Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo Š. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, Š. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas Š. V. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. V. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 5 d., apie 14.30 val., E. J. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), demonstruodamas rankose laikomus akmenis, liepė gultis J. Š. ant žemės, pagrasino užmušti, taip pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kėsinosi panaudoti prieš J. Š. fizinį smurtą – mojavo rankose laikomais akmenimis ir paleido vieną akmenį į J. Š., tačiau J. Š. pasisukus į jį nepataikė, atliktais veiksmais sukūręs bauginančią, nesaugią situaciją, kad prieš nukentėjusįjį J. Š. gali būti nedelsiant naudojamas fizinis smurtas, įsibrovė į E. J. gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobė E. J. turtą – benzininį pjūklą ,,Husqvarna“, 800 litų vertės ir pinigus – 940 litų, iš viso – 1740 litų vertės svetimo turto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Š. V. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad Š. V. padarė sunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau keturis kartus teistas (82-89, 91-92, 93-95, 96-99, 102-105 b. l.), yra baustas administracine tvarka (130-132 b. l.), nedirba (128 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (129 b. l.). Teismas įvertino ir apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir šią aplinkybę pripažino Š. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai Š. V. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad apeliantui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams – yra mažesnė negu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi teigti, kad ši bausmė per griežta, nėra pagrindo. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Nors, kaip teisingai skunde nurodė apeliantas, teismas neatsižvelgė į prokuroro siūlymą nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai nereiškia, kad teismas kaltinamajam privalėjo skirti mažesnę bausmę, negu siūlė prokuroras. Pažymima, kad bausmės skyrimas, t. y. jos rūšies ir dydžio parinkimas, yra išimtinė teismo prerogatyva.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Š. V. nurodytos aplinkybės, kad jis yra jaunas, nori baigti mokslus, įgyti išsilavinimą, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo Š. V. apeliacinį skundą.