Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Navalda“ ieškinį atsakovui UAB „Meba“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2014-12-02 išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui UAB „Navalda“ iš atsakovo UAB „Meba“ 29435,75 Lt (8525,18 Eur) skolą, 182,66 Lt (52,90 Eur) delspinigius, 8,40 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29618,41 Lt (8578,08 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 444 Lt (128,59 Eur) žyminį mokestį ir 1452 Lt (420,53 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti (38-39 b. l.)

Ieškovo UAB „Navalda“ atstovė advokatė Laima Markevičienė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010-04-14 ieškovas UAB „Navalda“ ir atsakovas UAB „Meba“ sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KV/-65/2009/10, pagal kurią atsakovas iš ieškovo pirko prekes. Šalių sudarytos sutarties 3.3 p. susitarė, jog už pirktą produkciją pirkėjas atsiskaito per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo dienos, 2014-07-24 šalys pasirašė priedą prie sutarties Nr. KV-65/2009/10, kuriuo pakeitė sutarties 3.3 punktu nustatytą atsiskaitymo terminą, nustatydamos atsiskaitymo terminą 60 kalendorinių dienų. UAB „Meba“ turėjo visiškai atsiskaityti iki 2014-11-24. Atsakovas grąžino prekių už 69,51 Eur (245,00 Lt), buvo išrašyta kreditinė 2014-08-29 PVM sąskaita - faktūra Serija AAA02154, šiai sumai sumažėjo atsakovo skola, tačiau atsakovas liko skolingas ieškovui už pateiktas prekes 8525,18 Eur (29435,75 Lt). Kadangi atsakovas UAB „Meba“ už prekes neatsiskaitė per sutartyje nustatytus terminus, vadovaujantis sutarties 4.1 punktu paskaičiuoti 0,02% nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaitymo dieną. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis prašo priteisti 8,40 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas mano, kad nėra pagrindo mažinti įstatyminės palūkanų normos, be to, atsakovas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl palūkanos turėtų būti sumažintos.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-04-14 sudarė pirkimo- pardavimo sutartį Nr. KV/-65/2009/10. Atsakovas laikotarpiu nuo 2014-07-24 iki 2014-09-28 pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas- faktūras pirko prekių viso už 8596,14 Eur (29680,75 Lt). Prekes atsakovas gavo, šį faktą patvirtina atsakovo darbuotojų parašai ant PVM sąskaitų- faktūrų. Sutarties 3.3 p. buvo numatyta, kad pirkėjas už produkciją privalo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo dienos. 2014-07-24 šalys pasirašė priedą prie sutarties Nr. KV-65/2009/10, kuriuo pakeitė sutarties 3.3 p. ir atsiskaitymo terminą prailgino iki 60 kalendorinių dienų. Atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti iki 2014-11-24, tačiau sumokėjo tik 70,96 Eur (245 Lt) ir už prekes liko skolingas 8525,18 Eur (29435,75 Lt). Sutarties 4.1. p. šalys numatė, kad pirkėjas (atsakovas) moka pardavėjui (ieškovui) 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kurie sudaro 52,90 Eur (182,66 Lt).

Kadangi atsakovas iš esmės sutinka su priteistos pagrindinės skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dydžiu, galutiniame sprendime teismas pasisako tik dėl atsakovo ginčijamų procesinių palūkanų dydžio. Be to, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, jog remiantis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Nagrinėjamu atveju restruktūrizavimo byla atsakovui yra iškelta Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-20 nutartimi, kuri yra neįsiteisėjusi, todėl minėta aplinkybė neturi reikšmės ieškovo reikalavimo patenkinimui šioje byloje.

Atsakovas prieštaravimuose nesutinka su 8,40 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimu nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jo teigimu tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 str. 2 d. nuostatoms. CK 6.261 str. numato, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 str. 2 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas nelaiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis).

Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.872, 6.896, 6.920 ir kt. straipsniai). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus. Kompensuojamosios palūkanos, minėta, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje ir kt. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos.

Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis). Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jų, kaip civilinės atsakomybės netesybų forma, mokėjimas kildintinas iš paties skolininko neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei. Įstatymo nustatytos palūkanos ir jų tarifai, be kita ko, gali būti įtvirtinti specialiuosiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, kompensuojamosios palūkanos ir jų dydžiai nustatyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme, reglamentuojančiame palūkanas ir jų dydį už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (3 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2287, galiojusi nuo 2013-03-01 iki 2015-01-01, taikoma kilusiam ginčui šioje byloje) reglamentuoja palūkanų dydį ir jų mokėjimo tvarką už vėluojančius mokėjimus pagal komercinius sandorius už parduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Tai yra specialusis įstatymas. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Pavyzdžiui, tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turi taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi ieškovui ir atsakovui sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl procesinių palūkanų atskirai nebuvo susitarta, už vėlavimą atsiskaityti su ieškovu taikytinos šio įstatymo nuostatos.

Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2287) 2 str. 4 d. nustatyta, kad pavėluotas mokėjimas – mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2287) 2 str. 5 d. numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2287) 3 str. 1 d. pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Pareiga mokėti palūkanas atsakovui atsirado 2014-11-25, t.y. nuo termino, iki kurio atsakovas turėjo pilnai atsiskaityti su ieškovu. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2287) 2 str. 5 d. palūkanų norma yra Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2287) 3 str. 2 d. palūkanų normos nustatymo momentas yra siejamas su pusmečiu, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Atsakovo prievolė atsiskaityti siejama su antruoju 2014 m. pusmečiu. 2014-07-01 galiojo 0,40% vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, todėl atsakovas ieškovui turėtų mokėti 8,40% (0,40% + 8% =8,40%) dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, o šalių sudarytas sandoris atitinka minėtame įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, į tai, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos atitinka Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (2012-10-17 įstatymo redakcija Nr. XI-2287) reikalavimus, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 8,40 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8578,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, laiku neatsiskaitė su ieškovu, nors buvo ragintas kelis kartus tai padaryti (25-27 b. l.), nesikreipė į ieškovo atstovą su pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo.

Atsakovas neginčija ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad po atsakovo prieštaravimų pateikimo, jis patyrė 157,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą (48 b. l.) ir 78,86 Eur išlaidas už atstovavimą teismo posėdyje (56-58 b. l.), todėl iš esmės bylą išsprendus ieškovo naudai, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais (CPK 93, 430 str. 7 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prieštaravimų argumentai nepagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai patenkinti ieškovo reikalavimai, paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.), bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-02 preliminarų sprendimą (38-39 b. l.). Kadangi atsakovo prieštaravimai atmestini, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui – 236,56 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 93 str.).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.) yra mažesnės už LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (35-36 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,7 dalimi, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovui UAB „Navalda“, (į. k. 301462557) iš atsakovo UAB „Meba“, (į. k. 144573262) priteista 8525,18 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt penkių eurų, 18 euro centų) skola, 52,90 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų, 90 euro centų) delspinigiai, 8,40 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 8578,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos: 128,59 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų, 59 euro centų) žyminis mokestis ir 420,53 Eur (keturių šimtų dvidešimt eurų, 53 euro centų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, - palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Navalda“ (į. k. 301462557) iš atsakovo UAB „Meba“, (į. k. 144573262) 236,56 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų, 56 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-02 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Meba“ (įm. k. 144573262, buveinės adresas Radviliškio g. 90, Šiauliuose) turto ir piniginių lėšų areštą 29618,41 Lt (8578,08 Eur) sumai palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.