- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-05
- Bylos Nr.
- Iv-475-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03231-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybei, A. K., R. A.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, A. K. ir R. A. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. M. skunde, kurį patikslino 2010-12-06, teismo prašo priteisti iš atsakovės Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“) 200 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad 2010-10-25 apie 20.24 val. važiavo 74 autobusų į namus. Lipdama pro autobuso priekines duris, nedelsdama pažymėjo vienkartinį važiavimo bilietą. Privažiavus Subačiaus stotelę, į autobusą įlipo trys kontrolieriai. Prie jos priėjo kontrolierius R. A. ir pateikęs kontrolieriaus pažymėjimą patikrino jos pažymėtą važiavimo bilietą. Patikrinęs bilietą jį grąžino. Praėjus kelioms minutėms, kai buvo patikrinti likę autobuso keleiviai, prie jos priėjo kontrolierius A. K. ir nepateikęs savo pažymėjimo, paprašė pakartotinai parodyti važiavimo bilietą. Kontrolierius A. K. pareiškė, kad bilietas, kuris prieš tai buvo patikrintas kito kontrolieriaus R. A., yra pažymėtas ne šiame autobuse. A. K. atėmė iš jos vienkartinį bilietą ir pareikalavo asmens dokumento, kad galėtų paskirti baudą, kitaip ji bus jėga išlaipinta iš autobuso ir nuvežta į artimiausią policijos komisariatą. Ji su savim asmens dokumento neturėjo, todėl atsisakė vykdyti kontrolieriaus paliepimus ir iš autobuso nelipo, kadangi važiavo su tvarkingai pažymėtu bilietu. Tuomet abu kontrolieriai važiavo su ja iki galinės maršruto stotelės, važiuodami tyčia numetė nuo sėdynės jos krepšelį su maisto produktais ir liepė papildomai sumokėti baudą už bagažą, nors maišelio matmenys ne daugiau kaip 10x15cm. Važiuojant ji dar kartą paprašė kontrolierių gražinti jos vienkartinį bilietą, kad galėtų įrodyti, kad jis pažymėtas šiame autobuse, taip pat siūlė kontrolieriams prie jos atlikti kontrolinę atžymą. Kontrolieriai tai padaryti atsisakė, kalbėjo nepagarbiai. Kol važiavo iki galinės maršruto stotelės, važiavo ir keleivių kontrolės mikroautobusas. Galinėje maršruto stotelėje A. K. ir R. A. jėga ištempė ją iš autobuso, tampydami už striukės ir stumdydami. Ji patyrė šoką ir gilius dvasinius išgyvenimus dėl tokio kontrolieriaus elgesio. Prašė jų liautis naudoti prieš ją jėgą, tačiau kontrolieriai į tai nekreipė dėmesio ir toliau tempė ją į mikroautobusą kaip nusikaltėlę, į mikroautobusą ji lipti atsisakė. Tuomet kontrolieriai jėga nuvedė ją į policijos komisariatą. Policijos komisariate pateikė savo duomenis ir parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad minėti kontrolieriai stumdydami suplėšė jos odinę striukę. Už važiavimą be bilieto jai buvo paskirta 80 Lt bauda. Jos vienkartinį bilietą gražino tik po ilgų prašymų ir reikalavimų, kadangi tai vienintelis įrodymas, kad važiavo sąžiningai. Akivaizdu, kad bilietas buvo pažymėtas tvarkingai ir būtent tame autobuse, kuriuo tuo metu ir važiavo. Baudos iki šiol nemokėjo, kadangi nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Dėl įvykio ir nepagarbaus kontrolierių elgesio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką ir materialinius nuostolius (b. l. 10-11).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-20 priėmė nutartį, kuria paliko galioti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010-10-25 nutarimą paskirtą 80 Lt baudą. Byloje buvo visiškai įrodyta, kad pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl to jai paskirta bauda. Todėl pareiškėjos teiginiai apie tai, jog ji turėjo tinkamai pažymėtą bilietą yra klaidinantys ir neteisingi. Taip pat pareiškėjos 2010-12-02 skunde teismui ir vykusiame teismo posėdyje dėl nutarimo panaikinimo išdėstytos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa. Teismo posėdyje 2010-12-08 nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir liudytojai ir pati pareiškėja sutiko, kad į policijos komisariatą ji buvo nuvesta pareigūnų; 2010-10-25 skunde pareiškėja nurodė, kad buvo suplėšyta striukės dešinė rankovė ir kairės pusės apatinė dalis. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad suplėšyta ne rankovė, o priekinė striukės dalis. Taip pat iš pateiktos nuotraukos akivaizdu, kad rankomis tokių suplėšymų padaryti neįmanoma. Atsižvelgiant į įplėšimų pobūdį ir pakitusią įplėšimų spalvą, mano, kad jie padaryti senai, kažkokiu aštriu daiktu prapjaunant. Todėl L. M. veiksmus laiko kaip norą pasipelnyti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė turtinę žalą būtent dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų veiksmų, taip pat nepagrindė žalos dydžio. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 ir 6.271 str. yra įtvirtintos būtinos sąlygos neturtinei žalai atlyginti: 1) turi būti neteisėti pareigūnų veiksmai; 2) neturtinės žalos atlyginimą turi numatyti įstatymai. Šiuo atveju nebuvo neteisėtų veiksmų, nes kontrolieriai veikė įstatymų nustatyta tvarka ir pareiškėja administracine tvarka nubausta teisėtai, todėl šiuo atveju žalos atlyginimas nėra numatytas. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, įrodančių, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu pareiškėja galėtų patirti neturtinę žalą (b. l. 19-20).
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teisingo ir lygiateisio neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimas apima teismo pareigą išsamiai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir dėl konkretaus materialios kompensacijos už neturtinę žalą dydžio spręsti pagal reikšmingais pripažintų ir nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Konkrečiu atveju reikšmingais pripažintinų kriterijų visumą sudaro ne tik nukentėjusiojo išvardyti bei konkrečia pinigų suma įvertinti jo dvasiniai, emociniai išgyvenimai ir (ar) fiziniai kentėjimai, bet ir tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusios faktinės aplinkybės, kurios leistų teismui spręsti, kokia apimtimi tokie subjektyvūs nukentėjusio asmens vertinimai turi objektyvų pagrindą. Todėl mano, kad pareiškėja privalo pagrįsti, kokie tariamai patirti neigiami išgyvenimai yra objektyvūs. Pareiškėja nurodo nekonkrečius argumentus dėl padarytos neturtinės žalos, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Prievolė skolininkui atlyginti žalą kyla tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. Pagal CK 6.246 str. 1 d. nuostatas žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat pareiškėja nenurodo, koks yra priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų ir nurodomos neturtinės žalos. Pagrįsta manyti, kad priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos faktui įrodyti būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą; ją pažeidė; šiuo pažeidimu padarė žalą; nėra kitų pašalinių įvykių, galėjusių nutraukti priežastinio ryšio grandinę; kitas svarbias aplinkybes. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą (CK 6.247 str.). Pateiktame skunde nepateikiama jokių motyvų ar įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti prielaidą, kad tarp tariamai SĮ „Susisiekimo paslaugos“ veiksmų (neveikimo) ir skunde nurodomos žalos būtų egzistavęs priežastinis ryšys, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas (b. l. 25-27).
Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir R. A. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Skundas netenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai L. M. 2010-10-25 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji, 2010-10-25, apie 20.32 val., važiavo 910 maršruto autobusu Nr. 74 tarp stotelių Misionierių – Subačiaus ir kontrolės metu pateikė ne toje transporto priemonėje pažymėtą vienkartinį bilietą. 2010-10-25 nutarimu Nr. 1306926-6 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 str. 4 d., padarymą L. M. buvo skirta 80 Lt bauda (b. l. 6). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-20 nutartimi paliko galioti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010-10-25 nutarimą, kuriuo L. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 str. 4 d., buvo paskirta 80 Lt bauda (adm. teisės pažeidimo byla Nr. II-1922-561/2010, b. l. 24-25). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs L. M. apeliacinį skundą, 2012-04-27 nutartimi paliko galioti teismo 2010-12-20 nutarimą (adm. teisės pažeidimo byla Nr. II-1922-561/2010, b. l. 38-41).
Šalies argumentai
Pareiškėja L. M. prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių veiksmų, kadangi kontrolės metu buvo suplėšyta jos striukė, dėl kontrolierių elgesio ir veiksmų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, šoką.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama LR CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.). Civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (LR CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (LR CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto, šiuo atveju savivaldybės darbuotojo, kaltės, t. y. savivaldybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. LR CK 6.271 str. 2 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. y.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis adm. byloje Nr. A525-1355/2010 ir kt.).
Taigi, pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius neteisėtus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų, kurių pareigos susijusios su viešuoju administravimu (protokolo surašymas ir nutarimo priėmimas) veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų neteisėtus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų veiksmus 2010-10-25 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1306926-6 bei tos pačios dienos nutarimu Nr. 1306926-6 skiriant už pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d., padarymą baudą (adm. teisės pažeidimo byla Nr. II-1922-561/2010, b. l. 9, 24-25, 38-41), galima teigti, nėra vienos savivaldybės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas negalimas.
Be to, įrodymai, turintys patvirtinti turtinės žalos padarymo faktą, yra prieštaringi: 2010-10-25 skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo nurodoma, kad susistumdymo metu buvo suplėšyta jos odinės striukės dešinės pusės rankovė ir kairės pusės apatinė dalis (adm. teisės pažeidimo byla Nr. II-1922-561/2010, b. l. 3), tuo tarpu administracinėje byloje pateiktame skunde striukės sugadinimai nedetalizuojami (b. l. 10-11), o pateiktoje nuotraukoje matyti galimai odinės striukės dešinės, o ne kairės pusės apatinės dalies apgadinimas (b. l. 13).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.