- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1868-779/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00453-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- F. T.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos F. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos F. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja F. T. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog ji po sutuoktinio E. T. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), savo veiksmais faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
2. Nurodė, kad gyvenant santuokoje, pareiškėja su sutuoktiniu E. T. 1993 m. įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos šeima ir gyveno. Santuokos metu taip pat buvo įgytas garažas, (duomenys neskelbtini).
3. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis E. T.. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, kadangi buto pirkimo pardavimo sandorį pasirašė pareiškėja, todėl ji buvo įsitikinusi, kad butas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad E. T. testamento sudaręs nebuvo. Po sutuoktinio mirties, F. T. liko gyventi minėtame bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ir šiame bute gyvena iki šiol. Nurodė, kad 1993 metais pareiškėjos šeima įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „Automėgėjas“, tačiau tik rengiant procesinius dokumentus teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paaiškėjo, kad garažas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centras, o taip pat dingusi garažo pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi šie dokumentai buvo pareiškėjos sutuoktinio žinioje. Praėjus mėnesiui po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) F. T. apmokėjo garažo bendrijos nario mokesčius ir nuo to laiko šiuos mokesčius mokėjo iki 2017 metų.
4. 2020 m. kovo 12 d. pareiškėja kreipėsi į notarą, norėdama sudaryti testamentą ir tik tuo metu iš notaro sužinojo, kad butas yra ne jos asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes ji buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties ji savaime tapo sutuoktinio turto paveldėtoja. Būdama įsitikinusi, kad yra pilnateisė sutuoktinio turto dalies paveldėtoja bei savininkė, F. T. liko gyventi ir iki šiol gyvena aukščiau nurodytame bute, juo naudojasi, prižiūri ir disponuoja.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu F. T. pareiškimą tenkino iš dalies.
7. Teismas nustatė, kad po E. T. mirties jo sutuoktinė F. T. per civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau ji rūpinosi po E. T. mirties likusiu turtu. Pareiškėja po vyro mirties ir toliau liko gyventi jų gyvenamajame bute, mokėjo už butą ir garažą mokesčius.
8. Teismas nurodė, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą ir konstatavo, jog F. T. po sutuoktinio E. T. mirties jo turtą prižiūrėjo kaip savo, turtu rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
9. Nurodė, jog nors pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę, kad paveldėjo konkretų turtą, tačiau pažymėjo, jog palikimas negali būti priimamas tik tam tikroje turto dalyje, dėl to nustatė tik faktą, jog pareiškėja E. T. palikimą priėmė, pradėdama valdyti, o kas sudaro palikimą paliko spręsti notarui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimą jo dalyje dėl teismo nenustatytos paveldimo turto apimties ir įpareigojimo notarui nustatyti paveldimo turto apimtį bei priimti naują procesinį sprendimą - pareiškimą tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. teismui buvo pateikti visi įmanomi pareiškimo teismui padavimo dienai turimi dokumentai, iš kurių teismas turėjo sprendimu nustatyti, kad pareiškėja priėmė palikimą į jos ir palikėjo bendrąja jungtine nuosavybe buvusį turtą, arba tokį pareiškimą atmesti, tačiau teismas ieškinį tenkino iš dalies, savo sprendime nenurodydamas jokių motyvų ir argumentų.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 str. 4 d. 3 ir 4 p. reikalavimus, sprendime visiškai nenurodė argumentų, kuo remiantis nesivadovavo pateiktais rašytiniais įrodymais, rodančiais kas sudaro pareiškėjai priklausantį palikimą, taip pat nenurodė jokių teisės norminių aktų, kuriais remiantis įpareigojo notarą nustatyti, kas sudaro palikimą, tuo pažeisdamas CPK 266 str. Dėl to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neišsamus ir nepakankamai motyvuotas, neatitinka CPK 270 str. 4 ir 5 d. reikalavimų.
10.3. Teismas savo sprendime apie konkretų turtą nieko nepasisako, iš sprendimo turinio lieka neaišku, kokį turtą pareiškėja paveldėjo, nors palikimo priėmimo faktą teismas nustatė.
10.4. Skundžiamo sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK 266 str. įpareigojo byloje nedalyvaujantį asmenį - notarą nustatyti, kas sudaro palikimą, kai teismas remdamasis šalių pateiktais duomenimis, tai galėjo padaryti priimdamas procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė dokumentą, pavadintą atsiliepimu į apeliacinį skundą, kuriame be jokių motyvų nurodė, jog apeliacinio skundo tenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos pareiškimą iš dalies, nenustatydamas konkretaus paveldimo turto.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja po sutuoktinio E. T. mirties, pastarojo palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. rūpindamasi po E. T. mirties likusiu turtu, likdama toliau gyventi jų gyvenamajame bute, mokėdama už butą, garažą mokesčius.
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl palikimas negali būti priimamas tik tam tikroje turto dalyje, dėl to nustatė tik faktą, jog pareiškėja E. T. palikimą priėmė, o kas sudaro palikimą, paliko spręsti notarui. Taigi, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pareiškimą tenkinti iš dalies tinkamai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuri paremta įstatymo nuostata - CK 5.51 straipsnio 1 dalimi.
16. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Pasisakydamas dėl notaro pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl paveldimo turto apimties, nes paveldėtino turto identifikavimu teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
17. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, notaras neturi nei procesinio, nei materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl neturi būti įtraukiamas į bylą kaip suinteresuotas asmuo. Ta aplinkybė, kad notarui palikimo priėmimui įforminti turi būti pateiktas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, nesudaro pagrindo notaro vertinti kaip suinteresuoto asmens fakto nustatymo procese. Dėl nagrinėjamo fakto aplinkybių ir konstatavimo notaras suinteresuotumo neturi, o teismo sprendimu dėl jo teisių ir pareigų tiesiogiai nesprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2020 m. kovo 18 d. nutartis Nr. e3K-3-80-695/2020).
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra skirtas paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kurį išduoda notaras (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paveldėjimo teisės liudijime notaras detalizuoja ir identifikuoja palikėjo turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog notaras spręs, kas sudaro palikimą.
19. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio fakto nustatymą, proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), sprendimą motyvavo, todėl teismo sprendimą keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Netenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo, jos turėtos bylinėjimo išlaidos neatlygintinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos F. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.