Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; bausmę atliko 2018 m. lapkričio 2 d.;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 MGL (350 Eur) dydžio baudą;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant subendrintą bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, 10 MGL (350 Eur) dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – penkiasdešimt parų arešto bausmę; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę ir 10 MGL (500) dydžio baudą;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. S. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 20.35 val., Trakų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo I. I. vardu registruotą, faktiškai T. Č. (T. Č.) priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – 2,23 promilės.

2. Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. jis pas pažįstamą T. Č. kartu su L. T., R. G. ir T. Č. vartojo alkoholį. L. T. ir R. G. reikėjo važiuoti į namus. T. Č. jam davė savo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir paprašė juos nuvežti į namus. Reikėjo pavažiuoti tik apie vieną šimtą metrų. Visi susėdo į automobilį ir važiavo. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnų automobilis, jam buvo nustatytas neblaivumas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

4.1. Liudytojas T. Č. (T. Č.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2020 m. rugsėjo 16 d. kartu su kaltinamuoju, L. T. ir R. G. vartojo alkoholį prie jo namų (automobilyje). Vėliau L. T. ir R. G. reikėjo nuvežti į namus. Kaltinamasis paprašė liudytojo jo automobilio raktelių, kad jis galėtų juos nuvežti į namus. Liudytojas davė jam automobilio raktelius. Suprato, kad automobilio raktelius duodu neblaiviam asmeniui.

4.2. Tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 20.35 val. Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, išvažiuojant iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, buvo pastebėtas į kiemą įvažiuojantis automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo daug asmenų. Minėtas automobilis buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairuoja J. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, eiti tiesia linija J. S. nesugebėjo. J. S. teigė, kad alkoholį vartojo prieš dešimt minučių. J. S. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. AREN-0212, 20.47 val. nustatytas vidutinis (2,36 promilių) neblaivumas, 21.10 val. (antruoju tikrinimu) taip pat nustatytas vidutinis (2,23 promilių) neblaivumas. J. S. buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Į įvykio vietą buvo iškviesta automobilio transportavimo tarnyba, kuri automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabeno į saugojimo aikštelę (b. l. 12).

4.3. 2020 m. rugsėjo 16 d. 20.35 val. neblaivumo nustatymo akte nustatyti J. S. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 17).

4.4. 2020 m. rugsėjo 16 d alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. AREN-0212, 20.47 val. J. S. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 21.10 val. – 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 15–16).

4.5. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas–valdytojas yra I. I. (b. l. 21).

4.6. Pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2020 m. rugsėjo 14 d. automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš I. I. įsigijo T. Č. (b. l. 22).

4.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“ vidutinė kaina Lietuvoje – 1 250 Eur (su PVM) (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. S. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojo T. Č., apklausto teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas J. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

12. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

13. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad J. S. penkis kartus teistas, vieną kartą (2020 m.) už analogišką nusikaltimą, nedirba, per paskutinius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka (iš jų vieną kartą už automobilio vairavimą esant neblaiviam) (b. l. 78 – 79).

14. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Tačiau, įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.

15. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

16. Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymą, sprendžia teismas. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

17. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

18. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

19. Teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį nebuvo itin pavojinga – nesukėlė rimtesnių padarinių baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nėra duomenų, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad laikinai yra netekęs darbo, tačiau ketina vėl pradėti dirbti ankstesnėje darbovietėje, kai tik atsiras galimybė.

20. Šio nuosprendžio 19 punkte aptartų aplinkybių visetas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

22. Paskirtos bausmės vykdymą atidėjus, J. S. paskirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytos pareigos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

23. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

24. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

25. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

26. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

27. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

28. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

29. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

31. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso liudytojui T. Č.. Neabejotina, kad automobilio – šios nusikalstamos veikos padarymo priemonės, savininkas (pats perdavęs vairuoti automobilį (jo raktelius) kaltinamajam) šiuo atveju žinojo, kad šis jo turtas (automobilis) bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Tą teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir pats T. Č..

33. Taigi, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.

34. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 58–59, 60–61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

35. Remiantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

36. Pažymėtina, kad gali būti priteistos tik realios ir pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas realiai patyrė prašomas priteisti iš J. S. proceso išlaidas – 15 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Realiai patirtų proceso išlaidų, jų dydžio už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą patys savaime (nesant kitų įrodymų byloje) nepatvirtina nei į bylą pateiktas pranešimas (b. l. 27), nei 2020 m. birželio 5 d. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 10-ST2-88 (b. l. 29–39). Nepateikus aptariamų išlaidų realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo atitinkamų išlaidų priteisimui iš J. S.. Pažymėtina, kad tai neriboja dėl šiame nuosprendžio punkte aptariamų išlaidų priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti T. Č. (T. Č.) priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš J. S. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų.

J. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.