Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-10-14 · Byla Nr. Iv-982-402/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-982-402/2013Sprendimas · 2013-10-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-10-14
Bylos Nr.
Iv-982-402/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00344-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
S.D., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Aurelija Vingrienė, Aurelija Vingrienė Šimkūnienė
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-982-402/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00344-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovams advokatei Aurelijai Vingrienei Šimkūnienei ir direktoriui V.J., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S.D.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir S.D., dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlyginti 4761,01 Lt pareiškėjo transporto priemonei MAN 8.185, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-12) nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-07-19 dieną apie 19.00 val. pareiškėjo darbuotojas S.D., darbo metu vairuodamas pareiškėjui priklausančią transporto priemonę MAN 8.185, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Marijampolės pl., 300 m. už „Lukoil" degalinės važiuodamas link Kauno HES, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, nepaženklintą kelio ženklais, neaptvertą duobę, kurios pastebėti iš anksto neturėjo galimybės, nes lijo lietus ir duobė buvo apsemta vandens. Dėl šio eismo įvykio buvo apgadintas vairuojamos transporto priemonės priekinis dešinys ratas. Taip pat šiame kelyje apie 17.30 val. ties sankryža į Rokus važiuodamas ta pačia kryptimi vairuotojas buvo įvažiavęs į važiuojamoje kelio dalyje buvusią vandeniu apsemtą duobę, kurios negalėjo pastebėti ir taip pat apgadino buvusį dešinį priekinį ratą, kurį pakeitė atsarginiu. Sugadinęs atsarginį priekinį ratą pareiškėjo darbuotojas iškvietė į eismo įvykio vietą policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą automobilį MAN 8.185. Policijos pareigūnai apžiūrėjo eismo įvykio vietą, transporto priemonę, kuri dalyvavo eismo įvykyje, sudarė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Policijos pareigūnai nustatė, kad duobė buvo važiuojamoje kelio dalyje. Nustatė duobės gylį. Visa duobė buvo apsemta vandeniu. Jokių įspėjamųjų ženklų apie važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę nebuvo. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialistas 2012-07-23 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Buvo kreiptasi su pretenzija į Kauno miesto savivaldybę dėl patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau buvo gautas atsakymas, jog nuostoliai nebus atlyginti. Nurodė, jog dėl įvažiavimo į duobę, pareiškėjas patyrė materialinės žalos, susijusios su sugadintos transporto priemonės remontu. Taisant apgadintą transporto priemonę buvo patirti tiesioginiai nuostoliai ir netiesioginiai nuostoliai, viso patirta nuostolių už 4761,01 Lt. Taisant transporto priemonę buvo atlikti šie darbai: pilnas padangos montavimas ir ventilio keitimas; padangos montavimas; priekinio tilto dešinės pusės stebulės N/P, remontas ir stabdžių suparto N/P, remtontas; ratlankiai 6.75x17.5 ir autodalis 215/75R17.5 AH11 Hankook; padangos demontavimo, nuėmimo, pastatymo, montavimo ir balansavimo darbai. Nurodė, jog 2012-07-19 darbo dienos metu, negalėdamas numatyti aplinkybės, kad vakare apie 19.00 val. priemonė MAN 8.185, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateks į eismo įvykį, sudarė krovinio pervežimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo užsakovo krovinį pakrauti 2012-07-20 ir iškrauti 2012-07-23 Lenkijoje. Tačiau dėl įvykusio eismo įvykio krovinio pakrovimas įvyko tik 2012-07-23. Kadangi transporto priemonė MAN 8.185, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo eksploatuojama nuo 2012-07-19 iki 2012-07-22 imtinai, t.y. faktiškai buvo priverstinėje prastovoje dėl remonto ir negalėjo laiku įvykdyti sutarties, be to, buvo pažeista pareiškėjo krovinių gabentojo dalykinė reputacija, pareiškėjas patyrė 1381,12 Lt netiesioginių nuostolių. Pareiškėjas patyrė nuostolių, nes reikėjo vietinėje rinkoje perpirkti prekes, be to, prekės buvo perkraunamos į kitą transporto priemonę ir perkrovimo metu buvo apgadintos, pareiškėjui buvo pareikšta pretenzija dėl 266 Lt . Užmokestis pareiškėjui už pervežimo paslaugas buvo sumažintas proporcingai pretenzijoje nurodytai sumai. Netiesioginiai nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su eismo įvykiu, kurio metu buvo apgadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė. Priežastinis ryšys yra labai tampriai susijęs su minėtais nuostoliais, visos nurodytos sumos yra pagrįstos ir atsakovas privalo atlyginti. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos - Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 42-51), taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės matmenis, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio tarp duobės ir automobilio apgadinimo egzistavimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą automobilio būklę iki tariamo eismo įvykio. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus iškilus grėsmei eismo saugumui. Vairuotojas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, saugiai ją apvažiuoti. Nepateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad, transporto priemonė būtų įvertinta atestuotų kilnojamojo turto vertintojų, kurie turi teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai turi būti pateikiami raštu, turi būti pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita. Siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus. Nurodė, jog policijos pareigūnu užfiksuoti automobilio apgadinimai yra dešinės pusės padanga ir ratlankis, tuo tarpu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodomi tokie apgadinimai kaip priekinio tilto, stebulės, stabdžiu suporto remontas, taip pat 2 ratlankių ir 2 padangų įsigijimo išlaidos bei 4 padangų montavimas. Nėra jokių įrodymų, kad vairuotojo nurodyta duobė ties Rokų sankryža buvo, kokio dydžio ji buvo ir ar apskritai toks esimo įvykis buvo, kuris sukėlė nurodytus automobilio apgadinimus. Iš pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip nurodomi automobilio sugadinimai siejasi su ginčo duobe, kodėl būtent tokio dydžio turtinė žala patirta. Nei viename iš pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir ji sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus ir būtent tik to pasėkoje buvo patirta pareiškėjo nurodoma 4761,01 Lt turtinė žala. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai nurodyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas taip pat neįrodė netiesioginių nuostolių atsiradimo ir priežastinio ryšio su įvykusiu eismo įvykiu, todėl reikalavimas atlyginti tokius nuostolius yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjas yra PVM mokėtojas, teikiantis pervežimo paslaugas, todėl vadovaujantis PVM įstatymo 58 str. 1 d. l p. turi teisę į PVM atskaitą prekėms ir paslaugoms susijusioms su automobilių remontu, nes tai yra būtina priemonė jo ekonominei veiklai vystyti. Atsižvelgiant į PVM įstatymo nuostatas ir teismų formuojamą praktiką, PVM mokesčio suma nelaikytina pareiškėjo patirtu nuostoliu. Paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą (b.l. 52-53) nurodė, kad Kelių direkcija nėra atsakinga už blogą Kauno miesto gatvių priežiūrą. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo vykdymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa. Kelių direkcijos direktorius, laikydamasis nustatytos tvarkos, savivaldybėms (tarp jų ir Kauno miesto) kasmet skiria Programos lėšų. Šias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Tačiau programos lėšos yra tik papildomas vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinis. Situacija finansuojant vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus iš esmės pagerėtų, jei savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo S.D. palaikė pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti pareiškėjui 4761,01 Lt turtinę žalą dėl 2012-07-19 eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinta pareiškėjui priklausanti transporto priemonė MAN 8.185, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X–1722 redakcija) 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, jog savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X–1337 redakcija) 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas. Vadovaujantis Aprašo 6 punktu, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1 punkte reglamentuota, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Vis dėlto teismas kiekvienu atveju privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Šio ryšio negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz,. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-07-19 apie 19.00 val. S.D., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę MAN 8.185, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Marijampolės pl., važiuojant link HES, 300 m. už „Lukoil“ degalinės, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią, nepaženklintą kelio ženklais, neaptvertą duobę. Šie duomenys užfiksuoti 2012-07-19 Eismo įvykio vietos schemoje, 2012-07-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, S.D. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio schemoje, nutarime nurodyta, jog buvo sugadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas su ratlankiu (b.l. 16-17, 18).

Šioje administracinėje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, turi būti vertintini aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, taip pat ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų.

Administracinėje byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė (arba kelio atkarpa), esanti Marijampolės pl., važiuojant link HES, 300 m. už „Lukoil“ degalinės, važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta, be to duobė buvo pilna vandens ir dėl to buvo apsunkintas jos matomumas vairuotojui. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (b.l. 16-17) Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (b.l. 16) pažymėtos kelio duobės, į kurią buvo apgadintas automobilis, lokaciją, jos skersmenį, bei į tai, kad duobė buvo apsemta vandens, darytina išvada, kad esant nepažymėtai ir vandens apsemtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, S.D. objektyviai galėjo neišvengti įvažiavimo į ginčo duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Kaip buvo minėta, proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovės ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, nėra jokio pagrindo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina patį eismo įvykio faktą bei automobilio apgadinimus, kurie policijos pareigūnams buvo matomi įvykio vietoje akivaizdžiai, taip pat transporto priemonės apgadinimų pobūdį, mechanizmą bei lokalizaciją. Policijos pareigūnų užfiksuoti apgadinimai iš esmės sutampa su pareiškėjo nurodytais apgadinimais. Ta aplinkybė, jog policijos pareigūnai užfiksavo automobilio dešinės pusės priekinio rato ir ratlankio sugadinimus, o vėliau buvo nustatyta, kad reikalingas (ir buvo atliktas) priekinio dešinės pusės stebulės N/P ir priekinio tilto dešinės pusės stabdžių suparto N/P remontas, nesudaro pagrindo nesivadovauti UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 21) nustatytais apgadinimų duomenimis, kadangi policijos pareigūnai įvykio vietoje turi galimybę užfiksuoti tik vizualiai apžiūrėjus transporto priemonę akivaizdžiai matomus sugadinimus.

Pareiškėjas savo reikalavimui pagrįsti pateikė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras (b.l. 19-23). Šių pateiktų sąskaitų duomenimis, automobiliui MAN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas priekinio tilto dešinės pusės stebulės N/P remontas, priekinio tilto dešinės pusės stabdžių suparto N/P remontas, pirkti ratlankiai ir padanga, ir atliekami darbai susiję su padangos pakeitimu (ratų nuėmimas, padangų montavimas, padangų balansavimas, padangų demontavimas/montavimas). Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras bendra suma – 3083,66 Lt. Teismo nuomone iš šios sumos atėmus su įvykiu nesusijusius sugadinimus t.y. vieno ratlankio įsigijimas, nes byloje nenustatyta, jog reikėjo keisti du ratlankius. Teismo nuomone priteistina suma 2833,66 Lt.

Nors atsakovas mano, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytas tariamai patirtas nuostolis, pažymėtina, kad bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu nuostolių dydį įrodinėja pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė įrodymus apie jam padarytų nuostolių dydį – UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras. Todėl, remiantis bylose dėl civilinės atsakomybės delikto pagrindu taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovui nesutikus su pareiškėjo pateiktais įrodymais, pats atsakovas turėjo teikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo pateiktus duomenis. Kadangi atsakovas įrodymų, susijusių su padarytos žalos dydžiu, nepateikė, spręstina, kad pareiškėjo pateiktų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų yra pakankama daryti pagrįstas išvadas, jog pareiškėjui dėl eismo įvykio metu atsiradusių minėtų automobilio apgadinimų buvo padaryta 2833,66 Lt turtinė žala. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad byloje esantys įrodymai (b.l.16-17,19-23) patvirtina priežastinio ryšio buvimą tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų.

Pareiškėjas prašė priteisti 30 Lt. už kelionę taksi automobiliu negalint eksploatuoti sugadintos transporto priemonės. Byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) čekis išrašytas 2012-07-20 (b.l. 24). Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykis įvyko 2012-07-19. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė negalėjo būti eksploatuojama. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos buvo būtinos ir kad patirtos būtent dėl įvykusio eismo įvykio.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog tą pačią dieną, taip pat šiame kelyje apie 17.30 val., ties sankryža į Rokus, vairuotojas buvo įvažiavęs į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę, kurios pastebėti negalėjo, nes ji buvo pilna vandens ir taip pat apgadino dešinį ratą, kurį pakeitė atsarginiu. Policijos dėl pastarojo įvykio nekvietė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina šio įvykio fakto, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog S.D. įvažiavo būtent į nurodytą duobę, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie eismo įvykio vietą, nėra nubraižyta eismo įvykio schema, pats eismo įvykis policijos pareigūnų nėra įvertintas, įvykio aplinkybės grindžiamos vien tik vairuotojo paaiškinimais.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl įvažiavimo į ginčo duobę jis patyrė ir netiesioginių nuostolių, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Pareiškėjas pateikė 2012-07-11 sudarytą krovinio pervežimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 28). Šioje sutartyje nurodyta, kad krovinio pristatymo data yra 2012-07-16. Eismo įvykis įvyko 2012-07-19. Iš to darytina išvada, jog pats pareiškėjas vėlavo pristatyti prekes dar iki 2012-07-19 įvykusio eismo įvykio ir tai įrodo, kad tarp šių patirtų nuostolių ir eismo įvykio nėra priežastinio ryšio. Taip pat 2012-07-11 sutartyje nurodyta, kad prekes pristatys transporto priemonė, kurios valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), o ne automobilis, kuris ir buvo patekęs į eismo įvykį ((duomenys neskelbtini)). Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2012-07-19 krovinio pervežimo sutartis (b.l. 25) nėra pasirašyta nei vienos iš šalių, joje taip pat nėra nurodytas vežėjas. Sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta 2012-07-19, kai pareiškėjas dar nebuvo įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų su UAB (duomenys neskelbtini), taigi, pareiškėjas prisiėmė riziką, kad prekių gali nepristatyti laiku, žinodamas, kad turi neįvykdytų ankstesnių sutartinių įsipareigojimų. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti netiesioginius nuostolius yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog netiesioginiai nuostoliai atsirado dėl priežastinio ryšio su įvykusiu 2012-07-19 eismo įvykiu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., 27 str., 46 str., taip pat LVAT bei LAT suformuotos teismų praktikos (Teismų įstatymo 33 str.) analizė duoda pagrindą išvadai, jog priteistina suma nemažintina PVM dalyje. Pagal PVM įstatymo 3 str. 1 d. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą - t.y. veikdamas kaip toks. LAT 2006-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, taip pat 2008-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 ir kt., vertindamas, ar į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti turi būti įtraukta PVM suma, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Kadangi nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo suremontuotas, pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, todėl PVM priteistinas iš atsakovo pareiškėjo naudai (Teismų įstatymo 33 str.).

Pareiškėjo atstovė advokatė Aurelija Vingrienė - Šimkūnienė taip pat prašo priteisti 2762,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 6 d. numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2013-03-25 pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokate Aurelija Vingriene - Šimkūniene (b.l. 15). Patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pareiškėjas grindžia, PVM sąskaitomis faktūromos Serija AD Nr. 0661 (2013-06-25) ir Serija AD Nr. 0698 (2013-09-20), mokėjimo nurodymo išrašais Nr. 3481 (2013-09-13) ir Nr. 3279 (2013-03-28). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo atstovė advokatė 2013-04-05 pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b.l. 4-12). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimaliai už skundo parengimą gali būti priteista 3000 Lt suma. Pareiškėjo atstovės advokatės Aurelijos Vingrienės - Šimkūnienės prašoma 1210,00 Lt suma už skundo surašymą atitinka Rekomendacijų nustatytus dydžius, yra pagrįsta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatė Aurelija Vingrienė - Šimkūnienė atstovavo pareiškėjui 2013-06-26 teismo posėdyje, trukusiame 7 min. (b.l. 64), 2013-08-28 teismo posėdyje, kuris truko 56 min. (b.l. 77-78) ir 2013-09-23 teismo posėdyje, trukusiame 1 val., iš viso – 2 val. 3 min. (pagal Rekomendacijų 9 punktą tai prilyginama 2val.). Atsižvelgus į tai, maksimaliai priteistina suma yra 300 Lt (2 (valandos) x 1000 Lt (MMA) x 0,15). Taigi, pareiškėjo atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei - Šimkūnienei priteistina maksimali suma sudaro 1510 Lt.

Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjo patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 44 straipsnyje, jam turi būti atlyginta. Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies. Reikalavimas buvo patenkintas 0,60 dalimi (2833,66/4761,01); prašė priteisti 4761,01Lt priteista 2833,66Lt). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, jog šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina 906 Lt išlaidų suma (1510*0,60) (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsniu, teisėja,

nusprendė:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 2833,66 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 906 Lt išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė