Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-804-716/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
1-804-716/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02387-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
A. R., D. P., A. B.
Kategorijos
  • 1.2.4.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-804-716/2014Proceso Nr. 1-13-1-02387-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.8; (S) 1.2.4.8.3; 1.2.5.4; 1.2.14.10; 1.2.27.1; 1.2.27.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, G. C., dalyvaujant prokurorei J. A., gynėjams advokatams S. N., K. S.–B., B. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius, teistas: 1) 2007-11-22 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 str. 1 d. 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2008-05-23 nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 63 str. 5 d. 2 p. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams; pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 3) 2011-01-27 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 258 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausme, paskirta 2008-05-23 nuosprendžiu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, 2013-07-26 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 3 d., 286 str., 290 str., D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Vilniaus verslo ir technologijų mokymo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) , Vilnius, teistas: 1) 2006-12-21 nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, 2) 2008-10-22 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, 3) 2013-03-27 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 187 str. 3 d., 286 str., 290 str., A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, teistas: 1) 2006-12-21 pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; 2) 2008-10-22 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. jis 2013-09-23 apie 00.00 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metė į automobilį „Mazda“, valst. nr, (duomenys neskelbtini) priklausantį S. Č., stiklinį alaus butelį, taip sugadindamas automobilį ir padarydamas 200 Lt turtinę žalą.

Be to A. R. grasino nužudyti žmogų, t.y. jis 2013-09-23 apie 00.32 val.ir 00.38 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , paskambino S. Š. į šio mobiliojo ryšio telefoną, abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagrasino susidorojimu L. L., M. D. ir S. Š. sakydamas, kad juos užmuš (papjaus), tokiais veiksmais sudarydamas L. L., M. D. ir S. Š. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Be to, A. R. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. jis 2013-09-23 laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 7.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradūrė keturias S. Š. priklausančias automobilio R. C., valst. nr. (duomenys neskelbtini) padangas, taip jas sugadindamas ir padarydamas 300 Lt turtinę žalą.

Be to A. R. sukėlė fizinį skausmą, t.y. jis 2013-09-24 apie 17.40 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vieną kartą kumščiu ir vieną kartą delnu trenkė S. Č. į veido sritį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Be to A. R. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t.y. jis 2013-09-25 apie 19.00 val. prie parduotuvės „M.“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų vieną kartą spyrė D. M. į dešinės kojos apatinę dalį, nuo ko D. M. nukrito, o pastarajam nukritus ant grindinio vieną kartą spyrė jam į kairės pusės veido žandikaulį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiu kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Be to, A. R. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. 2013-11-06 apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.52 % promilių), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnams V. B., J. V. ir K. K. prisistačius policijos pareigūnais, bandė pasišalinti bėgdamas, pareigūnams J. V. ir K. K. jį prisivijus ir bandant sulaikyti, nepaisant pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, bandė rankomis ir kojomis suduoti smūgius J. V. ir K. K., ranka tyčia pastūmė J. V., dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės ir susitrenkė dešinę ranką ir kojų kelius, taip patirdama fizinį skausmą, bei suplėšė savo striukę, o pareigūnams panaudojus ašarines dujas ir uždėjus antrankius, vedamas J. V. ir V. B. tarnybinio automobilio „WV Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) link, ir toliau priešinosi muistydamasis, specialiai griuvinėdamas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką

2013 11 06 apie 4.20 val., Subačiaus g. 115, Vilniuje, būdamas sulaikytas ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „WV Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keikdamas necenzūriniais žodžiais, spjaudydamasis bei grasindamas susidoroti (suspardyti) su automobilyje sėdėjusiais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnais V. B., J. V. ir K. K., bandė kojomis įspirti J. V. ir V. B., galva trenkti į J. V. galvą, vieną kartą dešine koja įspyrė vairuotojo sėdynėje sėdėjusiam V. B. į dešinį petį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.

Be to, A. R. įžeidė valstybės tarnautoją, t.y. jis 2013-11-06 apie 4.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas sulaikytas ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „WV Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.52 % promilių), išvadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnus V. B., J. V. ir K. K. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, juos apspjaudė, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013-11-06 apie 4.30 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, spjovė V. B. į veidą ir išvadino jį necenzūriniais žodžiais, ir tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Be to, A. R. įžeidė valstybės tarnautoją, t.y. jis 2013-11-06 laikotarpiu nuo 4.30 val. iki 6.30 val., būdamas sulaikytas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.52 % promilių), išvadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūną M. D. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, ir tuo įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

D. P. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. jis 2013-11-06 apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.96 % promilių), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnams V. B., J. V. ir K. K. prisistačius policijos pareigūnais, pastūmė V. B. su dviem rankomis į krūtinę, taip sukeldamas V. B. fizinį skausmą, bandė pasišalinti bėgdamas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, 2013-11-06 apie 4.20 val., Subačiaus g. 115, Vilniuje, būdamas sulaikytas ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „WV Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) keikdamas necenzūriniais žodžiais bei grasindamas susidoroti (suspardyti) su automobilyje sėdėjusiais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnais V. B., J. V. ir K. K., galva sudavė K. K. smūgį į dešinės pusės veido sritį, nuo ko K. K. dešinio smilkinio ir dešinio skruosto srityje susidarė poodinės hematomos, kurios sukėlė fizinį skausmą, bandė galva trenkti J. V. į galvą, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams.

Be to, D. P. įžeidė valstybės tarnautoją, t. y. jis 2013-11-06 apie 4.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas sulaikytas ir sėdėdamas tarnybiniame automobilyje „WV Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.96 % promilių), išvadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnus V. B., J. V. ir K. K. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tarnybiniu automobiliu „WV Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pristatomas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpas, esančias Sodų g. 23, Vilniuje, išvadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūnus V. B., J. V. ir K. K. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

A. B. įžeidė valstybės tarnautoją, t.y. jis, 2013 11 06 laikotarpiu nuo 4.30 val. iki 6.30 val., būdamas sulaikytas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūną A. N. ir pareigūnę E. S. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, ir tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

A. R. byloje buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, kad jis, 2013 09 23 apie 00.00 val., kieme, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su D. P., vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino nužudyti L. L. ir M. D., sakydamas, kad jie negyvens, pastariesiems su draugais S. Š., S. Č. ir M. L. įsėdus į S. Č. priklausantį automobilį Mazda, valst. nr, (duomenys neskelbtini) ir jiems nuvažiuojant metė į automobilį stiklinį alaus butelį, tokiais veiksmais sudarydamas L. L. ir M. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

D. P. byloje buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, kad jis, 2013 09 23 apie 00.00 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su A. R., vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino nužudyti L. L. ir M. D., sakydamas, kad jie negyvens, tokiais veiksmais sudarydamas L. L. ir M. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Be to, D. P. byloje buvo kaltinamas tuo, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, kad jis 2013 09 23 laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 7.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su A. R., supjaustė keturias S. Š. priklausančias automobilio R. C., valst. nr. (duomenys neskelbtini) padangas, taip jas sugadindamas ir padarydamas 300 Lt turtinę žalą.

A. B. byloje buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, kad jis 2013 11 06 apie 04.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pareigūnui A. S. bandant jį sulaikyti, tyčia trenkė A. S. ranka, vartodamas necenzūrinius žodžius vengė būti sulaikomas, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.

Be to, A. B. byloje buvo kaltinamas tuo, kad įžeidė valstybės tarnautoją, kad jis, 2013 11 06 apie 04.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išvadino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK pareigūną V. B. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, ir tuo įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Dėl grasinimų nužudyti, svetimo turto sugadinimo 2013-09-23

A. R. teisme parodė, kad ėjo palydėjęs panelę namo. Sutiko D. P., su kuriuo pasisveikino, šnektelėjo. Po to jis su buteliu alaus ėjo link namų. Pamatė grupelę žmonių, tikėjosi, kad šie jo pažįstami. Netrukus iš jų išgirdo necenzūrinius žodžius, įžeidimus. Asmenys sėdo į mašiną ir važiuojant M. D. parodė įžeidžiantį gestą pirštu. Tuomet jis metė butelį į mašiną. Vėliau jis skambino S. Š., kuris numetė ragelį. Paskambinęs dar kartą prašė duoti kalbėtis su M. D.. Su juo susipyko, nes M. D. pasakė, kad paims lazdą ir atėjęs sudaužys galvą. Tuomet galėjo telefonu keiktis, galėjo M. D. dėl to įžeisti, tačiau grasinimų nužudyti jis nesakė. Jis nepjaustė S. Š. automobilio padangų ir nežino, kas tai padarė. S. Š. nerašyti dėl to pareiškimo jis nesakė.

D. P. teisme parodė, kad apie 24 val. eidamas namo sutiko A. R.. Pašnekėjęs su juo nuėjo namo. A. R. gėrė alų ir sakė, kad eina namo. L. L. ir M. D. pažįsta, tačiau tą vakarą jų nematė. Jis S. Š. nepažįsta, su šiuo nebendravo ir nežino, kas supjaustė automobilio padangas.

Nukentėjusysis S. Š. teisme parodė, kad grįžo iš čempionato, vežė M. ir V. namo. Pastatė mašiną kieme prie savo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten sutiko D. ir A.. Jie šnekėjo su jo atvežtais draugais ir su juo. Antrą mašiną vairavo L., nors mašinos savininkas buvo S. Č.. S. Č. buvo neblaivus, paprašė, kad jis M., L. ir M. parvežtų namo. Įsėdus į S. Č. mašiną jis laukė, kol sulips į mašiną visi likę žmonės. Tuomet pamatė, kaip tarp A., D. ir M. žvilgsniai susidūrė. L. prašė sėsti į mašiną kuo greičiau ir važiuoti. Po kiek laiko sėdo visi į mašiną, pradėjo važiuoti iš aikštelės. Išvažiuojant į pagrindinį kelią pajuto smūgį į mašinos galą, tarsi mestas akmuo būtų. Nuvažiavo iki L. ir M. namų, juos išleido. Jam skambino nežinomas skambutis, pakėlė ragelį, ten buvo A., kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad jis atvežtų visus atgal, nes kitaip kentės jis ir jo mašina, kuri bus padegta, suniokota ir panašiai. Padėjus ragelį buvo antras skambutis. Vėl buvo grasinama, prašoma, kad atvežtų juos atgal. M. iškvietė policiją. Kol laukė policijos, buvo trečias skambutis. A. prašė paduoti M.. Šie kažką tarpusavyje kalbėjo. L. pasisiūlė nakvoti pas juos. Tą naktį pernakvojo pas juos. Ryte grįžęs važiuoti pamatė, kad visi automobilio ratai nuleisti. Po kelių dienų grįžus iš darbo kaltinamieji sėdėjo vienoje mašinoje, pakvietė jį. Priėjus jo klausinėjo, kas vakar buvo. Vėliau jam dar skambino A., kuris pasiūlė nesikreipti į policiją ir nedaryti nesąmonių. Jo automobilio ratai buvo pradurti. Skylė, labai sunku pamatyti, tarsi yla ar kažkoks atsuktuvas. Dėl ratų sugadinimo patyrė apie 300 litų žalą.

Nukentėjusysis M. D. teisme parodė, kad tada buvo krepšinio varžybos. Jų buvo daugiau nei 8 žmonės, važiavo dviem mašinom. Jis važiavo S. mašina. Po krepšinio varžybų jie buvo išgėrę alaus. Jo sesė nevartojo alkoholio, ji vairavo. Nuvažiavo į S. gatvę, paprašė Š., kad šis juos pavežtų namo. S. Š. paliko savo mašiną kieme. Aikštelėje stovėjo A. ir D., matėsi, kad rankose laikė butelius, turbūt vartojo alkoholį. A. jį pradėjo įžeidinėti, priekaištaudamas ką jis čia daro, ko atvažiavo. Jo sesuo supanikavo, nes ne kartą turėjo su jais reikalų. Jie parūkė, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Automobiliui iš šalutinio kelio sukant į pagrindinį, į mašiną buvo paleista butelis, kuris pataikė į stogą. Jie nesustojo, grįžo iki namų. Buvo skambutis Š.. S. A., klausė, kur jie yra, liepė grįžti, nes nori išsiaiškinti. Jie nesutiko. A. skambino dar kartą. Š. davė kalbėti jam. Kalbant su A. pasipylė grasinimai susidorojimu ne tik su juo, su jo sese ir su visais, kurie buvo, ir su visais tais, su kuriais gyvena, tai yra ir jo šeimos nariais. A. pasakė, kad, jei jie negrįš patys, ateis prie jų namų, nužudys, papjaus, susidoros ir taip toliau. Sesė buvo išsigandusi. M. L. paskambino į policiją ir iškvietė policiją. Tuo tarpu kol jie laukė pareigūnų atvykstančių, jis tikėjosi, kad ateis A. su D. iki jo namų, nes jie žinojo, kur jis gyvena. Jis buvo tam pasiruošęs. Kaltinamieji neatėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją. Š. liko pas juos, nes jam buvo grėsmė. Pasižiūrėję tą patį vakarą nustatė, kad buvo apgadintas automobilio stogas. Kitą rytą buvo matyti, kiek apgadinta ir kas apgadinta. S. nuvažiavo į darbą, o Š. nuėjo link namų. Po kiek laiko Š. paskambino ir pasakė, kad jo automobilio ratai yra subadyti, padangos pradurtos, oras nuleistas. Kai jie atvyko į aikštelę, stovėjo D. ir A., kurie vartojo keiksmažodžius, priekaištus, tačiau kol jie iš aikštelės neišvažiavo, grasinimų nebuvo. Grasinimai buvo kai jis šnekėjo telefonu. A. sakė, kad perpjaus gerklę, su peiliu ateis ir išpjaus visus.

Nukentėjusioji L. L. apklausta teisme parodė, kad buvo „S.a.“, žiūrėjo krepšinį. Po to sustojo parūkyti, kitoje pusėje pamatė D. ir A.. Šie pradėjo grasinti necenzūriniais žodžiais. Jie išvažiavo link namų. Paskambinęs A. broliui pasakė kad jie grįžtų arba kaltinamieji patys ateis. Ryte Š. rado supjaustytus automobilio ratus. D. ir A. grasino susidoroti, nužudyti. Po to metė butelį į automobilį. Vėliau sakė, kad jiems neatėjus, šie ateis su peiliais ir išpjaus visą šeimą. Ją tai įbaugino, nes senai buvo sumuštas jos tėvas, kuris patyrė sunkų sveikatos sužalojimą.

Nukentėjusysis S. Č. apklaustas teisme nurodė, kad po krepšinio varžybų grįžo į Subačiaus gatvę, išlipo parūkyti. Kažkas iš kaltinamųjų stovėjo. Išvažiuodamas pajuto smūgio į mašiną kontaktą. Jis buvo išlipęs iš automobilio aikštelėje, tačiau negirdėjo šūkavimų. Jo mašiną vairavo S.. Stiklinis daiktas buvo mestas į jo automobilį, butelis ar kažkas. pataikyta į viršutinį kampą. Buvo sulankstytas stogas šiek tiek. Jam kitą dieną žinutę S. parašė, kad pradurtos padangos.

Liudytoja D. L. apklausta teisme parodė, kad sūnui pretenzijos buvo nuo D.. Didesnis konfliktas buvo, kai sūnus grįžo po krepšinio S. ir S. pas juos buvo pasilikę, nes buvo skambučiai, grasinimai. Konfliktai su D. prasidėjo po vyro sužalojimo, girdėjo užgauliojimus, grasinimus, daugiausia dukros atžvilgiu. Iš sūnaus, dukros, buvo ir S., S., ji girdėjo, kad aikštelėje nespėjus įlipti į mašiną, skriejo butelis į S. mašiną ir prasidėjo grasinimai, skambučiai. A. skambino S. ir sakė, kad geruoju nesibaigs, sakė sugrįžti išsiaiškinti, grasino pripjauti. Paskui girdėjo, kad S. mašinos ratai buvo supjaustyti. Girdėjo, kad S. gavo smūgį. Apie pora mėnesių ar mėnesį namuose S. negyveno.

Liudytojas M. L. apklaustas teisme parodė, kad tą vakarą po krepšinio varžybų pavažiavo į Subačiaus gatvę. Vairavo L. L.. Atokiau D. ir A. stovėjo. Šie pradėjo šūkauti, kviesti ateiti, įžeidinėti. Jie nusprendė sėsti į mašiną ir išvažiuoti. Važiuojant krito butelis į mašiną, sudužo į stogą. Paskambinus jiems sakė, kad vysis. Jie laukė policijos. Buvo antras skambutis, paprašė M. pakviesti. Pokalbio su M. metu buvo grasinama. Atvažiavo policija, pradėjo aiškintis, sakė kreiptis į komisariatą. S. ir S. liko pas juos nakvoti, nes bijojo grįžti. Grasino, kad mašiną apdaužys. Kitą dieną S. grįžęs rado perpjautus ratus. Jis aikštelėje konkrečiai negirdėjo grasinimų. Jiems rėkavo ateiti, išsiaiškinti. Kai skambino telefonu, iš kalbos suprato, kad skambina A.. Po to šnekėjo M. Jis suprato, kad A. M. grasino, nes M. sakė, kad jam negrasintų. L. visko bijo, visą laiką buvo baimės jausmas.

Liudytojas M. M. apklaustas teisme nurodė, kad po krepšinio grįžęs atsisveikino, išėjo namo. Po poros dienų girdėjo, kad buvo incidentas, kad butelį metė. Nepamena iš ko girdėjo, kažkas paskambino ir pasakė. Girdėjo apie automobilio ratus, kad pradūrė.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad:

- M. D. atpažino vaikiną A., pravarde „D.“ (t. 1, b. l. 67-68);

- L. L. atpažino vaikiną A., pravarde „D.“ (t. 1, b. l. 69-70);

- S. Č. atpažino vaikiną A. pravarde „D.“ (t. 1, b. l.71-72);

- S. Š. atpažino vaikiną A., pravarde „D.“ (t. 1, b. l. 73-74).

Iš Nukentėjusiojo S. Č. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad ant automobilio stogo yra užfiksuoti apgadinimai (t. 1, b. l 75-80).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėti telefonas „Nokia“ ir USB diskas, telefone paskutinis skambutis 2013-10-17 13:07 val. praleistas skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „D. sub“; USB diske matyti 4 nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuotraukų matyti nuleistos šio automobilio padangos (t. 1, b. l. 82-86).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas D. P. telefonas Nokia, kurio adresų knygoje yra adresatas, pavadintas „D.“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 89-92).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. R. priklausantis telefonas Nokia su sim kortele „Pildyk“, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 96-99).

Iš tarnybinio pranešimo matyti kaltinamojo A. R. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių analizė (t. 1, b. l. 109).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatė, kad A. R. metė į automobilį „Mazda“, priklausantį S. Č., stiklinį alaus butelį, ir taip sugadino šį automobilį padarydamas 200 Lt turtinę žalą. Be to A. R. grasino nužudyti žmogų, t. y. jis iš savo mobiliojo ryšio telefono ne kartą skambino S. Š. į šio mobiliojo ryšio telefoną ir pokalbių metu grasino susidorojimu L. L., M. D. ir S. Š. sakydamas, kad juos užmuš (papjaus), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

A. R. prisipažino metęs butelį į S. Č. automobilį ir galėjęs padaryti žalą, tačiau neigė grasinęs nukentėjusiesiems. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybos versiją, kurią atmeta, nes kaltinamojo parodymus šioje dalyje paneigia kiti byloje surinkti duomenys. M. D. teisme parodė, kad A. R. išvažiuojant iš aikštelės metė ir pataikė į mašiną alaus butelį, vėliau namuose kalbant su A. R. mobiliu telefonu, šis grasino ateiti, juos nužudyti, papjauti, susidoroti. L. L. teismui tvirtino, kad D. ir A. grasino susidoroti, nužudyti. S. Č. teisme nurodė, kad po krepšinio varžybų grįžus į Subačiaus gatvę į jo automobilį buvo mestas stiklinis daiktas, galimai butelis, buvo sulankstytas stogas. D. L. apklausta teisme parodė, kad įvykio vakarą A. skambino S. ir sakė, kad geruoju nesibaigs, grasino pripjauti. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad vakarą po krepšinio išvažiuojant iš aikštelės į mašiną krito butelis, aikštelėje rėkavo ateiti, išsiaiškinti. Vėliau buvo skambinta telefonu, iš kalbos jis suprato, kad skambina A., kuris M. grasino. Tokiu būdu visi nurodyti nukentėjusiųjų ir liudytojų duomenys apie mestą automobilį ir A. R. grasinimus telefonus atitinka tarpusavyje. A. R. asmenybę nukentėjusieji nurodė ir partvirtino atpažinimo iš fotonuotraukų metu. Skambučių faktą patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Visi šie duomenys gauti ir surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama A. R. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti ir kaltei pagrįsti.

A. R. mesdamas butelį ir juo pataikydamas į automobilį sulankstė mašinos stogą, dėl ko tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė 200 litų vertės žalą. Tokiu būdu atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL dydžio sumą, A. R. veiksmai šioje dalyje atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus faktines įvykio aplinkybes, A. R. išsakytus grasinimus ir frazes, kurie susiję su žmogaus gyvybe, pagrindą nukentėjusiesiem jausti grėsmę ir baimę, kad grasinimai gali būti įvykdyti, teismas pripažįsta, kad A. R. veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Be to, teismas įvertinęs A. R. vieningą tyčia grasinti nukentėjusiesiems, veikos padarymą tuo pačiu būdu, trumpą laiko tarpą tarp atskirų skabučių ir pokalbių su skirtingais asmenimis, naudotas tapačias frazes pripažįsta, kad šioje dalyje A. R. nusikalstama veika atitinka ne du jam inkriminuotus atskirus nusikaltimus, bet vieną tęstinę veiką, todėl inkriminuotas dvi veikas apjungia į vieną.

Be to, teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl S. Š. automobilio padangų sužalojimo turi pagrindą pripažinti, kad tai padarė ir dėl to kaltas A. R., tuo tarpu byloje nėra patikimų duomenų, kad šią nusikalstamą veiką galėjo padaryti ir dėl to kaltinamas D. P.. A. R. ir D. P. neigė padarę šią veiką, apie tai, kas įvykdė šiuos neteisėtus veiksmus, teigė nežinantys. Nukentėjusysis S. Š. parodė, kad 2013-09-23 paliko stovėti automobilį, po ko paskambinęs A. R. grasino automobiliui padaryti žalą. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad po kelių dienų dar kartą paskambinęs A. R. siūlė dėl sužaloto automobilio nesikreipti į policiją ir nedaryti nesąmonių. S. Š. sužalotų automobilio padangų faktą byloje patvirtina pateiktos fotonuotraukos, taip pat teisme apklausti M. D., L. L., S. Č., L. L.. Teismas nustatė, kad A. R. ne tik grasino, bet ir turėjo motyvą elgtis neteisėtu būdu, nes iki įvykio buvo sukonfliktavęs su asmenimis, kurie aikštelę atvyko S. Š. automobiliu. Tokiu būdu įvertinus šių duomenų visumą teismas nuosekliai vienus duomenis jungdamas su kitais turi pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma pakankama konstatuoti, kad 2013-09-23 laikotarpiu nuo 00.30 val. iki 07.30 val. buvo sugadintos keturios S. Š. automobilio „R. C.“ padangos, ir šią veiką padarė bei dėl jos kaltas A. R.. Tuo tarpu nesant patikimų duomenų D. P. šioje dalyje išteisintinas, kaip neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Žemesnės instancijos teismas

A. R. pradurdamas automobilio padangas taip sugadino nukentėjusiojo įvertintą 300 litų vertės svetimą turtą. Tokiu būdu atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, tačiau neviršija 3 MGL dydžio sumą, A. R. veiksmai šioje dalyje atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.

Teismas atsižvelgdamas į S. Š. nurodytas aplinkybes tikslina šios nusikalstamos veikos padarymo būdą nurodant, kad automobilio padangosd buvo ne supjaustytos, bet pradurtos, Be to, išteisinus šiame epizode D. P., teismas šalina A. R. nepagrįstai inkriminuotą aplinkybę, jog šią veiką kaltininkas padarė veikdamas kartu su D. P..

Šioje dalyje A. R. ir D. P. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent 2013 09 23 apie 00.00 val., kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami kartu, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino nužudyti L. L. ir M. D., sakydamas, kad jie negyvens, tokiais veiksmais sudarydamas L. L. ir M. D. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Nagrinėdamas ir vertindamas šį kaltinimą teismas nustatė, kad byloje nėra surinkta pakankamų duomenų, jog aikštelėje, į kurią atvyko automobiliu nukentėjusieji, A. R. ir D. P. grasino nužudyti L. L. ir M. D.. Apie grasinimus šioje vietoje teisme teigė tik nukentėjusioji L. L., tačiau tokių jos parodymų nepatvirtino nė vienas iš kitų teisme apklaustų asmenų. M. D. teismui nurodė, kad D. ir A. aikštelėje vartojo keiksmažodžius, priekaištus, tačiau kol jie iš aikštelės neišvažiavo, grasinimų nebuvo, grasinimai buvo pasakyti tik vėliau telefonu jam kalbant su A. R.. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino S. Č., kuris nurodė aikštelėje grasinimų negirdėjęs. Liudytojas M. L. teisme parodė, kad D. ir A. aikštelėje šūkavo, juos įžeidinėjo, kvietė ateiti aiškintis, tačiau grasinimų nebuvo. Šis liudytojas nurodė, kad L. visko bijo, kas leidžia pagrįstai manyti, kad ji galėjo neadekvačiai vertinti įvykio faktines aplinkybes ir grėsmę jausti subjektyviai. Be to, apklausta po kelių dienų nuo įvykio tyrimo metu L. L. parodė, kad automobilių aikštelėje „dirikas“ ir D. P. vadino ją, vėliau jos brolį necenzūriniais žodžiais, liepė dingti, sakė, kad bus blogai (t. 1, b. l. 44, 45). Įvertinus šių duomenų visumą teismas priverstas pripažinti, kad 2013-09-23 apie 00.00 val. kieme prie (duomenys neskelbtini) namo nebuvo nukentėjusiesiems išsakyti grasinimai juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Tokiu būdu teismas priverstas šioje dalyje A. R. ir D. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. jiems nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo S. Č.

A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad S. Č. nemušė. Galėjo S. Č. sutikti, tačiau su šiuo nebendravo ir šiam nesudavė.

Nukentėjusysis S. Č. teisme parodė, kad su A. R. jam teko po paros (po 2013-09-23) bendrauti. Šis klausė, kodėl jis nesustojo iš karto. Jam buvo suduota, nestipriai delnu trenkta į žandą. A. R. vieną kartą trenkė. Negali pasakyti, ar A. R. buvo blaivus. Fizinį skausmą pajuto, kai jam buvo suduota.

S. Č. tyrimo metu parodė, kad atidarius automobilio langą Andrius jam trenkė vieną kartą kumščiu, antrą kartą delnu į veido sritį (t. 1, b. l. 49-51).

Liudytoja D. L. teisme parodė, kad iš sūnaus ar dukros buvo girdėjusi apie S. Č. atžvilgiu naudotą fizinį smurtą.

Liudytojas M. L. apklaustas teisme parodė, kad Saulius po kelių dienų sakė, kad kelis smūgius gavo prie namų nuo A., ar nuo D.

S. Č. protokole-pareiškime policijos įstaigai nurodyta, kad 2013-09-24 apie 17.40 val. A., pravarde „dirikas“, sudavė jam du smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 33).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad duomenų visuma pakankama pripažinti tai, jog A. R. du kartus sudavė S. Č. į veido sritį, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą. A. R. savo kaltę neigė teigdamas, kad nukentėjusiajam nesudavė, tačiau jo nusikalstamus veiksmus patvirtina minėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, protokolo-pareiškimo duomenys. Teismas įvertinęs tyrimo metu ir teisme gautus duomenis, jų visumą, pripažįsta, kad S. Č. buvo suduoti du smūgiai, o ne vienas, ką praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio nukentėjusysis galėjo netiksliai nurodyti teisme.

A. R. tyčiniais veiksmais fiziškai smurtaudamas prieš nukentėjusįjį sukėlė šiam fizinį skausmą, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl D. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

A. R. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam teta pasakė, jog D. M. pavogė telefoną. Jis tą pačią ar kitą dieną buvo pas D. M. namo nuėjęs paklausti dėl telefono. Niekas durų neatidarė. Jis kaimynams pasakė, kad D. M. perduotų, kad šis susisiektų pašnekėti. Gal antrą ar trečią dieną bendraujat su draugu prie parduotuvės „M.“ pribėgo M., pradėjo agresyviai aiškintis, kodėl yra ieškomas. Jis pasakė, kad nori pašnekėti dėl telefono. Tada D. M. išsitraukė peilį, dūrė jam į ranką. Jis atšoko, trenkė šiam koja ar kumščiu ir nuėjo. Kitą dieną D. M. priėjo, atsiprašė, pasakė, kad pasikarščiavo. Kai D. M. jam dūrė, jis trenkė vieną kartą per kojas, o kai šis pargriuvo ir bandė keltis, sudavė dar vieną smūgį ranka ar koja į veidą, jeigu žandikaulis lūžo. Pripažįsta galėjęs sužaloti D. M..

Nukentėjusysis D. M. teisme parodė, kad nuėjus į parduotuvę A. R. smogė jam į veidą. Jis parkrito. Jam buvo padarytas žandikaulio lūžis. Dėl telefono įvykis prieš tai buvo. Ankščiau buvo konfliktas, jie vienas kitam nepatiko. Tą kartą jį sustabdė, vieną kartą smogė į kojas ir vieną kartą spyrė į veidą. A. R. neaiškino, dėl ko, nieko tuo metu nesakė. Kraujas bėgo, greitoji buvo atvykusi, nuvežė į Žalgirio ligoninę. Gydytojai nustatė žandikaulio lūžį.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolo matyti, kad D. M. atpažino jam spyrusį vaikiną (t. 1, b. l. 11-12).

Iš specialisto išvados matyti, kad D. M. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-09-25), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 18).

Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. R. iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. viešoje vietoje, be priežasties D. M. į dešinės kojos apatinę dalį, nuo ko D. M. nukrito, o pastarajam nukritus ant grindinio vieną kartą spyrė jam į kairės pusės veido žandikaulį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimą, kurį medicinos specialistai kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl chuliganiškų paskatų nepripažino, tačiau kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės apie tai, kad smūgiai buvo suduoti nenurodant priežasties, asmeninių paskatų tokiam kaltinamojo įžūliam ir brutaliam elgesiui teismas nenustatė. A. R. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką be nukentėjusiojo D. M. parodymų patvirtina specialisto išvadoje nurodytos aplinkybes atpažinimo protokolo duomenys.

Įvertinus tai, kad A. R. chuliganiškais veiksmais, paniekinančiais visuomeninės dorovės principus, moralaus elgesio taisykles, tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą, jo veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams,

valstybės tarnautojų įžeidimo

D. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 4 val. nakties 2013-11-06 buvo susitikęs su B. ir R., sėdėjo mašinoje, išgėrinėjo. Jis sėdėjo vairuotojo pusėje. Per veidrodėlį pamatė, kad iš galo sustojo kažkokia mašina. Išlipęs pamatė, kad kažkokie vyrai civiliniais drabužiais bėga link jo. Jis pradėjo bėgti. Nubėgus gal 10-15 m jam pasakė „Stok. Policija. Šausiu“. Jis sustojo. Prie jo priėjo pareigūnas B., paprašytas parodė pažymėjimą. Jie ramiai nuėjo prie mašinos, jis pasakė savo vardą, pavardę. Pareigūnas pasakė, kad jis įtariamas ir yra sulaikytas, uždėjo antrankius ir pasodino ant galinės mašinos sėdynės. Tada priėjo K., atsisėdo prie jo, o B. nuėjo prie R.. Buvo dar vienas pareigūnas. K. sėdėjo gale už vairuotojo ir už tai, kad jis žiūrėjo, kaip spardo R., K. gal 5 kartus jam trenkė į žandikaulį. Po to šalia pasodino R.. Šis buvo apipurkštas dujomis, verkė, čiaudėjo, kosėjo. Šiam davė dar elektrošoko, išvedė į lauką. Atvažiavo dar keli ekipažai pareigūnų, pradėjo Albertą spardyti kojom. R. persodino į kitą mašiną, ir juos nuvežė į policijos komisariatą. Atvažiavus į komisariatą jis ramiai stovėjo, nešnekėjo, pasitikrino blaivumą, grįžęs toliau miegojo, nekonfliktavo. Aikštelėje pareigūnams jis nesipriešino, tik bėgo, o kai surėkė, kad policija, jis sustojo. Jam parodė dokumentą, nusivedė prie mašinos, pasakė, už ką sulaikytas, uždėjo antrankius ir pasodino į mašiną. Necenzūrinių žodžių nevartojo, pareigūnų neįžeidinėjo, su jais nesikalbėjo, tik klausė, už ką sulaikė.

A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad sėdėjo mašinoje, nuėjo atlikti gamtinių reikalų ir grįžęs pamatė, kad P. nuvedė į mašiną. R sulaikant pradėjo mušti. Jis pasakė pastabą pareigūnams, kodėl šie muša. Atvažiavo keli ekipažai, vienas pareigūnų pasakė, kad jį pažįsta, pradėjo eiti link jo, pradėjo jį stumdyti, paguldė ant žemės. Kiti pareigūnai pagalvojo, kad jis priešinasi, pribėgo, užlaužė rankas už nugaros, paguldė pilvu ant žemės, 2 kartus spyrė su koja į galvą ir panaudojo elektrošoką. Tada jis buvo nuvestas į mašiną, pasodintas atskirai nuo R. ir P., po ko nuvežtas į 2 policijos komisariatą. Jis ramiai gulėjo su antrankiais, kai jam spyrė koja. Greičiausiai S. pradėjo guldyti jį ant žemės. Kas naudojo elektrošoką, jis nepasakytų, bet tikrai naudojo, žymės buvo likusios. Gal jis ir sakė keiksmažodžių, bet ne pareigūnams, o iš pykčio. Jis nepamena, ką sakė. Komisariate gal ir keikėsi, bet ne pareigūnų atžvilgiu, o iš pykčio, nes buvo sulaikomas be priežasties ir dar sumuštas. Įžeidimų nesakė pareigūnams, buvo blaivus. Įžeidimus galbūt ir pareigūnams sakiau, bet iš pykčio, kad mušė. Kuriem pareigūnams sakė negali pasakyti, nes buvo veidu į žemę.

A. R. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad grįžę iš naktinės parduotuvės aikštelėje gėrė brendį. Jis buvo išlipęs iš mašinos, kai staiga atvažiavo mašina, iššoko gal 4-5 pareigūnai, pradėjo bėgti į jų pusę. Buvo konfliktas ir jis žinojo, kad kiti asmenys gali jo ieškoti ir sumušti. Jis pagalvojo, kad ten tie asmenys, dėl to pradėjo bėgti. Pabėgęs gal 50-100 m išgirdo, kad tai policija, pasakė: „Stok. Šausiu“. Jis bėgo laikydamas telefoną rankose. Tada jį už pakarpos pargriovė ant žemės, surakino antrankiais, nuo smūgio į žemę dužo telefonas, jis susidraskė kelius. Kai jį surakino, jis gulėjo, nesipriešino. Jis pats pasidavė, kai pasakė, kad tai pareigūnai. Jis grėsmės niekam nekėlė, bet jį stipriai apipurškė dujomis. Jis duso, griuvinėjo vedamas, rankos buvo surakintos, keliai buvo „nutarkuoti“. Jį paguldė ant betono į balą, pradėjo smūgiuoti, mušti, sodinant į mašiną jis atsitrenkė galva į stogą. Jis keikėsi, kad nustotų taip darę. Tada jį dar pakratė elektrošoku. Jis keikėsi ir muistėsi mašinoje, nes buvau visas šlapias, o dar per kūną elektrą leido. Jis spjaudėsi ir vėmė nuo dujų, pradėjau mašinoje rėkti. Tada jam vėl papurškė dujų, vėl ant žemės ištraukė, pardėjo rankas laužyti. Jis nieko nebematė. Pareigūnui tikrai negalėjo spirti, nes absoliučiai nesiorientavo. Jis nesistumdė, jį žaibiškai pargriovė, surakino. V. jis nematė, girdėjo tik moters balsą. V. jis tikrai nestumdė. Jis net nesuvokė, kas ir dėl ko darosi, jautė tik smūgius. Visa nugara buvo mėlyna, yra pažymos dėl sužalojimų, jis teisiasi su pareigūnais. Jis vartojo necenzūrinius žodžius, bet ne pareigūnų atžvilgiu. Komisariato patalpose jis prašėsi į tualetą, niekas ilgai neatėjo. Jis pradėjo daužyti grotas, keikėsi, gal ir galėjo įžeisti. Keikėsi, kad neveda į tualetą. Komisariate jį vėl krėtė elektrošoku, guldė ant grindų. D. jam trenkė vesdamas į tualetą į veidą, sumušė žandikaulį, iš kojos trenkė 1 kartą. Jis galėjo šį įžeisti dėl to, kad jį mušė.

Nukentėjusioji J. V. teisme parodė, kad 2013 metais lapkričio 5 dieną dirbo pagal atskirą planą iki 22 valandos. Buvo užduotis sulaikyti asmenis R. ir P.. Namuose P. nebuvo. Tada apie lapkričio 6 dieną, apie 4 valandą ryte vėl nuvyko į Subačiaus gatvę, pamatė pilkos spalvos automobilį, pamatė prie jo P. ir R. Šie asmenys buvo įtartini, išlipo nustatyti jų asmenybę, jie nubėgo į skirtingas puses. Bebėgant matė, kaip R. užkliuvo ir parkrito, tai padėjo prie jo priartėti. Visą laiką kol bėgo, šaukė, kad „Stok, policija !“. Priartėjus R. trenkė telefoną į žemę, telefonas sudužo. Ėmė mosikuotis rankomis, kojomis, bandant jį sulaikyti, jis ją pastūmė, ji parkrito. Jam buvo uždėti antrankiai pakeliui spyriojosi, nenorėjo eiti, tai pritūps, tai įspirs. Grįžo prie automobilio, jau ten laukė B. su P.. Už V. B. sėdėjo tyrėjas K. K.. P. su R. užvedus automobilį pradėjo šūkauti, rėkauti. Atsisuko pasakyti, kad apsiramintų ir matė, kaip iš galvos P. trenkė K. į galvos sritį. Jie šaukė, mosikavo, bandydami trenkti tiek jai, tiek K.. Įspyrė V. B. į dešinį petį. Spjaudėsi visą laiką. Jai į veidą jis spjovė „n“ kartų. Net akių aš negalėjo atmerkti nuo jo seilių. Paskambino į VPK, kad būtų atsiųstos patrulių pajėgos. Iš pilko automobilio išlipo B. ir dvi panelės, šūkavo, ką jie daro, kodėl sulaiko. Atvyko parulių pajėgos ir perėmė situaciją. B. patrulius, tyrėją B. įžeidinėjo. Buvo uždėti antrankiai ir pristatyti į VPK. Spjaudėsi, keikėsi. R. buvo grotuotoje kameroje, o P. stovėjo prie palangės. R. pasakė, ko tu stovi, daužyk galvą į palangę, pasakysime, kad pareigūnai sumušė. Ji smurtą patyrė iš R.. Bandant sulaikyti jis ją pastūmė. R. automobilyje įspyrė tyrėjui B. į dešinį petį, jai R. koja nieko nedarė. Jautė jo smūgius į kėdę. Žalą patyrė dėl to, kad kuomet nukrito, susiplėšė striukę. Jis ją pastūmė ir ji nukrito, striukėje atsirado skylė ir nusibrozdino. Dėl jos kritimo suplyšo striukė. Dėl striukės yra pareiškusi civilinį ieškinį 300 litų. Prašo tai priteisti. Žala šią sumą sudaro dėl striukės sugadinimo. Striukė yra išmetimui. Tai yra striukės kaina. Dar neišmetė, turi striukę. Tai asmeninė striukė. Striukė buvo pirkta Vokietijoje. Mokėta eurais, apie 300 litų ji kainavo. Ji matė, kaip A. R. užkliuvo ir nukrito, nematė sužalojimų.

Nukentėjusysis K. K. teisme parodė, kad 2013 metų lapkričio 5 dieną vykdė atskirąjį planą, vykdė neviešą patruliavimą. Ieškojo asmenų, kurie vykdė nusikalstamas veikas, taip pat turėjo duomenų, kad ieškoma P., R. Buvo duomenų, kad jie grasino susidoroti smurtu. Apie dešimtą valandą buvo atvažiavę prie (duomenys neskelbtini) , duris atidarė moteris ir pasakė, kad jis ten nesilanko. Apie 4 ryto buvo privažiavę prie Subačiaus A. P. automobilį, kuris iš pradžių bandė judėti, po to sustojo. Iš automobilio išlipo D. P., po to R. Pagal bendrą jų profilį jie buvo panašūs į tuos, kurių ir ieškojo. B. ištraukė tarnybinį pažymėjimą, pristatėme, kad policija. Jie pradėjo bėgti skirtingomis kryptimis. B. vijosi P., o R. - aš ir V.. Bėgdamas R. užkliuvo už šaligatvio ir nukrito gan stipriai, pagalvojo, kad net neatsikels, bet jis pašoko staigiai ir vėl bėgo. Maždaug po 100 metrų jį prisivijus šaukė, kad „Stok, policija !“. Kai pajautė, kad pasivijo, atsisuko, atsistojo į kovos stovėseną. Jis jam dar sykį prisistatė, pasakė, kad nesipriešintų, kad policija. Ištraukė telefoną iš kišenės ir stipriai į asfaltą sviedė. Jis daug sykių kartojo, kad jis nesipriešintų, kad bus sulaikomas. Jis nereagavo, mosikavo, neleido prie savęs prisiartinti. Įspėjo, kad bus panaudotos spec. priemonės. Kadangi buvo pavojinga prie jo artintis, nes neaišku, ar jis ginkluotas, buvo įspėta, kad bus panaudotos dujos ir panaudojo. Bandė sulaikyti, jiems nesisekė, nes jis stumdėsi. Matė, kad ji nugriuvo. Viskas vyko labai greitai reikėjo sutramdyti jį, jis buvo pargriautas ir uždėti antrankiai. Jis norėjo apsunkinti jų darbą. Bevedant jis muistėsi, bandė įspirti. Privedus prie automobilio, pamatė, kad sulaikytas P.. Jis atsisėdo už vairuotojo, šalia jo gale P. buvo pasodintas ir toliau ant galinės sėdynės R.. Pradėjus važiuoti D. P. paėmė man su galva smogė į galvą. Tikslas buvo jo stipriai suduoti. Jis numatė tą dalyką, kad gali agresyviai elgtis. Buvo mėlynė, bet ne taip stipriai, kaip jis smūgiavo, nes apsisaugojo. Jie neklausė, juokėsi, spjaudėsi. R. tuo metu pradėjo daužyti visą saloną, bandė įspirti B., spjaudė Į J.. Situacija nebevaldoma tapo. B. iškvietė pagalbą. Vėliau atvažiavo pastiprinimas, jis buvo išlipęs iš automobilio. B. išlipęs aikštelėje iš automobilio pradėjo keiktis, įžeidinėti. Patruliai bandė jį nuraminti. Buvo panaudotos spec. priemonės - uždėti antrankiai. Visi trys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Kažkuris iš jų bevedant į įėjimo duris trenkė galva specialiai neaišku kokiais tikslais, trankėsi spjaudėsi. Komisariate pareigūnų buvo daug, nes kai atvažiavo pastiprinimas, tai ten ir patruliai buvo. P. su galva pataikė į galvos sritį, į dešinės pusės smilkinį. Jis turėjo tikslą stipriai suduoti. Jau kai prisivijo, liepė sustoji, jis jau fiziškai negalėjo bėgti, tai tada panaudojau dujas. Kai stūmė V., tai dujų jau buvo papurkšta R.. Grasino jisai, kad su visais mumis bus susidorota ir atleis iš darbo. P. taip grasino mašinoje. R. keikėsi ištisai. Kad susidoros P. sakė ir kad jie dar pasigailės.

Nukentėjusysis V. B. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2013-11-06 dieną dirbo pagal atskirą planą kartu su V. ir K., buvo duotas nurodymas sulaikyti D. P. ir A. R., nes buvo ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų. Jie pradėjo dirbti apie 20 vakaro. Buvo privažiavę (duomenys neskelbtini) į butą, bet namuose nieko nebuvo. Dirbo Naujininkų teritorijoje ir baigiant darbą nusprendė užsukti į Subačiaus gatvę pasižiūrėti. Jis vairavo tarnybinį automobilį, prie jo, keleivio vietoje sėdėjo V., o gale K.. Aikštelėje stovėjo sidabrinės spalvos automobilis. Matėsi, kad kažkas yra automobilyje. Norėjo išvažiuoti, pamatė, kad žmonės lipa iš mašinos. Privažiavo, prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą. Prieš jį stovėjo D. P. ir A. R.. D. P. pastūmė jį ir nubėgo į kairę, o A. R. – į dešinę. Kelis kartus pasakė, kad stotų, nes policija. Jis pasivijo D. P., parodė tarnybinį pažymėjimą. Atėjo K., V. ir antrankiais surakintas A. R.. Pasodino ant automobilio galinės sėdynės juos. Už jo K., per vidurį P., o šone R., V. priekyje, šalia jo sėdėjo. A. R. spjaudėsi, jie keikėsi, iš kojos įspyrė į dešinį petį. Passato visos lubos apspardytos kojomis, sėdynė. Kur V. sėdėjo, taip pat apspardyta. Bandė nuraminti, bet buvo be šansų. Iš tarnybinio telefono pasikvietė pagalbą. Jie automobilyje toliau keikėsi, spjaudėsi, spardėsi. Iš to automobilio atėjo merginos dvi ir vaikinas, klausė, kodėl sulaikė draugus. Parodė pažymėjimą. Jie keikėsi. Atvažiavo 5-6 ekipažai patrulių. A. R. nuvedė į vieną automobilį, P. su K. liko sėdėti jų automobilyje. Priėjo patrulis, B. vienam patruliui už krūtinės griebė. Visus tris sulaikė, pasodino į atskirus tarnybinius automobilius, sėdo už vairo. D. P. grasino mus atleisti iš tarnybos ir visaip kitaip. Prie komisariato durų jau laukė patruliai. Jam vedant D. P., A. R. pasakė „ O, pidere, sveikas“, atsikrenkštė ir spjovė jam tiesiai į veidą. A. R. pasakė D. P. iš grotuotos kameros daužyti galva į palangę, sakė, kad pasakys, kad pareigūnai sužalojo. Tada D. P. trenkė galva į palangę. Kabinete surašinėjo protokolus. K. jam pasakė, kad trenkė D. P. galva jam. A. B., sakė, kad „piderai, paleiskite mūsų draugus“. Keikėsi jų atžvilgiu. Įžeidžiančių žodžių buvo. Kiekvienam normaliam žmogui „pideras“ gali būti įžeidimas.

Nukentėjusysis A. N. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad nuo vakaro 20 iki 8 dirbo budėtojų dalyje budėtoju. Tą vakarą jų kriminalistai pagal atskirą planą dirbo naktį. Apie 5 valandą ryto buvo pristatyti 3 asmenys į policijos komisariatą. Girdėjo per raciją, kad buvo prašyta pagalbos pristatyti minėtus asmenis. Durys atsidarė su trenksmu, vedami šūkaliojo, keikėsi, konkrečių žodžių nepamena. Jie buvo sulaikyti pagal grasinimą nužudyti. Labai priešinosi sulaikomi, sudavė K., spjaudėsi, keikėsi. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad jo atžvilgiu B. tik sakė, kai jam aiškino, kas toliau bus, tai jis pamatė, kad nėra ko prisikabinti, susinervavęs pasiuntė jį „nachui“.

Nukentėjusysis M. D. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad tą rytą apie 4.30 į 2 policijos komisariato patalpas buvo pristatyti 3 sulaikyti asmenys, kurie labai agresyviai elgėsi. Pristatė patruliai ir tyrėjai. Labai agresyvus buvo A. R.. Jis koridoriuje pradėjo kojomis trenkti jam ir iš patrulių kažkam. Norėdamas nuimti antrankius, jis labai pradėjo prieštarauti ir smūgiuoti kojomis. Po to buvo naudota fizinė prievarta, paguldytas. Guldamas jis pradėjo daužytis kojomis. Nuėmė antrankius, buvo patalpintas į grotuotą užtvarą. Po to buvo pristatyti dar du asmenys, tai D. P., patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, o kitas A. B. patalpintas kartus su A. R.. Kai buvo uždarytos grotos, girdėjo įžeidžiančius žodžius į jo pusę iš A. R.. A. B. buvo tuo metu ramus. Kai nuėjo į savo kambarį, tai girdėjo A. R. garsus, jis pradėjo įkalbinėti A. B., kad jis trenktų galva į sieną. Prie kameros matė, kaip R. trenkė galva sieną. Pas juos yra visas įrašas su garsu. Kai buvo prie budėtojo, pamatė, kai A. R. pradėjo nuiminėti kelnes ir prisėdo. Suprato, kad nori į tualetą. Nuėjo, paklausė, jis sakė, kad taip, nori į tualetą. Jis buvo lydimas iki tualeto ir grąžintas. S. po 10-15 minučių užėjo irgi pažiūrėti, kaip sulaikytieji jautėsi. Išgirdo, kaip pradėjo įžeidinėti jo bendradarbę S. visokiais žodžiais, tai „kūrva“, „prostitutka paskutine“, „pašla nachui ot siuda“. A. R. taip įžeidinėjo.

Nukentėjusioji E. S. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad pagal pareigas yra postinė. Jie visi trys buvo pristatyti, agresyvūs su keiksmažodžiais, buvo uždaryti už grotų. Keikėsi necenzūriniais žodžiais. A. ir A. buvo už grotų, o D. P. atskirai buvo laikomas kameroje. D. buvo ramus, o šitie du jaunuoliai keikėsi kaip įmanoma. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad A. B. ir A. keikė ją.Tie žodžiai rusiški, negražūs. „Sūka“, „krūva“, ten įvairiais žodžiais. D. P. buvo ramus. Turėtų būti vaizdo įrašas. Jai sakė tuos žodžius, kai buvo už grotų. Jai ir M. D. sakė, spjaudėsi. Įžeidė ją tie žodžiai kaip pareigūnę, kaip moterį. Prievartos veiksmų jos atžvilgiu nebuvo. Prieš operatyvinės grupės darbuotojus jie stumdėsi, ji nematė visko. Keikė juos įvairiausiais žodžiais. Ar juos spjaudė negali, pasakyti šito.

Liudytojas A. S. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad ne visus pažįsta. Pamena, kad gavo iškvietimą, kad reikalinga pagalba Subačiaus gatvėje ties 115 A ar B namu. Su porininku atvyko į vietą. Automobilyje sėdėjo du sulaikyti asmenys ir vienas iš operatyvinių darbuotojų nurodė, kad reikia sulaikyti dar vieną pilietį. Priėjo, pasakė, kad einam į tarnybinį automobilį, pristatinėsime į komisariatą. Pradėjo atsisakinėti, mergina puolė. Vieną iš automobilio kažkuris pareigūnas išlaipino ir nuvedė į jų tarnybinį automobilį. Jam atrodo, kad tai buvo vaikinas (nurodo į A. R.). Jis vėmė išlipęs iš automobilio. Jų Nissanas iš galinės pusės izoliuotas. Pristatė į komisariatą. Jis buvo agresyvus pareigūnų atžvilgiu. Paliko ir išvažiavo mes. A. B. „Vyčio“ pareigūnai uždėjo antrankius. Jis A. B. pargriovė, „Vyčio“ pareigūnai uždėjo antrankius. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad B. vengė sulaikymo, stumdėsi. Jis iš trijulės buvo pats ramiausias. Jeigu ne jo mergina, tai jis būtų buvęs pats ramiausias. Dar viena mergina buvo, kuri visai nesikišo į tą konfliktą, atitraukė tą savo draugę ir viskas. Jo atžvilgiu B. nevartojo necenzūrinių žodžių ir jo neįžeidinėjo. Stumdėsi, vengė būti sulaikomas. Fizinio smurto nebuvo iš A. B. pusės. B. fizinio smurto nenaudojo, kaip muštynių, bet vengė vykti į komisariatą, stumdėsi. Buvo stūmimas ranka. A. B. savo ranka stūmė jo ranką. Nebūtų merginos, tai tikrai B. buvo tuo metu ramus. Šis vienintelis iki jų atvykimo nebuvo sulaikytas.

Liudytojas A. B. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo pranešimas, kad policijos pareigūnams reikalinga pagalba. Jie buvo Maironio g. Subačiaus 100, kažkiek tai. Dalis pareigūnų buvo uniformuoti, dalis ne. Vienas pareigūnas vienam liepė eiti link mašinos, tas nelabai norėjo. Susistumdymas įvyko. Jie paguldė, uždėjo antrankius ir viskas. Atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad pagal jį, B.. Nemušė niekaip B.. Paguldė ir uždėjo antrankius. Kitas patrulis nuvedė į automobilį B. Buvo panelė įvykio vietoje, kuri ten šokinėjo. Šalia stovėjo ir sakė, kad jis niekur nevažiuos, ji neleis. Panelių nemušė A. B. veiksmus nieko nepamena. Pasipriešinimas buvo.

Liudytoja S. S. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad nieko nežinoma jai apie grasinimus kažką nužudyti, sužaloti. Susitiko visi. Buvo mašinoje, sėdėjo, kalbėjo, valgė, išgėrė alkoholio. Apie 4 ryto atvažiavo mašina kažkokia prie jų mašinos, išbėgo žmonės, pradėjo vytis. Kažkokia mašina privažiavo, vaikinai išlipo, tie žmonės pradėjo bėgti. D. ir A. išlipo ir pradėjo bėgti. Tie žmonės irgi išlipo ir mašinos, jie pradėjo vytis. Jie nesuprato, kas vyksta, žiūri, kad jie grįžta atgal. Jie suprato, kad tai policijos pareigūnai. Jie išlipo iš mašinos pasiklausti, kas čia darosi, kodėl juos sulaiko. Aiškino, kad turi du įtariamuosius, kuriuos reikia patikrinti ir po to paleisti. Atvažiavo policijos ekipažas, atėjo policijos pareigūnas, pradėjo pulti B.. Ji apkabino B., nes bijojo, kad jį sumuš. Tada pareigūnas jai smogė, ji nuo to smūgio susvyravo. Pareigūnė paėmė ją už plaukų, pradėjo rankas laužti. Ją paleido. B. paguldė, spardė kojomis, elektrošokais. Pareigūnas paėmė ją už galvos, metė į mašiną.

Liudytoja E. B. apklausta teismo posėdyje nurodė, kad yra pora su A. R., kartu negyvena. Nurodė, kad jai žinoma tik apie pasipriešinimą, nes tenai pati yra dalyvavusi. Grįžo vėlai vakare po darbo, A. R. pasitiko ją, eidami susitiko 5 nepažįstamuosius, išsikvietė taksi. Kadangi visi netilpo į mašiną, laukė su S., stovėjo prie mašinos. D. P. sėdėjo vairuotojo pusėje, iš dešinės A. B.. D. P. ir A. R. išėjo iš mašinos. Išlipome ir jie. Ji paklausiau tyrėjos, kas vyksta. Jokių atsakymų nesulaukė. Tuo metu atvažiavo dar kelios mašinos pareigūnų. Vienas pareigūnų liepė lipti A. ir sakė, kad „ja etovo sasunka znaju“. Buvo spardomi, elektrošokas naudojamas. Kai buvo vedami, pamatė, kad A. R. eina suglebęs. Jis vėmė, akys buvo raudonos. Pareigūnai pasakė, kad nesinervuotume, kad po dviejų parų bus išleisti. Ašarinių dujų ir ji gavo. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad išlipusi iš automobilio matė tik moterį tyrėją, kuri buvo su civiliais rūbais. Iš dešinės pusės sėdėjo P., o iš kairės R. mašinoje. Du pareigūnai po kelių minučių A. R. vedė į kitą mašiną. Priėjo prie A. R., laikė jo veidą ir klausė, kas darosi. Viskas buvo labai greitai. Pas tyrėją braižė schemą, kur kas stovėjo.

Iš tarnybinio automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtame automobilio „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) salone ant galinės sėdynės yra daug smėlio, sėdynė šlapia, ant priekinio keleivio sėdynės atlošo matosi batų žymės, prilipęs smėlis, ant viršutinio atlošo išlaužtas mygtukas, ant stogo virš keleivio sėdynės matosi batų žymės, ties viduriu stogo matosi batų žymės ir smėlis, ant priekinės panelės daug smėlio (t. 1, b. l 121-126).

Iš Vilniaus miesto 2 policijos komisariato laikino sulaikymo kameros apžiūros protokolo matyti, kad kairėje sienoje matosi išdaužytas tinkas apie 1,5 m. aukštyje – apie 50 cm ilgio ir 30 cm pločio skylė, ant žemės guli išbyrėjęs tinkas (t. 1, b. l 127-130).

Iš nukentėjusiosios J. V. pateiktos striukės ir USB laikmenos su striukės nuotraukomis apžiūros protokolo matyti, kad pateikta ruda odinė striukė su kapišonu, kurios priekinėje dalyje apačioje, dešinėje pusėje prie užtrauktuko matyti įplyšimai ir įdrėskimai, ant dešinės striukės kišenės yra įplyšimas, USB laikmenoje įrašytos 3 nuotraukos, kuriose užfiksuota odinė striukė su apgadinimais (t. 1, b. l 161-163).

Iš vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato budėtojų dalies kompiuteryje ant darbalaukio matyti įrašyti trys vaizdo įrašai. Paspaudus du kartus kairės kompiuterio pelės klavišu ant vaizdo įrašo, pavadinto „20131114-143600", matosi 2001-01-01 vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 24 minutės. Vaizdo įraše užfiksuota kaip į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpas pristatomi A. R., A. B. ir D. P.. D. P. uždaromas į laikino sulaikymo patalpas, o A. R. ir A. B. pasodinami už grotuotos metalinės užtvaros. Garso įrašo kokybė yra prasta, todėl aiškiai dialogų nesigirdi, girdisi tik atskiri fragmentai, žodžiai. Postinis M. D. priėjęs ramina A. R. ir A. B., o jam tai darant padaryti A. R. rėkia „piderast", kažkam rėkia „žertva". Likę vieni už grotų A. R. kalbasi su kažkuo stovinčiu tarpduryje, su kuo, vaizdo filmavimo kameros neapima, ir pasipiktinęs klausinėja, už ką jį uždarė, A. R. sako „idi nachui". A. B. kažkam stovinčiam tarpduryje, kam - rėkia „dura", gandoni", „petuch" A. R. rėkia „žertva", „kurva", „ piderast". Likę vieni A. R. kalbasi su A. B. , svarsto, už ką jie buvo sulaikyti. A. R. koja nuolatos spardo metalines grotas, rėkia, švilpia, sako, kad nori į tualetą, nusimauna ir užsimauna kelnes, vėl rėkia ir daužo metalines grotas. Tada A. R. pradeda daužyti galvą į sieną, vėl kojomis spardo metalines grotas, vėl nusimauna kelnes. Ateina postinis M. D. ir išveda A. R. į tualetą. Po maždaug 3 minučių M. D. atveda A. R. atgal į laikino sulaikymo patalpas už grotų. Ateina ir postinis A. N.. A. R. kažką aiškinasi su pareigūnais, ką - nesigirdi, o pareigūnams A. N. ir A. D. išėjus rėkia „petuch". Paspaudus du kartus kairės kompiuterio pelės klavišu ant vaizdo įrašo, pavadinto „20131114-150316", matosi 2001-01-01 vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įraše matyti, kaip Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose už grotuotos metalinės užtvaros sėdi A. R., A. B.. A. B. ir A. R. rankomis daužo metalines grotas, A. R. švilpia, rėkia „piderasti, petuch". A. R. ir A. B. lupa sienų tinką. Prieina A. N., jie aiškinais. Matosi, kad priena postinė E. S., o A. B. jai rėkia: „Ti idi vapshe sliucha nachui otsiuda! Idi idi skora!". A. R. ir A. B. vėl aiškinasi su A. N.. Aiškiai girdisi, kaip A. B. A. N. du kartui pasako „eik nachui", pavadina jį „petuch". Paspaudus du kartus kairės kompiuterio« pelės klavišu ant vaizdo įrašo, pavadinto „20131114-152702". Vaizdo įrašo trukmė l valanda. Matyti, kaip A. R. sėdi su A. B. už grotuotos metalinės užtvaros. Prie metalinės užtvaros ateina postiniai M. D. ir A. N., kažką kalba su A. B. ir A. R., tačiau dėl prasto garso įrašo nesigirdi visų dialogų, tiesiog girdisi, kad A. R. vėl klausinėja, už ką buvo sulaikytas, jam A. N. bando pamatuoti girtumą, o A. R. atsikalbinėja, kažką aiškinasi, girdisi, kaip jis rėkia „on petuch". Išėjus A. N. rėkia „on petuch". Vėl rėkia, triukšmauja ir klausia: „pasipriešinimas, chui znaeš za što?". (t. 1, b. l 165-166).

Vaizdo įrašų turinys buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu.

Iš Greitosios pagalbos stoties kvietimo kortelės kopijos matyti, kad 2013-11-06 5.03 val. K. K. nustatytas galvos ir veido sumušimas (t. 1, b. l 169).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylos aplinkybes dėl 2013-11-06 įvykių, vadovaudamasis įstatymu įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatė, kad A. R. ir D. P. siekiant policijos pareigūnams juos sulaikyti bandė pasišalinti iš įvykio vietos, po ko aktyviais fiziniais veiksmais bandė smūgiuoti pareigūnams, tyčia juos stumdė ir taip panaudodami fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams. Be to, sulaikyti Subačiaus gatvėje A. R. ir D. P. tarnybiniame nežymėtame policijos automobilyje tyčia vadino pareigūnus įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, juos apspjaudė, tuo įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patalpas A. R. tyčia įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais vadino, jus naudojo pareigūno M. D. atžvilgiu, o A. B. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais išvadino pareigūnus A. N. ir E. S., tuo abu įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

A. R. ir D. P. pripažino bėgę nuo policijos pareigūnų, tačiau neigė jiems pasipriešinę. Kaltinamieji D. P., A. R. ir A. B. analogiškai neigė savo kaltę ir dėl pareigūnų įžeidimo, nors A. R. ir A. B. pripažino galėję pasakyti keiksmažodžius ar necenzūrinius žodžius pareigūnams dėl to, kad jų atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Tokius kaltinamųjų parodymus paneigia aukščiau jau minėti teisme apklaustų nukentėjusiųjų J. V., K. K., V. B. ir liudytojų A. S. ir A. B. parodymai, kurie esminėmis aplinkybėmis atitinka tarpusavyje, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Apklaustų asmenų parodymus patvirtina apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašo turinys. Necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių, frazių vartojimą be kaltinamųjų parodymų patvirtina A. N., M. D., E. S., taip pat J. V., K. K., V. B. parodymai. Teismas kritiškai vertina S. S. ir E. B. parodymus, nes šios liudytojos būdamos kaltinamųjų artimos draugės akivaizdžiai tendencingai davė parodymus tik apie pareigūnų veiksmus, nutylėdamos teismo nustatytą neteisėtą kaltinamųjų elgesį apibudinančias reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu teismas įrodymus įvertinęs ne pavieniai, bet visus duomenis logiškai jungdamas vienus su kitais į nuoseklią visumą pripažįsta, kad kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus ir yra kalti dėl šioje dalyje aptartų nusikalstamų veikų, o būtent D. P. dėl pasipriešinimo ir pareigūnų įžeidimo Subačiaus gatvėje, A. R. dėl pasipriešinimo ir pareigūnų įžeidimo Subačiaus gatvėje, taip pat dėl pareigūnų įžeidimo jį pristačius į policijos komisariatą, A. B. dėl pareigūnų įžeidimo policijos komisariate.

A. R. ir D. P. aktyviais veiksmais, pasireiškusiais fizinės jėgos ir smurto prieš nukentėjusiuosius panaudojimu, sulaikymo vietoje Subačiaus gatvėje pasipriešino tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, kurie turėdami teisėtą pagrindą ir siekdami sulaikyti kaltinamuosius buvo prisistatę kaip policijos pareigūnai. Tokiu būdu žinodami apie nukentėjusiųjų statusą ir priešindamiesi fiziniu smurtu policijos pareigūnams A. R. ir D. P. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Abiejų kaltinamųjų veika atsižvelgiant į jų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, į nukentėjusiųjų tarnybines pareigas teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.

Teismas šalina iš nusikalstamos veikos inkriminuotą aplinkybę, kad A. R. ir D. P. veikė bendrai, t. y. bendrininkavo darydami šią nusikalstamą veiką, nes jų susitarimas priešintis policijos pareigūnams byloje nenustatytas, be to kiekvienas jų atlikimo veiksmus ne bendram, bet asmeniniam tikslui pasiekti, veikė skatinami skirtingų priežasčių.

A. R., A. B. ir D. P. neteisėtu būdu atlikdami nusikalstamus veiksmus vartojo necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, kurie įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, tai darė intensyviai, įžeidimus ir necenzūrinius žodžius pasakė ne kartą, D. P. įžeidinėjo pareigūnus tarnybiniame automobilyje, A. R. tai darė tiek sulaikymo vietoje, tiek pristatyti į policijos komisariatą, jis ir A. B. tai darė uniformuotų policijos pareigūnų atžvilgiu. Tokios aplinkybės patvirtina kaltinamųjų tyčia, t. y. suprantamus savo veiksmus ir norą taip veikti, siekiant neigiamų pasekmių policijos pareigūnų atžvilgiu. A. R. ir A. B. tyčios turinį, jos kryptingumą ir siekiamą nusikalstamą tikslą atskleidžia šių asmenų elgesys būnant patalpintiems į sulaikymo kamerą, kas užfiksuota vaizdo įraše. Vertindamas ir kvalifikuodamas tokius kaltinamųjų veiksmus teismas atsižvelgia veiksmų pobūdį ir intensyvumą, tikslą ir tyčią pažeminti bei įžeisti policijos pareigūnus. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad A. R. ir D. P. veiksmai pagal visus jiems pareikštus kaltinimus dėl įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių išsakymo, o A. B. veiksmai dėl neteisėto elgesio policijos komisariate teisingai kvalifikuoti ne kaip administracinis teisės pažeidimas, bet kaip pavojinga nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.

Teismas šalina iš A. B. nusikalstamos veikos tai, kad jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes objektyviais duomenimis neblaivumas nebuvo nustatytas, apsvaigimo laipsnis neišmatuotas.

A. B. byloje buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. kad jis Subačiaus gatvėje pareigūnui A. S. tyčia trenkė ranka, vengė būti sulaikomas. A. S. apklaustas teisme nurodė, kad fizinio smurto A. B. jo atžvilgiu nenaudojo, tik savo ranka stūmė jo ranką. Tokiu būdu A. S. paneigė savo tyrimo metu duotus parodymus, kad A. B. jam tyčia trenkė su ranka (t. 1, b. l. 156). Kiti teisme apklausti asmenys nepateikė duomenų, kad A. B. būtų priešinęsis policijos pareigūnams. Tokiu būdu šioje dalyje A. B. pareikštas kaltinimas dėl fizinio smurto naudojimo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui, t. y. pareigūnui A. S., nepasitvirtino, dėl ko teismas A. B. išteisina kaip nepadarius veikos, turinčios inkriminuoti nusikaltimo požymių.

Be to, A. B. byloje buvo kaltinamas tuo, kad įžeidė valstybės tarnautoją, o būtent 2013-11-06 prie Subačiaus g. 115, Vilniuje, išvadino policijos pareigūną V. B. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, ir tuo įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Vertindamas šį kaltinimą teismas nustatė, kad apklaustas tyrimo metu V. B. nurodė, jog A. B. priėjęs prie tarnybinio automobilio jį įžeidinėjo „gaidys tu ne mentas, pydaras“ ir pan. (t. 1, b. l. 139-140). Teisme atsakydamas į teisėjo klausimus V. B. parodė, kad A. B. priėjęs sakė „piderai, paleiskite mūsų draugus“. Nė vienas iš kitų įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų pretenzijų A. B. atžvilgiu neišreiškė. Vertinant apklaustų policijos pareigūnų parodymus dėl A. B. veikos Subačiaus gatvėje teismas daugkartinių ir intensyvių šio asmens veiksmų nenustatė. Tokios aplinkybės verčia pripažinti, kad A. B. išsakytos vienkartinės frazės pareigūno V. B. atžvilgiu yra neteisėti veiksmai, kurie atitinka teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, frazės turinys ir jos pasakymo faktinės aplinkybės nepakankamos pripažinti, kad A. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių teismas priverstas A. B. šioje dalyje išteisinti.

BAUSMĖ IR JOS SKYRIMAS

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis A. R. (t. 2, b. l. 67-69), D. P. (t. 2, b. l. 116-118), A. B. (t. 2 b. l. 166-168) Psichiatrijos ligoninėje ar Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs tai bei kaltinamųjų amžių teismas pripažįsta, kad jie yra pakaltinami ir pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėm.

D. P., A. R. ir A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamojo A. R. ir Denis panko baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str., šie asmenys padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio. Kaltinamųjų objektyviai atlikti veiksmai, jų elgesys patvirtina tai, kad apsvaigimas trukdė kaltininkams realiai vertinti įvykių situacija ir akivaizdžiai turėjo įtakos minėtų nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, liudytojų parodymais nurodytas šio asmens neblaivumas nebuvo įvertintas objektyviais duomenimis, todėl spręsti apie šios aplinkybės įtaką kaltinamojo elgesiui nėra pakankamo pagrindo.

Teismas nenustatė įstatymo pagrindų, leidžiančių atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų. Dėl ko skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kiekvieno kaltininko padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas šiuo nuosprendžiu pripažino, kad A. R. padarė aštuonias nusikalstamas veikas, veikė tyčia, veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamas veikas A. R. padarė būdamas praeityje teistas 3 kartus, teistumui neišnykus, netrukus po jo paleidimo iš pataisos namų. A. R. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 45-46), nedirbantis, nevedęs, socialiai vertingų savo asmenybės bruožų proceso metu neįrodė. Tokios nustatytos aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatos verčia teismą A. R. kaip nelinkusiam keisti savo nusikalstamo elgesio įpročių skirti už nusikaltimus laisvės atėmimo, o už baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmes, jų dydį parenkant įvertinus padarytų veikų turinį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatas. Dėl neišnykusio teistumi ir padarytų veikų skaičiaus pagrindo atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo teismas nenustatė.

D. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje jis teistas 2 kartus, abu kartus už nusikaltimus, kurie susiję su smurto panaudojimu, veikų padarymo metu teistumas jam nebuvo išnykęs, jis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 97-98), yra nedirbantis, nevedęs, tačiau pateikė duomenis, kad mokosi ir turi mažametį vaiką. Šių aplinkybių ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio pagrindu teismas D. P. skiria laisvės atėmimo bausmes, jų dydį parenkant žemiau sankcijos vidurkio. Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad D. P. pakankamai ilgą laiką paleistas po paskutiniu nuosprendžiu jam skirtos bausmės atlikimo nenusikalto, jis yra jauno amžiaus, darbingas, turimais duomenimis ik šiol kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, siekia kurti šeimą ir išlaikyti mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad D. P. gali vykdyti teisės normų reikalavimus ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Nustatęs įstatymo numatytus pagrindus ir sąlygas teismas D. P. taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

A. B. teismas nuosprendžiu pripažįsta kaltu dėl vieno nusikaltimo padarymo, kuris priskiriamas tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. Iki tol praeityje A. B. buvo teistas 2 kartus, veikos padarymo metu teistumas jam buvo neišnykęs, jis baustas administracine tvarka (t. 2, b. l.152), yra nedirbantis, nevedęs. Įvertinęs tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos turinį, teismas mato pagrindą vietoj griežčiausios laisvės atėmimo bausmės A. B. kaip nedirbančiam asmeniui skirti arešto bausmę.

Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika tiesiogiai padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys.

J. V. pareiškė 300 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 137). Teisme ieškovė nurodė, kad šią sumą sudaro striukės kaina, striukė buvo sugadinta įvykio metu, jai nukritus ant žemės dėl A. R. tyčinių veiksmų. Ieškovės nurodytas aplinkybes ir žalą dėl sugadinto drabuži patvirtina daikto apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 161-163), K. K. parodymai. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais A. R. veiksmais. Tokiu būdu minėtas civilinis ieškinys tenkintinas iš kaltinamojo A. R. priteisiant ieškovės naudai prašomą sumą.

K. K. pareiškė 2000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 146). Neturtinė žala asmeniui padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia kančias ir išgyvenimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos 250 straipsnis neturtinės žalos sąvoką aiškina gana plačiai: tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau visais atvejais tokios žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti. Todėl teismas, nustatydamas tokios žalos dalyką, turinį ir dydį turi vadovautis bendraisiais principais ir kriterijais, ir atsižvelgti į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltės laipsnį ir pobūdį, civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas bylai ir neturtinės žalos turiniui bei dalykui reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, privalu atsižvelgti ir į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei principus. K. K. yra policijos pareigūnas, kuris nusikalstamo veikos darymo metu atliko savo tarnybines pareigas ir kuriam jas vykdant yra keliami specialūs reikalavimai, kuriuos apsprendžia specialūs teisės aktai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnai tokiems atvejams (kovai su nusikalstamumu ir jų prevencija, teisė pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai ar apgynimui) yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, todėl jų veikla jau paties įstatymo leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos ir pan. Šiuo atveju prieš pareigūną buvo padaryta nusikalstama veika, byloje jis pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau tai nereiškia, jog visais tokiais atvejais nukentėjusiajam turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Byloje nenustatyti jokie ypatingi kaltininko veiksmai ar itin neigiami padariniai nukentėjusiajam, nėra ir jokių liekamųjų reiškinių ar pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Byloje neįrodyta, kad nukentėjusysis K. K. būtų patyręs sunkią traumą, fizines kančias ar emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, nenustatyta ir, kad nukentėjusiajam sumažėjo galimybės eiti savo pareigas ar bendrauti. Įvykęs incidentas – normali profesinė pareigūno veiklos rizika, kuriai jis yra specialiai paruoštas, todėl vien padarytas sužalojimas nukentėjusiajam dėl jo tarnybinių pareigų vykdymo nėra pagrindas reikalauti ir gauti neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis nepareiškė ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, byloje nėra duomenų, jog jis būtų kreipęsis dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar socialinio draudimo įstaigą. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad K. K. pareikštas civilinis ieškinys nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme

Tyrimo metu kaip nusikalstamos veikos įrankiai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme buvo paimti A. R. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su „Pildyk“ kortele, kurie perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 117-117). Teismas pripažino, kad A. naudodamasis šiais daiktais kaip priemone įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. grasino nužudyti žmogų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 94 str. minėti daiktai konfiskuotini ir sunaikintini.

Kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 193-194) paliktinos baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

D. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 286 str. ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 290 str. ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu D. P. galutinę bausmę skirti 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-11-06 iki 2013-11-07, taip pat suėmimo laką nuo 2014-04-14 iki 2014-06-13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3 (mėnesiams), įpareigojant D. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, šešis pirmus mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti suimtąjį paleidžiant teismo posėdžių salėje.

A. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 290 str. (2013-11-06 d. 4.15 val. epizodas) nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimo požymių.

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2013-11-06 d. 4:00 val. iki 2013-11-07 11:40 val.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. (2013-09-23 d. 00.00 val. epizodas), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 187 str. 3 d. ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą;

- 145 str. 1 d. ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 187 str. 3 d. ir skirti 30 (trisdešimties) parų areštą;

- 140 str. 1 d. ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo;

- 286 str. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 290 str. (dėl veikos Subačiaus g.) ir skirti 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 290 str. (dėl veikos policijos komisariato patalpose) ir skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu A. R. galutinę bausmę skirti 3 (trejus) metus terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2014-06-13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-11-06 iki 2014-06-13.

Iš A. R. priteisti J. V. 300 Lt (tris šimtus litų) turtinės žalos atlyginimą.

K. K. civilinį ieškinį dėl 2000 (dviejų tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje, A. R. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su „Pildyk“ kortele konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas