- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-15-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01258-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- UAB „Panevėžio ryšių statyba“
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-15-755/2020
teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01258-2019-1
2020 m. sausio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolė Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) „Panevėžio ryšių statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4438-223/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Termotaupa“ ieškinį atsakovei UAB „Panevėžio ryšių statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Termotaupa“ prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Panevėžio ryšių statyba“ 11 146,31 Eur skolą, 401,27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. Statybos subrangos sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą Panevėžio mieste, o atsakovė – už atliktus darbus sumokėti sutartyje nurodytais terminais ir tvarka.
3. Paaiškino, jog už pagal sutartį atliktus darbus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra suma sudarė 118 485,03 Eur, ir atsakovė už atliktus darbus iš dalies atsiskaitė, sulaikydama 10 procentų iš kiekvienos mokėtinos sumos, kuriuos turėjo sumokėti po baigiamojo Darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos. Nurodė, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta, atsakovė nereiškė pretenzijų dėl faktiškai atliktų darbų trūkumų, todėl ji turėjo grąžinti sulaikytas pinigines lėšas.
4. Sutartyje buvo numatyti delspinigiai atsakovei nesumokėjus per sutartyje nustatytus terminus, todėl atsakovė turi sumokėti 401,27 Eur delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
6. Nustatė, kad atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų apie ieškovės atliktų darbų trūkumus, dėl kurių negalima naudoti darbų rezultato pagal numatytą paskirtį, bei šių trūkumų pašalinimo negalimumą, todėl darė išvadą, jog atsakovė neturėjo teisės atsisakyti apmokėti už atliktus darbus pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus. Pažymėjo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu nereiškė savarankiško reikalavimo ieškovės išrašytus atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais, o byloje neigė savo pareigą atsiskaityti, nors įstatymas tokios teisės nesuteikia.
7. Teismas laikė, kad ieškovės atlikti darbai buvo priimti kaip atlikti tinkamai, nes atsakovė, gavusi Darbų atlikimo aktus, pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų kokybės nereiškė. Įvertinęs pateiktas sąskaitas faktūras, teismas konstatavo, jog nurodytos PVM sąskaitos faktūros atitiko atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekį ir vertes, todėl jos yra pagrįstos, yra suėjęs jų apmokėjimo terminas ir PVM sąskaitos faktūros turi būti apmokėtos.
8. Aiškindamas tarp šalių sudarytos Statybos subrangos sutarties sąlygas dėl sulaikomos sumos, teismas sprendė, jog nuostata, kad sulaikyta 10 procentų dydžio darbų kainos dalis sumokama tik po visų darbų tinkamo atlikimo, visų reikalingų dokumentų tinkamo įforminimo, viso objekto užbaigimo bei baigiamojo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, vertinant ją kitų sutarties sąlygų kontekste, negali būti aiškinama taip, kad paneigtų bet kokią galimybę atgauti sulaikytas sumas, jei sutartis nebuvo baigta vykdyti visa apimtimi. Pažymėjo, kad sulaikytų lėšų, nutraukus sutartį, negalima vertinti kaip baudą už sutarties nutraukimą, nes atsakomybė už sutarties nutraukimą buvo aptarta sutarties X skyriuje, kuriame nuorodų į sutarties punktą dėl atsakovės teisės sulaikyti dalį mokėtinų sumų nėra.
9. Sprendė, jog pagal sutartį sulaikyta kainos dalis skirta sutartyje nurodytą laiko tarpą užtikrinti galimus būsimus nuostolius ir, sutartį nutraukus, nebaigus jos vykdyti, šalių susitarimas dėl sulaikytos atliktų darbų kainos dalies grąžinimo turi būti taikomas dalimi, kuria sutartis faktiškai įvykdyta, nes praėjus sutartyje nurodytam laikui, pasibaigė ir atsakovės teisė sulaikyta suma užtikrinti galimus nuostolius dėl įvykdytos sutarties dalies.
10. Teismas nusprendė, kad nutraukusi sutartį prieš terminą, atsakovė faktiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei visą faktiškai atliktų darbų vertę, jokia sutarties sąlyga nenumato galimybės atsakovei tokiu atveju nemokėti sulaikytos 10 procentų nuo faktiškai atliktų darbų kainos sumos.
11. Kadangi atsakovė delspinigių dydžio neginčijo, teismas patenkino ieškovės prašymą dėl jų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Panevėžio ryšių statyba“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ne aiškino sutarties sąlygas, tačiau jas pakeitė ir sprendime rėmėsi sutarties punktais pasirinktinai. Pažymi, jog buvo neišaiškinta esama sutartis, bet pakeistas sutarties 5.3 punktas ir jo turinys skelbia, kad sulaikyta 10 procentų suma išmokama ne po baigiamojo Darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos, o nebaigus galutinių darbų bet kada ieškovei pareikalavus. Tvirtina, kad sutarties pasirašymo metu taip nebuvo tartasi, ieškovė neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad tokia tikroji šalių valia. Teigia, jog aiškinant 5.3 punktą taip, kaip išaiškino teismas, šis punktas praranda bet kokią prasmę: 10 procentų atlygio neišmokėjimas iki darbų pabaigos praranda prasmę, nes naujai sukurta sąlyga leidžia ieškovei (subrangovui) atsiimti sulaikytą sumą, nors ir kitą dieną, nors jis turi atlikti dar apie 50 procentų sutartinių darbų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atkreipia dėmesį į tai, jog nei ieškovė įrodinėjo, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties 5.3. punktas turi sutarčių negaliojimo pagrindą, todėl šis punktas vykdomas taip, kaip jis suformuluotas sutartyje.
15. Nurodo, jog byloje teisingai nustatyta, kad atlikta tik dalis darbų ,atlikti keturi tarpiniai mokėjimai pagal keturis aktus. Apeliantė neprivalo reikšti pretenzijų dėl kokybės, nes sutarties 5.3. punktas taikomas kokybiškai atliktiems, bet tarpiniams darbams. Aiškina, jog procentų sulaikymas nėra kažkokia sankcija, tai atsiskaitymo forma, neuždrausta įstatymo, todėl teisėta ir galima. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pareiga pilnai atsiskaityti kyla ne apmokant už tarpinius atliktus darbus, bet po viso statybos objekto pridavimo (sutarties 6.8 p.). Mokėjimas dalimis (90 procentų nuo atliktų darbų dalies) savo prigimtimi yra avansinis mokėjimas. Pabrėžia, kad visiškas atsiskaitymas pagal sutarties 5.3 punktą vykdomas tik po baigiamojo Darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos, o į bylą pateikti keturi ne baigiamųjų, bet Atliktų darbų (dalies šiame objekte atliktų darbų) aktai, nuo kurių remiantis sutartimi atliekamas 10 procentų atskaitymas.
16. Nesutinka su teismo išvada esą atsakovei neturint pagrindo nemokėti sulaikytos 10 procentų nuo faktiškai atliktų darbų kainos sumos, nes sutartis numato mokėjimo tvarką ir terminus, kur apeliantei pareiga sumokėti 10 procentų dydžio išlaikymus atsiranda iškart po to, kai ieškovė pateiks ne tarpinio etapo, bet baigiamąjį Darbų priėmimo perdavimo aktą po jo pasirašymo dienos. Nurodo, jog teismas ydingai aiškina pareigos sumokėti išlaikytą sumą atsiradimo momentą, kad nepriklausomai nuo to, sutarties šalis įvykdė ar ne savo įsipareigojimus pagal sutartį, pasekmės bus vienodos, tačiau sutarties pažeidimas kaltai šaliai visada reiškia ir materialinius praradimus.
17. Tvirtina, jog byloje yra pranešimas ieškovei apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl netinkamo jos vykdymo, ieškovės atsakymas į šį pranešimą, todėl lieka neaišku, kokių pretenzijų teismui dar reikia pateikti, kad ieškovė netinkamai atliko sutartinius darbus.
18. Teismo aiškinimą dėl sutarties sąlygos dėl sulaikomų sumų grąžinimo momento laiko išėjimu už ieškinio ribų, nes ieškovė neįrodinėjo, o teismas nenustatė tikrųjų šalių ketinimų dėl minėtų sąlygų.
19. Nurodo, kad teismas, aiškindamas sutarties skyrių dėl atsakomybės, padarė klaidingą išvadą dėl sutarties sąlygos dėl sulaikytų sumų nenukreipimo į sutarties skyrių dėl atsakomybės, netinkamai vertino įrodymus dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą turinio bei taikytos baudos.
Atsiliepimas
20. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Termotaupa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
21. Tvirtina, jog sprendimas yra teisingas, priimtas remiantis galiojančių įstatymų normomis, teismų išaiškinimais ir tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis, įvertinus tikrąją šalių valią ir ketinimus sudarant sutartį.
22. Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų tariamus nuostolius, patirtus šalinant ieškovės atliktų darbų defektus, kas reiškia, kad defektų aplinkybė nėra įrodyta ir ja atsakovė apeliaciniame skunde negali remtis.
23. Nesutinka su apeliantės teiginiais dėl neprivalomumo reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės, nes, remdamasi nekokybiškai atliktais darbais, ji motyvuoja sulaikytos pinigų sumos negrąžinimą ir šiuo atveju, apeliantei nepateikiant įrodymų dėl defektų ir su jų šalinimu susijusių išlaidų skaičiavimo, ieškovei pagal sutartį priklausančių piniginių lėšų sulaikymas traktuotinas kaip neteisėtas. Teigia, kad apeliantei laikant 10 procentų sulaikytą sumą kaip jos patirtus nuostolius dėl ieškovės kaltės, sutarties nutraukimo priežasties / kaltės klausimas išeina už ieškinio nagrinėjimo ribų ir neturi būti vertinamas. Tvirtina, kad apeliantė, be teisėto pagrindo negrąžindama pagal sutartį sulaikytų pinigų, veikia priešingai piniginių lėšų sulaikymo instituto tikslui, o manydama, kad jos teisės buvo pažeistos ar ji dėl sutarties nutraukimo patyrė kokių nors materialinių nuostolių, turi teisę pareikšti teismui ieškinį.
24. Pažymi, jog apeliantė nepagrindė, kad tinkamai ir nedelsdama informavo ieškovę apie atliktų darbų (pagal keturis priimtų darbų aktus) defektus.
25. Tvirtina, kad apeliantė ignoruoja faktą, kad sutartiniai santykiai tarp šalių yra pasibaigę, ir todėl negali būti pažodžiui taikoma sutarties 5.3 nuostata, kadangi tarp šalių pasibaigus sutartiniams santykiams, nėra ir pagrindo pasirašyti galutinį darbų atlikimo aktą. Laiko, kad pasibaigus sutartiniams teisiniams santykiams, pasibaigė apeliantei sutartyje nustatyta teisė į ieškovei priklausančių piniginių lėšų sulaikymą. Sutarties 5.3 punkto aiškinimas taip, kaip jį aiškina apeliantė, būtų neprotingas, nesąžiningas ir sukurtų prielaidas apeliantei nepagrįstai praturtėti ieškovės ir jos kreditorių sąskaita.
26. Teigia, jog tarp šalių pasibaigus sutartiniams teisiniams santykiams, atsirado pagrindas ieškovei reikalauti grąžinti sulaikytą pinigų sumą. Pažymi, kad darbai atlikti tinkamai, atliktų darbų aktai abiejų šalių pasirašyti, pretenzijų iš apeliantės negauta, už juos 90 procentų sumos apeliantė sumokėjo, todėl ji privalo visiškai atsiskaityti už atliktus darbus.
27. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad šalys nebuvo susitarusios, jog sulaikyta pinigų suma pagal 5.3 punktą gali būti prilyginama baudai, ir tokiu būdu apeliantė turi teisę be jokio pagrįsto pagrindo ją pasilikti. Pažymi,kad ieškovės nesutikimas su bauda buvo išreikštas ir apeliantė privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu/priešieškiniu dėl baudos priteisimo.
28. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sulaikytų sumų įskaitymo į jos patirtus nuostolius. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovė nebuvo gavusi pranešimo apie atliktą įskaitymą, o ieškovei inicijavus neteisminį bankroto procesą, tokie įskaitymai negalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
30. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 26 d. UAB „Panevėžio ryšių statyba“ ir UAB „Termotaupa“ sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. 1801 (toliau – ir Statybos subrangos sutartis), pagal kurią UAB „Termotaupa“, kaip subrangovė, įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus pagal projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje (tarp Alanto,Šilauogių,Spanguolių,Ešerių,Balandžių ir Aviečių gatvių) bei Keramikų, Žemaičių, Sodų, Šiaulių, Stoties, Durpyno ir Velžio kelias gatvėse“, o UAB „Panevėžio ryšių statyba“ įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. UAB „Termotaupa“ išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras bendrai 118 485,03 Eur sumai. UAB „Panevėžio ryšių statyba“, remdamasi Statybos subrangos sutarties 5.3 punktu, sulaikė 10 procentų dydžio sumas nuo kiekvienos mokėtinos sumos pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, viso 11 146,31 Eur. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu Nr. 08.23 (2) UAB „Panevėžio ryšių statyba“ informavo UAB „Termotaupa“, jog vienašališkai nutraukia Statybos subrangos sutartį prieš terminą.
31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apeliantės prievolės grąžinti sulaikytas sumas atsiradimo momento, kai Statybos subrangos sutartis vienašališkai nutraukta.
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.687 straipsnį, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais, ir šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Kodekso 6.671 straipsnis numato, kad jei sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
33. Kaip nurodyta nutarties 30 punkte, Statybos subrangos sutartyje ginčo šalys susitarė, kad atlikti statybos darbai bus priimami kas mėnesį ir apmokami subrangovei (ieškovei) pateikus sąskaitas faktūras sutartyje nustatyta tvarka bei terminais (Statybos subrangos sutarties 5.1, 5.2 punktai). Taip pat buvo susitarta, kad rangovė (apeliantė) turi teisę išskaityti 10 procentų nuo kiekvienos mokamos sumos, o sulaikyta suma bus sumokėta po baigiamojo Darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo (Statybos subrangos sutarties 5.3 punktas).
34. Teismų praktikoje aiškinama, kad „sulaikymo“ sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Ginčo šalys aplinkybės, kad apeliantės sulaikytos sumos buvo skirtos galimiems ieškovės atliktų statybos darbų galimiems defektams šalinti, neneigia. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje apeliantė leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodinėjo, kad ieškovė priduotus statybos darbus atliko su trūkumais, kurių šalinimui apeliantė panaudojo sulaikytas lėšas ar kitokiu būdu šalino darbų trūkumus , todėl pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl ieškovės atliktų darbų kokybės (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
35. Apeliantė tvirtina, kad net ir nutraukus Statybos subrangos sutartį, iki bus įvykdyta sutarties sąlyga dėl baigiamojo Darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo, turi teisę neišmokėti ieškovei sulaikytų sumų. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.
36. Byloje nepaneigta, kad Statybos subrangos sutartis buvo nutraukta vienašališkai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ginčas kilo dėl pareigos grąžinti sulaikytas sumas atsiradimo momento, nevertina ir nepasisako dėl ginčo sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo.
37. Analizuodamas Statybos subrangos sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nutraukus Statybos subrangos sutartį, sulaikyti mokėjimai ieškovei negali atitekti apeliantei kaip sankcija už sutarties nevykdymą. Sutarties nutraukimo pasekmes ginčo šalys atskirai aptarė X sutarties skyriuje, o kad sulaikytos sumos būtų buvę įskaitytos kaip netesybos, pagrįstų ir pakankamų įrodymų nėra (CPK 12 str., 178 str.).
38. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nutraukus Statybos subrangos sutartį, apeliantei kyla pareiga CK 6.671 straipsnio pagrindu sumokėti visas ieškovei mokėtinas sumas – sulaikytas 10 procentų dydžio sumas nuo kiekvienos mokėtinos pinigų sumos pagal sąskaitas faktūras, nes nebuvo įrodyta, kad sulaikytos sumos panaudotos ieškovės atliktų ir priimtų statybos darbų trūkumams šalinti (CK 6.681 str. 1 d.; CPK 185 str.). Pabrėžtina, kad pripažinus apeliantės Statybos subrangos sutarties 5.3 punkto aiškinimą teisingu, susiklostys tokia situacija, kad ieškovė sulaikytų sumų nebeatgaus niekada, nes, nutraukus sutartį, nebeturės sutartinės ar įstatyminės pareigos pasirašyti baigiamųjų Darbų priėmimo perdavimo aktą.
39. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas ne išaiškino, o pakeitė sutartį. Ieškovė neformulavo prašymo pakeisti sutartį ir teismas sprendime niekaip nepasisakė dėl sutarties pakeitimo ( CK 6.223 straipsnis). Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK šeštosios knygos XIV skyriuje ir, jomis vadovaudamasis, teismas privalo aiškinti sutartį. Tą , kolegijos vertinimu, teismas atliko tinkamai. Pastebima, jog ginčo sutartyje tiesiogiai niekaip neaptarta situacija, kaip turi būti elgiamasi su sulaikyta lėšų suma, kai sutartis nutraukta ir Baigiamojo darbų atlikimo akto sudarymas tarp nutrauktos sutarties šalių nebegalimas ( pvz. ar turi būti surašomas nebaigtų atlikti darbų galutinis, apibendrinantis, baigiamasis ar pan. įvardijamas aktas, per kokius terminus, pagal kokias procedūras, kaip jis sumokamas ir kt.). Tai galima vertinti ir kaip sutarties spragą. Tokiu atveju teismas turi pareigą ją, sutinkamai su CK 6.195 straipsniu, užpildyti. Kolegijos vertinimu, sutarties aiškinimo, spragos užpildymo taisykles pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai.
40. Dėl kitų apeliantės nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
41. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčo šalių sudarytos Statybos sutarties sąlygas pareikšto ieškinio ribose, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.