoje vietoje, ar privalo turėti kiekvienas prie savęs), nėra detalizuota, to teismui paaiškinti negalėjo net ir muitinės procedūras atliekantis šioje byloje liudytoju apklaustas pareigūnas T. M..
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad P. ir P. A. kertant sieną, jokiais objektyviais jiems prieinamais įrodymais nėra paneigta aplinkybė, jog P. A. nežinojo, jog bendrai laikyti kelių asmenų pinigų negalima. Atvirkščiai, jis nurodė, jog sieną kerta gana dažnai, ir kažkada anksčiau buvo klausęs pareigūnų, ar būtina visiems kartu vykstantiems asmenims fiziškai išsidalinti pinigus, ir jam buvo atsakyta, jog to daryti nereikia.
Pripažintina, kad pagal pinigų deklaravimo tvarką – pareiga deklaruoti pinigines lėšas, viršijančias 10 000 eurų, atsiranda jas vežančiam asmeniui, todėl nustatant P. A. kaltės turinį, svarbi ir ši aplinkybė. Akivaizdu, jog asmuo, suvokdamas, kad jo turimų asmeninių pinigų suma viršys privalomų deklaruoti pinigų sumą, o jų nedeklaravimas užtrauks baudžiamąją atsakomybę už sunkaus nusikaltimo padarymą, tikrai taip nesielgtų. Tuo labiau, kad deklaracijos užpildymas nesukelia jokių papildomų prievolių. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju pinigus padalijus į dvi dalis (jam ir sūnui) ir gabenant juos per sieną, pinigų deklaruoti iš viso nereikėtų. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad P. A. neturėjo tyčios padaryti sunkų nusikaltimą.
Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad šioje byloje, taikant baudžiamąją atsakomybę, būtų pažeistas proporcingumo principas. Nedeklaruojant pinigų, viršijančių 10 000 eurų sumą, muitinėje nebuvo vengiama muitų ar kitų mokesčių, nebuvo sukelta kita turtinė žala valstybei, t.y. nebuvo padaryta žala nei valstybės mokesčių sistemai, nei ekonominei tvarkai. Šiuo atveju žala pasireiškė tik tuo, kad valstybė galėjo prarasti galimybę žinoti apie į jos teritoriją patekusius pinigus.
Pripažintina, kad BK 199 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, tačiau tai nereiškia, jog byloje neturi būti nustatinėjamas motyvas ir tikslas. Formalus požiūris į teisės taikymą, neadekvačių sankcijų padarytam pažeidimui taikymas iškreiptų baudžiamosios teisės paskirtį. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šiame kontekste teismas akcentuoja tai, kad informacija apie pinigų deklaravimą Muitinės pasienio poste nebuvo pakankama, o blankai deklaravimui laisvai asmenims neprieinami. Pareigos deklaruoti vežamus pinigus nepriminė ir neišaiškino ir muitinės pareigūnai. Iš liudytojo T. M. parodymų (b.l. 12-13) matyti, jog jis būtų pasiūlęs pildyti deklaraciją, tik jei P. A. būtų pasakęs, kad turi 15 100 JAV dolerių. Šioje byloje nustatyta, kad P. A. vežamų pinigų niekur neslėpė, pats juos pateikė paprašius muitinės pareigūnui. Objektyvių duomenų, kad pinigus ar bent jų dalį iš kaltinamojo būtų išėmę pareigūnai, byloje nėra.
Teismo manymu, muitinės pareigūnas turėjo pasiūlyti užpildyti deklaraciją, taip vietoje išsprendžiant kilusią problemą. Baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą galėtų kilti tik tuo atveju, jei asmuo būtų paragintas pildyti deklaraciją, to nedarytų ir bandytų nuslėpti vežamus pinigus. Pripažintina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-772 patvirtinta Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija nustato, kad kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąją šalį ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti raštu muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju jis privalo pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo, tačiau teismo manymu, toks reikalavimas ir tvarka negali būti taikoma formaliai ir tuo labiau kalbant apie baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą atsiradimo sąlygas. Šiame kontekste paminėtina ir ta aplinkybė, jog deklaruotina 10 001 eurų suma atitinka 34531,45 Lt, tuo tarpu pagal BK 199 str. 1 d. kontrabandos dalyku laikomas daiktas, tame tarpe ir pinigai, kurių vertė viršija 250 MGL, t.y. 32500 Lt. Šie skaičiavimai akivaizdžiai parodo, kad formalus teisės taikymas reikštų, kad pats nedeklaravimo faktas prilyginamas sunkaus nusikaltimo padarymui, todėl informacija apie nedeklaravimo pasekmes (gresia baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo padarymą) turėtų būti labai aiški ir suprantama, neapsiribojant teiginiu, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, iš liudytojo T. M. paaiškinimų matyti, jog neatmestinas ir jo bei kaltinamojo kalbinis nesusipratimas/nesusikalbėjimas.
Esant aukščiau aptartiems įrodymams ir aplinkybėms, darytina išvada, kad P. A. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties – jo veiksmuose nėra nustatytos tyčios. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad P. A. veiksmai negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, nes nepadaryta veika, turinti BK 199 str.1d. numatyto nusikaltimo požymių, todėl P. A. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p., BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė - 20 000 Lt užstatas (b.l. 74-75), vadovaujantis BPK 139 str. 3 d., paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina užstato mokėtojui
Daiktiniai įrodymai: 291 000 Baltarusijos rubliai, saugomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (b.l. 22, 25), 15 1 00 JAV dolerių bei 173 Lt 66 cnt., saugomi Muitinės departamento depozitinėje sąskaitoje pagal kasos pajamų orderius Nr.931005 ir Nr. 931081 (b.l. 22-24) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini P. A..
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
P. A. pagal BK 199 str. 1 d. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p., BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
P. A. paskirtą kardomąją priemonę – 20 000 Lt užstatą ( b.l. 74-75), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir užstatą grąžinti Advokatų profesinei bendrijai „Advokat.lt“.
291 000 Baltarusijos rublius, saugomus Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (b.l. 22, 25) ir 15 100 JAV dolerių bei 173 Lt 66 cnt., saugomus Muitinės departamento depozitinėje sąskaitoje (b.l. 22-24), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti P. A..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.