- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-133-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19619-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta ir pilnai neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi – 6 mėnesiais 18 dienų ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kad L. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 21 d. apie 17.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. S., kuriai vieną kartą spyrė į kairės kojos sritį, delnu sudavė vieną smūgį į veido sritį, nukentėjusiajai nuėjus į kambarį, ten sudavė jai dar keturis smūgius sportiniu batu per abiejų rankų dilbius. Taip smurtaudamas nukentėjusiajai E. S. dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairiame dilbyje, kairiame žaste ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimų kairės kojos išorinės kulkšnies srityje – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu L. V. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jos trukmę sumažinti iki 1 metų.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai jam paskyrė nepagristai griežtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui, bausme atliekant pataisos namuose. Nurodoma, jog teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai jo asmenybę vertino vien tik neigiamai, neatsižvelgė į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis gailisi, kad anksčiau nėra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to teismo nurodytos neigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, nėra pagrindas skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
2.2. Teigia, jog jis vykdo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuo 2020 m. birželio 11 d. atlieką bausmę Alytaus pataisos namuose. Dar skunde teigia, jog patekęs į Alytaus pataisos namus suprato, kad būtina kreiptis pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio. Šiuo pagrindu aktyviai dalyvauja programose dėl priklausomybių nuo alkoholio, keičia savo elgesį, gyvenimo būdą, požiūrį į gyvenimo vertybes. Nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. jis yra perkeltas atlikti tolesnę bausmę į atvirąją koloniją, esančią šalia pataisos namų. Čia sudarytos sąlygos gyventi ir dirbti, gaunamas lėšas gali skirti pragyvenimui. Šios aplinkybės, motyvuoja ji keistis, t. y. iš esmės keisti gyvenimo būdą. Nuo 2020 m. lapkričio 11 d. jis dirba.
2.3. Skunde nurodo, jog jis neigiamai įvertino savo elgesį, labai gailisi ir stengiasi gyventi dorai, nepalaiko kriminalinės subkultūros, diskriminacinių nuostatų, turi stiprią darbinę motyvaciją. Vien tik baudžiamasis procesas turėjo jam auklėjamąjį poveikį, leidžiantį kritiškai vertinti savo veiksmus bei paskatinti ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. V. neginčija Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau nurodoma, jog jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu L. V. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.
8. L. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos kelios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
9. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydami bausmės skyrimo motyvus bei nustatydami skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į L. V. asmenybę (praeityje teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 91 – 111); daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 72 – 89), turi nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 90); nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, nors buvo registruotas užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 114); atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose už smurtinį nusikaltimą prieš tą pačią sugyventinę (1 t., b. l. 103 – 107).
10. Taip pat, atsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes, padarinius (L. V. padarė tyčinį nusikaltimą kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų; kaltu prisipažino ir gailisi; tačiau nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu); kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.
11. Nuteistojo L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, paskirdami bausmę L. V., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 54 straipsnio 2, 3 dalių, 61 straipsnio) nuostatų nepažeidė. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirtas – terminuotas laisvės atėmimas ( sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis). Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių L. V. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei patvirtinančių, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Konstatuojama, kad byloje nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti apie švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimą.
13. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėju kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl apeliacinio proceso išlaidų
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant L. V. yra 149,94 Eur Eur (2 t., b. l. 48), kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.
15. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
16. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš L. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo L. V. apeliacinį skundą.