Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-737-524/2015 pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. B. valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką – 101 485,88 Lt už 2011, 2012 ir 2013 metus, delspinigius – 5 886,11 Lt ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-698-563/2010 ir Nr. 2-5447-889/2011 ieškovui iš atsakovo buvo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimai už laikotarpį nuo 2004 iki 2010 metų, todėl ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2011, 2012 ir 2013 metus. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas D. B. yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančių žemės sklypų dalių nuomininkas pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau atsakovas nevykdo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, dėl to savivaldybės administracijai yra skolingas valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką – 101 485,88 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad savivaldybės administracijai atsakovas privalo sumokėti 5 886,11 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. birželio 3 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 29 392,34 Eur (101 485,88 Lt) valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 1 587,18 Eur (5 480,23 Lt) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 30 979,53 Eur (106 966,11 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-698-563/2010 ir Nr. 2-5447-889/2011, kuriais ieškovui iš atsakovo D. B. buvo priteisti valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimai už 2004–2010 metus ir delspinigiai, yra įsiteisėję, be to, nurodytose bylose dalyvavo tie patys asmenys, taigi sprendimai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

Teismas taip pat nustatė, kad iš byloje esančios medžiagos ir atsakovo D. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog atsakovas iš esmės neginčija pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau žemės nuomos mokesčio už visus sklypus nemoka, nes nesutinka mokėti žemės nuomos mokesčio už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nurodo, negali naudotis pagal paskirtį. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas įrodymų, jog jam trukdoma naudoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal jo paskirtį nei nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-698-563/2010 ir Nr. 2-5447-889/2011 Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nei nagrinėjant šią civilinę bylą nepateikė. Be to. atsakovas neginčijo sudarytos nuomos sutarties, nesikreipė į ieškovą prašydamas ją nutraukti. Įvertinęs teisės aktų nuostatas bei byloje esančius duomenis, teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas skaičiuoja mokestį ne nuo sutartyje nurodomos, o padidintos žemės sklypo vertės, tuo padidindamas žemės nuomos mokestį.

Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14, 55 punktas nustato, jog už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos: delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas; delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Teismas nurodė, kad atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteistina 5 480,23 Lt delspinigių suma, apskaičiuota pagal formulę – nepriemokos dydis (101 485,88 Lt) * dienų skaičius (180 d.) * nustatytas metų ketvirčio delspinigių dydis (0,03 procento pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 1K-305 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2013 m. ketvirtajam ketvirčiui“ bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. 1K-393 „Dėl delspinigių dydžio nustatymo 2014 m. pirmajam ketvirčiui“).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti, o taip pat sumažinti valstybei priteisto žyminio mokesčio sumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai ir šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija. Valstybė ir savivaldybė, būdamos tam tikro turto savininkės, civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais tų santykių subjektais. Taigi žemės nuomos santykiams, nepriklausomai nuo dalyvaujančių subjektų, taikytinos privatinės teisės, visų pirma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Atsakovas nesutinka mokėti delspinigius, vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.196 straipsnio 1 dalimi. Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Atsakovas atskirai su ieškovu nesudarė valstybinės žemės nuomos sutarčių, o prisijungė prie šių nuostatų. Atsakovas nesutinka, kad tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl delspinigių, o sutarties sąlygoje įtvirtinta nuoroda dėl delspinigių skaičiavimo į Finansų ministerijos įsakymus yra neaiški ir netiksli. Sutartyse nekonkretizuota būtent pagal kokius Finansų ministerijos įsakymus ieškovas turi teisę skaičiuoti delspinigius. Sutarčių sudarymo metu buvo leidžiami Finansų ministro įsakymai dėl delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus mokėjimo ir skaičiavimo tvarkos, o taip pat delspinigių už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius. Tačiau žemės nuomos mokestis, tarp mokesčių, administruojamų pagal Mokesčių įstatymą, nenurodytas. Ieškovas nėra nei teritorinis, nei kitoks mokesčių administratorius, todėl savivaldybė turi pati nustatyti delspinigių dydį.Delspinigiai turi būti iš anksto aptarti ir negali būti kintami, taigi tokia sutarties nuostata atsakovui negali būti taikoma. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies naudai. Sutarties sąlyga dėl delspinigių neaiški ir dviprasmiška, todėl negali būti taikoma atsakovui.

Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Akivaizdu, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių nuostata dėl delspinigių skaičiavimo, kurių dydis nustatomas pagal Finansų ministro įsakymus, yra aiškus susitarimas dėl netesybų. Šalys turi teisę laisvai nustatyti sutarties turinį ir jeigu ieškovas bei atsakovas sudarė žemės nuomos sutartis, kuriose susitarė dėl delspinigių dydžio nustatymo pagal Finansų ministro įsakymus, tai jais ir turi būti vadovaujamasi ir tai nereiškia, kad pats žemės mokestis turėtų būti laikomas mokesčiu Mokesčių įstatymo prasme, taip pat nereiškia, jog savivaldybė turėtų pati nustatyti tarifą.Savivaldybėms, nors tai tiesiogiai Vyriausybės nutarimuose ir nenurodyta, yra perduoti įgaliojimai ne tik organizuoti žemės mokesčio apskaičiavimą, surinkimą, bet taip pat spręsti dėl sankcijų asmenims dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio taikymo (baudų, delspinigių nustatymo), žemės nuomos mokesčio išieškojimo. Atsakovui galioja ankstesniųjų žemės sklypo nuomininkų teisės ir pareigos, kylančios iš valstybinės žemės nuomos sutarčių 11 punkto, kuriuo nuomininkas įsipareigoja mokėti mokestį už žemės nuomą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi ieškovas iš atsakovo pagrįstai reikalauja priteisti delspinigius, numatytus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo D. B. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo yra neteisėta, kadangi atsakovas nesudarė atskiro rašytinio susitarimo su ieškovu dėl netesybų mokėjimo, o valstybinės žemės nuomos sutartyje, prie kurios atsakovas prisijungė, esanti nuoroda dėl delspinigių skaičiavimo pagal Finansų ministro įsakymus yra neaiški ir dviprasmiška, todėl atsakovui netaikytina.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytos normos formuluotės, įstatymas reikalauja šalių rašytinio susitarimo dėl skolininko įsipareigojimo mokėti netesybas, tuo atveju, jei užtikrinama prievolė bus nevykdoma ar vykdoma netinkamai, tačiau teisės normoje nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas rašytiniame susitarime sulygti dėl nekintamos delspinigių sumos ar procento visą sutarties galiojimo terminą, o taip pat draudimas konkretų delspinigių dydį įvardyti ne pačioje sutartyje, bet įrašant blanketinę sąlygą, nukreipiančią į kitą dokumentą, kur toks delspinigių dydis aiškiai nustatytas. Pastebėtina ir tai, kad net ir reikalavimo susitarimą dėl netesybų mokėjimo sudaryti raštu nesilaikymas, paties susitarimo nedaro negaliojančio, o tik sukelia CK 1.93 straipsnio 2 ir 6 dalyje nustatytas pasekmes.

Ieškovas visiškai pagrįstai pastebėjo, kad pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčija ir neginčijo to fakto, jog valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos teisėtai ir yra galiojančios, taigi ir turi būti atsakovo sąžiningai vykdomos.

Kaip matyti iš bylos duomenų ir ką apeliaciniame skunde nurodė ir pats atsakovas, valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta, kad už žemės nuomos mokesčio sumokėjimą ne laiku arba nesumokėjimą nuomininkui skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigiai, kurių dydis nustatomas pagal Finansų ministerijos įsakymus, reglamentuojančius delspinigių dydžio nustatymą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 55 punktas taip pat nustato, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos: delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi žemės nuomos mokesčio sumokėjimo terminas; delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius. Tokia pati sąlyga buvo įtvirtinta ir ankstesnėje Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarkoje (patvirtintoje Klaipėdos mesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d sprendimu Nr. 1-04, su vėlesniais pakeitimais). Pastebėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-5447-889/2011 ir 2-698-563/2010, kuriose iš atsakovo pagal tas pačias, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, valstybinės žemės nuomos sutartis ir pirmiau minėtos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkos nuostatas buvo priteistos žemės nuomos mokesčio nepriemokos bei delspinigiai, atsakovas neginčijo prievolės mokėti delspinigius egzistavimo bei neįrodinėjo šalių susitarimo dėl netesybų mokėjimo ydingumo. Taigi atsakovas vėliausiai nuo 2010 metų aiškiai žinojo, kad delspinigiai jam skaičiuojami pagal tuo metu galiojantį Finansų ministro įsakymą dėl delspinigių dydžio bei jame nustatytą delspinigių normą, ir toks susitarimo įforminimas atsakovui nebuvo neaiškus ir iš esmės buvo jo pripažintas.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtose Klaipėdos miesto apylinkės teismo bylose dalyvavo tie patys asmenys, buvo nagrinėjami reikalavimai tų pačių sutarčių ir turiniu analogiškų teisės aktų pagrindu, taigi šiose bylose priimti ir jau įsiteisėję sprendimai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, turi prejudicinę galią tiek ieškovui, tiek ir atsakovui (CPK 182 straipsnis 2 punktas). Atsižvelgdama į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog jis nesudarė rašytinio susitarimo su ieškovu dėl delspinigių mokėjimo, o taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai neva sutarties sąlyga dėl netesybų mokėjimo yra atsakovui neaiški, netiksli ir todėl atsakovui, kaip prie sutarties prisijungusiai šaliai, netaikytina. Kaip jau minėta, nuo pat nuomos teisinių santykių tarp šalių pradžios buvo įtvirtinta, kad delspinigiai bus nustatomi pagal Finansų ministro įsakymus ir ši sąlyga, tiek delspinigių dydžio, tiek tinkamo Finansų ministro įsakymo pasirinkimo aspektu buvo atsakovui aiški ir atsakovo pripažinta dar 2010 metais.

Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo yra teisinga galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, netenkinami ir atsakovo reikalavimai sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu valstybei priteisto žyminio mokesčio sumą bei laikinųjų apsaugos priemonių mastą, o taip pat iš ieškovo nepriteisiamos atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.