- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-6755-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00453-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- F. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio E. T. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Ji nurodė, kad gyvenant santuokoje, pareiškėja su sutuoktiniu E. T. 1993-03-08 įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos šeima ir gyveno. Pirkimo pardavimo sandorį pasirašė pareiškėja, o taip pat jos vardu įgytas butas buvo įregistruotas ir VĮ Registrų centras. Be to santuokos metu taip pat buvo įgytas garažas, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis E. T. mirė. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi, kaip minėta, buto pirkimo pardavimo sandorį pasirašė pareiškėja bei jos vardu butas buvo įregistruotas VĮ Registrų centras, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, kuri jau ir taip buvo įregistruota jos vardu. Be to, pasakytina, kad E. T. testamento sudaręs nebuvo. Po sutuoktinio mirties, F. T. liko gyventi minėtame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ir šiame bute gyvena iki šiol. Taip pat pasakytina, kad 1993 metais, pareiškėjos šeima įsigijo garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tik rengiant procesinius dokumentus teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paaiškėjo, kad garažas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centras, o taip pat dingusi garažo pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi šie dokumentai buvo pareiškėjos sutuoktinio žinioje. Dėl garažo pirkimo-pardavimo sutarties nuorašo išdavimo yra pateiktas paklausimas Švenčionių rajono 3-ajam notaro biurui. Iki šiol pareiškėja buvo įsitikinusi, kad garažo registracija VĮ Registrų centre buvo atlikta. Gavus garažo pirkimo-pardavimo sutarties nuorašą, jis bus pateiktas teismui. Praėjus mėnesiui po sutuoktinio mirties, (duomenys neskelbtini) F. T. apmokėjo garažo bendrijos nario mokesčius ir nuo to laiko šiuos mokesčius mokėjo iki 2017 metų, o nuo 2017 metų laikotarpio, šiuos mokesčius moka pareiškėjos sūnus A. T.. Be to, 2017 metais lapkričio 24 d. F. T. garažų bendrijai pateikė prašymą išbraukti jos sutuoktinį iš garažo bendrijos narių ir į bendrijos narius įrašyti sūnų A. T.. 2020 metų kovo 12 d. pareiškėja kreipėsi į notarą, norėdama sudaryti testamentą ir tik tuo metu iš notaro sužinojo, kad butas yra ne jos asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes ji buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties ji savaime tapo sutuoktinių turto paveldėtoja, kadangi buto pirkimo pardavimo sandorį pasirašė būtent ji, jos vardu butas buvo įregistruotas Registrų centre. Būdama įsitikinusi, kad yra pilnateisė sutuoktinio turto dalies paveldėtoja bei savininkė, F. T. liko gyventi ir iki šiol gyvena aukščiau nurodytame bute, juo naudojasi, prižiūri ir disponuoja. Be to, pareiškėjos veiksmai – praėjus mėnesiui po sutuoktinio mirties ji pradėjo mokėti garažo bendrijos mokesčius, vėliau pateikė prašymą bendrijai išbraukti sutuoktinį iš bendrijos narių bei įrašyti kaip garažo bendrijos narį sūnų A. T. parodo, kad F. T. priėmė palikimą savo veiksmais faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jausdamasi kaip pilnateisė šio turto šeimininkė, šiuo turtu pradėjo disponuoti bei valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog F. T. ir E. T. susituokė (duomenys neskelbtini). E. T.. E. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas: dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir neužvesta paveldėjimo byla. Tačiau pareiškėja nurodo, kad nors į notarų dėl sutuoktinio turto paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po E. T. mirties jo sutuoktinė F. T. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po E. T. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus F. T. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja po vyro mirties ir toliau liko gyventi jų gyvenamajame bute, mokėjo už butą ir garažą mokesčius, už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, ir pan.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog F. T. po sutuoktinio E. T. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Nors pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę, kad priėmė palikimą valdydama ir paveldėjo konkretų turtą, teismas šiuo atveju nustato tik faktą, jog ji priėmė E. T. palikimą pradėdama valdyti, o kas sudaro palikimą paliekama spręsti notarui. Pažymėtina, kad tokiu atveju palikimas negali būti priimamas tik tam tikroje turto dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo žmona F. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.