Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią E. P. jos mažamečio sūnaus N. Č. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. Č. jo mažamečio sūnaus N. Č. atžvilgiu; priteisti iš E. P., išlaikymą jos mažamečio sūnaus N. Č. atžvilgiu po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą priteisti nuo šio ieškinio teismui pateikimo dienos. Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš E. P. jos mažamečiui sūnui N. Č. susidariusį 664,50 Eur dydžio neteikto išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti mažamečio N. Č. laikinąją gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog E. P. ir G. Č. yra mažamečio N. Č. tėvai. Atsakovė turi dar vieną mažametį sūnų D. P., kurio biologinis tėvas yra kitas asmuo. Atsakovės šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Skyrius), žinoma jau nuo tada, kai atsakovė tik laukėsi pirmagimio N. Č., kada išryškėjo realus intensyvios pagalbos poreikis nėščiajai ir kūdikio besilaukiančiai šeimai. Tuo metu nustatyta, kad atsakovė turi kompleksinę negalią (jai nustatytas 30% darbingumo lygis), turi elgesio ir emocijų sutrikimų, kuriuos ji ignoruoja. Bandant teikti pagalbą tuo metu pirmojo vaiko besilaukiančiai atsakovei, paaiškėjo, kad šio nėštumo ji neplanavo, atsakovas tuo metu visiškai ignoravo nėščiosios poreikius, o atsakovė nesuvokė pagalbos reikalingumo, atsisakė priimti pagalbą, nebuvo motyvuota spręsti problemų, dėl ko specialistai įžvelgė, kad kyla grėsmė tiek jai pačiai, tiek turėjusiam gimti kūdikiui. Atsižvelgiant į įžvelgtas grėsmes dar net negimus kūdikiui, atsakovams buvo inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas bei teikiama pagalba Mažeikių rajone. Atsakovė su specialistų pagalba buvo įrašytą į eilę dėl socialinio būsto gavimo.

2.1. Atsakovė besilaukdama mažamečio N. Č. priėmė sprendimą vykti gyventi į VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“, esančius Šiaulių mieste, dėl ko pagalbos teikimas atsakovei Mažeikių miesto savivaldybėje buvo nutrauktas, tačiau toks pagalbos teikimas pradėtas Šiaulių miesto savivaldybėje. Gimus sūnui N. Č., atsakovai kartu jau nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Atsakovas gimus sūnui Neilui, su juo nebendravo ir ryšio nepalaikė, tik du kartus buvo jį aplankęs, išlaikymo neteikė. 2023 m. gegužės 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų (toliau – Teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1945-1174/2023 nepilnamečio N. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, taip pat nustatyta skyriumi gyvenančio atsakovo ir sūnaus Neilo bendravimo tvarka bei iš atsakovo priteistas 265,00 Eur dydžio išlaikymas sūnui N. Č.. Atsakovė VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“ gyveno nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovei gyvenant VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“, ten pagalbą teikiantiems specialistams kildavo iššūkių dėl atsakovės elgesio, atsakovė buvo mokama tinkamai prižiūrėti ką tik gimusį ir augantį sūnų Neilą, nepaliekant vaiko vieno verkiančio, pamaitinti jį, užsiimti su juo, tačiau atsakovei kildavo pykčio priepuoliai, ji imdavo trankyti duris, cypti, daužyti telefoną, darbuotojus išvadindavo necenzūriniais žodžiais, smurtaudavo prieš darbuotojus. Jos gyvenamame kambaryje, vaiko bei jos lovose vyraudavo netvarka, todėl dažnai minėtą netvarką už ją sutvarkydavo darbuotojai, nes ji tokius darbuotojų reikalavimus ignoruodavo. Atsakovė neužsiimdavo sūnaus Neilo ugdymu, lavinimu laisvalaikio praleidimu, ji nuolat darbuotojų buvo raginama.

2.2. Atsakovė gyvendama VšĮ „Motinos Teresės šeimų namai“ pastojo nuo savo dabartinio sutuoktinio E. P., su kuriuo santuoką sudarė jam esant įkalinimo įstaigoje, pagimdė antrą sūnų – D. P.. Atsakovė grįžo gyventi į Mažeikių miestą su abiem mažamečiais vaikais, kadangi jos šeimai buvo paskirtas socialinis būstas, o jos sutuoktinis E. P., mažamečio D. P. tėvas, toliau liko atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsakovei persikėlus gyventi į Mažeikių miestą, jai ir jos mažamečiams vaikams šeimos atvejo vadybos procesas pradėtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, paskirtas atvejo vadybininkas. Atvejo vadybininkas atlikęs pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą, nustatė, kad išryškėjo šios rizikos: tėvystės įgūdžiai bei vaiko ugdymosi ir socializacija – mama nesupranta socializacijos reikšmės, vyriausiasis sūnus nelanko ugdymo įstaigos, o namuose vaikams neskiriamas dėmesys jų ugdymuisi, lavinimui, silpni motinos tėvystės įgūdžiai. Atsižvelgiant į tai, atsakovės šeimai paskirtos socialinės priežiūros paslaugos, sudarytas pagalbos šeimai planas, paskirtas socialinis darbuotojas bei individualios priežiūros darbuotojas. Nuo 2024 m. sausio 23 d. pas atsakovę bei jos mažamečius vaikus iš įkalinimo įstaigos grįžo ir kartu apsigyveno jos sutuoktinis E. P..

2.3. Nuo socialinių paslaugų teikimo pradžios atsakovės šeimoje stebimi prasti tėvystės įgūdžiai, kad atsakovė negeba vaikams užtikrinti asmens higienos, stebimas švaros trūkumas jos gyvenamojoje aplinkoje. Apsilankymų šeimoje metu pastebėta, kad šeimoje augantys vaikai dažnai nenuprausti, nepakeistomis sauskelnėmis, namuose trūksta tvarkos ir švaros. Kiekvieno apsilankymo šeimoje metu atsakovei buvo ugdomi: asmens higienos, savitvarkos, kasdieniai, maisto gaminimo įgūdžiai. Taip pat ugdytas šeimos finansinis raštingumas dėl tinkamo pinigų panaudojimo, skolos mažinimo. Atsakovė ne kartą konsultuota dėl vaikam saugios aplinkos sudarymo, paaiškinta, kad negalima laikyti aštrių daiktų vaikams pasiekiamoje vietoje (peilių, žirklių, vinių). Socialinis darbuotojas ar individualios priežiūros darbuotojas nuolatos padėdavo atsakovei tvarkytis buityje, numaudyti vaikus, nukirpti nagus, išvalyti vaikams ausis. Socialinė darbuotoja atsakovės vaikams organizuodavo dėvėtų rūbų labdarą, sudarė ir aptarė su atsakove kasdieninių darbų sąrašą ir dienos planą. Teigiamas pokytis šeimoje būdavo tol, kol šeimos namuose būdavo individualios priežiūros darbuotojas, tačiau jam išėjus ir atėjus sekančią dieną pas atsakovus, situacija būdavo vis ta pati. Didžiąją laiko dalį atsakovė su socialinės darbuotojos ir individualios priežiūros darbuotojos pagalba, stengdavosi rūpintis vaikais, tačiau situacija nekito: namuose ir toliau išlikdavo ta pati netvarka, vaikų higienos nepriežiūra, pinigų stoka, ėmė didėti įsiskolinimas už šeimos būsto komunalinius mokesčius, šeima patyrė nepriteklių.

2.4. Socialines paslaugas teikiantys specialistai pastebėjo, jog tol, kol atsakovė gyveno viena pati su abiem mažamečiais vaikais, jos sutuoktiniui esant įkalinimo įstaigoje, ji su socialinio darbuotojo pagalba gebėjo susitaupyti lėšų ir neturėjo įsiskolinimo už komunalinius mokesčius. Grįžus sutuoktiniui iš įkalinimo įstaigos, situacija kardinaliai pasikeitė, šeimos namuose ėmė lankytis pašaliniai asmenys (iš įkalinimo įstaigos grįžęs atsakovo draugas), ėmė nerimą kelti sutuoktinių tarpusavio santykiai, šeimoje ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai dėl keliamo triukšmo. Atsakovė ne kartą socialinei darbuotojai pasisakė, kad sutuoktinis namuose vartoja alkoholį. 2024 m. spalio 24 d. mažametis N. Č. ir jo mažametis brolis D. P. buvo paimti iš atsakovės šeimos ir nuo 2024 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos mero įsakymu, neišskiriant mažamečių brolių, vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinąją globą patikint Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, vaikus apgyvendinant Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje, Mažeikių rajone. Mažametis N. Č. ir jo mažametis brolis paimti iš atsakovės šeimos, kadangi 2024 m. spalio 22 d. Skyriuje iš socialines paslaugas atsakovės šeimai teikiančios įstaigos gautas pranešimas, jog atsakovė ir toliau negeba užtikrinti šeimoje augantiems vaikams saugios ir tinkamos aplinkos, vaikai patiria nepriežiūrą, vaikų motina nereaguoja į socialinio darbuotojo teikiamas rekomendacijas. Buvo atliktas mažamečio N. Č. vaiko situacijos vertinimas, kurio metu nustatyta, kad stebimas itin didžiulis motinos aplaidumas jos mažamečių vaikų atžvilgiu, negebėjimas užtikrinti vaikams tinkamos sveikatos priežiūros, higienos, saugumo net su intensyvia specialistų priežiūra ir pagalba, priimtas sprendimas mažamečiui N. Č. ir jo mažamečiui broliui nustatyti vaiko apsaugos poreikius, dėl ko vaikai buvo paimti iš šeimos ir kreiptasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo leisti paimti mažamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą.

2.5. Teismui išdavus teismo leidimą paimti atsakovės šeimoje augantį mažametį N. Č. bei jo mažametį brolį iš jų atstovų pagal įstatymą ir toliau atsakovės šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba, siekiant atsakovei padėti keisti savo požiūrį į susiklosčiusią situaciją, siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus. Pirmiausia atsakovės atžvilgiu buvo inicijuotas mobiliosios komandos (toliau - MK) pagalbos teikimas, darbo pradžioje atsakovė sutiko priimti siūlomą pagalbą, derintas pirmasis specialistų susitikimas su ja, kuris įvyko, po to derinta sekanti susitikimo data, sutartą dieną MK specialistas nuvykęs į atsakovės namus, jos namuose nerado, durų niekas neatidarė, į telefono skambučius atsakovė nebeatsiliepė. Po to dar keletą kartų buvo bandoma apsilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovės vėl nebuvo namuose, durų niekas neatidarė, į telefono skambučius neatsiliepė, siunčiamas sms žinutes ignoravo. Specialistų darbas buvo užbaigtas, nes nebebuvo galimybės šeimai teikti intensyvią pagalbą.

2.6. Visais atvejais atliekant mažamečio N. Č. situacijų vertinimus dėl gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, su atsakovu susisiekti ir pabendrauti dėl jo sūnaus situacijos nepavyko, nes nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji bei buvimo vieta, atsakovė nurodydavo, kad sūnaus tėvo kontaktinių duomenų neturi, su juo nebendrauja, jo gyvenamosios vietos adreso nežino. Dėl ko nebuvo galimybės atsakovui teikti intensyvios specialistų pagalbos, tačiau turimais duomenimis atsakovas aplinkinių yra charakterizuojamas neigiamai, kaip neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, turintis priklausomybę psichotropinėms medžiagoms bei alkoholiui, smurtaujantis. Atsakovui MK specialistų intensyvi pagalba nebuvo teikiama, nes nebuvo ir nėra žinoma jo buvimo ar gyvenamoji vieta bei neturima jokių kontaktinių duomenų, kurių pagalba būtų galima su juo susiekti.

2.7. Nuo pat paslaugų teikimo atsakovei Mažeikių mieste pradžios pagalbos šeimai plane buvo numatytos šios pagalbos priemonės: socialinio darbuotojo ir individualios priežiūros darbuotojo pagalba šeimai, išklausyti pozityvios tėvystės mokymus; lankytis pas psichiatrą ir psichologą; ugdyti finansinį raštingumą ir įpareigoti mokėti susidariusį įsiskolinimą dėl socialinio būsto nuomos ir komunalinių mokesčių; atsakovei rūpintis šeimoje augančių vaikų sveikata, priežiūra ir higiena; įsitvirtinti darbo rinkoje.

2.8. Po vaikų paėmimo iš atsakovės šeimos, 2024 m. lapkričio 26 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu socialinė darbuotoja išsakė, kad situacija atsakovės šeimoje tik blogėjo, šeima ne visada priimdavo teikiamas rekomendacijas ar atkreipdavo dėmesį į teikiamas pastabas, ėmė ryškėti ypatingai atsakovės sutuoktinio pasipriešinimas priimti siūloma pagalbą ir bendradarbiauti su specialistais. Atsakovės sutuoktiniui grįžus iš įkalinimo įstaigos situacija šeimoje vis prastėjo, ėmė augti skolos. Stebima, kad mamai trūksta tėvystės įgūdžių, mama negeba tinkamai pasirūpinti vaikais, užtikrinti jų higieną bei saugią aplinką jiems. Kiekvieno apsilankymo metu buvo ugdomi šeimos socialiniai ir kasdieniniai įgūdžiai dėl tvarkos, švaros, vaikų higienos, maisto gaminimo įgūdžiai, tačiau pokyčiai šeimoje būdavo tol, kol namuose būdavo socialinis darbuotojas arba individualios priežiūros darbuotojas. Po vaikų išėmimo iš šeimos atsakovė su sutuoktiniu atsisakė toliau lankyti pozityvios tėvystės mokymus, teigdama, kad vaikai paimti iš šeimos, todėl tokių mokymų jiems nebereikia, mokymuose du kartus sudalyvavo, tačiau jau prieš mokymų pradžią buvo nusiteikę neigiamai, teigdami, kad mokymai neįdomūs. Po vaikų išėmimo iš šeimos atsakovė bei jos sutuoktinis su pagalbą teikiančiais specialistais ėmė kalbėti nepagarbiai, vartoti necenzūrinius žodžius, buvo pikti, nepatenkinti, kaltino aplinkinius dėl vaikų paėmimo iš šeimos. Atsakovės šeimai pasiūlyta psichologo pagalba, tačiau tokios pagalbos atsisakė. Buvo organizuoti susitikimai su vaikais, susitikimuose dalyvavę specialistai pastebėjo, kad atsakovė geba susitikimų metu bendrauti su vaikais, tačiau pastebima, kad trūksta tėvystės įgūdžių.

2.9. 2025 m. gegužės 30 d. vyko paskutinis atsakovės šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu paaiškėjo, kad situacija atsakovės šeimoje nepasikeitė, atsakovė, kaip ir jos sutuoktinis, pagalbos priėmimo procese išliko pasyvi, moteriai būdavo dažna nuotaikų kaita, jai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, psichiatro paskirtas medikamentinis gydymas. Atsakovė su sutuoktiniu ir toliau nedalyvavo paskirtuose pozityvios tėvystės mokymuose, su socialine darbuotoja bendravo nepagarbiai, nemandagiai, išreikšdavo nepasitenkinimą, kad socialinė darbuotoja lankosi jų šeimoje, telefoninio pokalbio metu padėdavo ragelį, kaltino socialinę darbuotoją, kad vaikai apgyvendinti pas globėją. Atsakovė ir toliau nedengė susidariusių skolų, šeima dėl susidariusių įsiskolinimų privalėjo išsikraustyti iš socialinio būsto ir liko be gyvenamojo būsto. Atsakovei likus be gyvenamojo būsto pasiūlyta kreiptis į Mažeikių nakvynės namus, tačiau moteris atsakė. Atsakovei buvo siūlyta lankyti dienos centrą Psichinės sveikatos centre, organizacijoje Caritas, Mažeikių neįgaliųjų socialines dirbtuves, tačiau jų nelankė. Atsakovė taip pat buvo raginama lankytis pas psichiatrą ir pas psichologą, pas psichiatrą apsilankė, jai paskirtus medikamentus, iš pradžių teigė, kad vartoja, tačiau vėliau prisipažino, kad melavo.

2.10. Nuo laikinosios globos nustatymo mažamečiui N. Č. ir jo broliui, atsakovei buvo sudarytos galimybės bendrauti su savo mažamečiais vaikais, nuo laikinosios globos nustatymo dienos iki 2025 m. gegužės 30 d. iš viso buvo organizuoti 23 tėvų ir vaikų susitikimai, tačiau iš jų įvyko tik 5 susitikimai, 5 susitikimai neįvyko dėl motinos neatvykimo, 2 kartus apie savo neatvykimą darbuotojų neinformavo, 13 susitikimų neįvyko dėl vaikų ligos, 1 susitikimas neįvyko dėl globėjos užimtumo. Susitikimų metu atsakovė vaikams atnešdavo skanumynų, žaisdavo su vaikais, kartu piešdavo, atsakovė mokydavo vaikus spalvas, raides, domėdavosi kaip vaikams sekasi ugdymo įstaigoje. Vieną sykį teko nutraukti motinos ir vaikų susitikimą, nes mažametis sūnus Neilas pradėjo mėtyti daiktus, nebeklausyti, o mamai nepavyko susitvarkyti su vaiko elgesiu. Atsisveikinimo metu vaikai neverkdavo, atsakovė jautriai sureaguodavo, jei vaikai jos nepavadindavo mama.

2.11. Vykusio atvejo vadybos posėdžio metu globos centro koordinatorė pateikė informaciją, kad mažametis N. Č. dažnai serga, vyksta stebėsena, atliekami tyrimai dėl galimų alergijų, kad pamažu gerėja Neilo elgesys budinčios globotojos namuose, nes vaikas atvykęs į minėtos globotojos namus griaužė baldus, svaidė daiktus. Mažamečiui N. Č. nustatytas mišrūs specifiniai raidos sutrikimai (diagn. - F83), nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai bei mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos (motorikos, komunikacijos, pažintinės, savitvarkos, socialinės ir emocinės). Nustatytas neįgalumo lygis – vidutinis, nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Berniukas nekalba, bendrauja emocijomis, gestais, veido mimika. Norus ir nepasitenkinamus išreiškia šaukimu, daiktų metimu, bėgimu ir kritimu ant žemės. Berniukas lanko Šiaulių „Dermės“ mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę, kurioje vaikas būna nuo pirmadienio iki penktadienio, ten jam teikiami intensyvi logopedo, specialiojo pedagogo, judesio korekcijos specialisto, socialinio pedagogo ir psichologo, bei mokinio padėjėjo pagalba.

2.12. 2025 m. liepos 2 d. atsakovei atvejo vadybos procesas užbaigtas ir nutrauktas socialinių priežiūrų paslaugų teikimas šeimai Mažeikių rajone, kadangi atsakovei netekus socialinio būsto Mažeikių mieste, ji nuo minėtos datos kartu su sutuoktiniu išsikraustė į Šiaulių rajoną. Pažymėtina, kad atvejo vadybos procesas atsakovės šeimai inicijuotas ir pradėtos teikti socialinės priežiūros paslaugos Šiaulių miesto savivaldybėje.

2.13. Atsakovė negebėjo tinkamai auginti, prižiūrėti, auklėti mažametį sūnų N. Č., negebėjo jam užtikrinti saugios aplinkos. Atsakovės šeimai dar negimus mažamečiui sūnui, nuolatos buvo teikiama intensyvi specialistų pagalba, intensyviai dirbo paskirtas atvejo vadybininkas, socialinė darbuotoja, individualios priežiūros darbuotoja, tačiau teikta specialistų pagalba teigiamų rezultatų nedavė. Atsakovė geranoriškai nepriėmė siūlomos pagalbos, neatsižvelgė į siūlomas rekomendacijas, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, jo sveikatą, higieną, saugią aplinką, dėl ko buvo imtasi drastiškiausia priemonė – vaiko paėmimas iš šeimos. Net paėmus vaikus iš šeimos atsakovė nepadarė išvadų, nesuvokė esamos situacijos ir teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko. Atsakovė ir toliau nepriėmė siūlomos pagalbos, visame kame įžvelgė kitų asmenų, tik ne savo, kaltę dėl vaiko išėmimo iš šeimos, deklaruodavo, kad vykdys pagalbos plane numatytas priemones, tačiau realių veiksmų neatlikdavo.

2.14. Atsakovei nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ir gydymo, skirtas medikamentinis gydymas, ji piktybiškai nevykdo gydytojo psichiatro paskirtų rekomendacijų. Atsakovės neatsakingas elgesys, nenoras pripažinti, kad dėl jai nustatytos diagnozės šiuo metu medikamentinis gydymas vis dėl to yra reikalingas, taip pat visos kitos specialistų siūlomos pagalbos atsisakymas galėtų būti traktuojamas kaip piktybiškas elgesys, tokiu būdu nusišalinant nuo motinos pareigos siekti teigiamų pokyčių savo mažamečio sūnaus atžvilgiu. Skyriaus vertinimu, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovei ir nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jai turėtų būti taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, kadangi dėl jos nenoro priimti siūlomą pagalbą, nenoro keisti situacijos, ji nusišalino nuo savo kaip motinos pareigų mažamečio sūnaus N. Č. atžvilgiu.

2.15. Atsakovas mažamečio sūnaus N. Č. gyvenime nedalyvauja nuo sūnaus gimimo, veda netinkamą gyvenimo būdą, dažnai keičia gyvenamąsias vietas, dėl ko specialistai neturi galimybės jam teikti intensyvios pagalbos. Atsakovo pasirinktas elgesys, nebendrauti su sūnumi, nepalaikyti su juo ryšių, neteikti jam išlaikymo, turėtų būti traktuojamas kaip nusišalinimas nuo savo prigimtinės tėvų pareigos. Tikėtina, kad atsakovą tenkina dabartinė situacija ir situacija ateityje nepasikeis, todėl atsižvelgiant į egzistuojančias aplinkybes, tikslinga taikyti griežčiausią sankciją, t. y. neterminuotą tėvų valdžios apribojimą jo mažamečio sūnaus N. Č. atžvilgiu.

2.16. Atsakovė turi du mažamečius vaikus – D. P. ir N. Č., jai nustatytas 30 proc. dalyvumo lygis, moteris nedirba, gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją, kurios dydis siekia 431,52 Eur, nuo 2025 m. balandžio 2 d. registruota užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, jai nustatytą 30 proc. dalyvumo lygį, iš atsakovės prašo priteisti po 100,00 Eur dydžio išlaikymas mažamečiui sūnui N. Č.. Prievolė atsakovei teikti vaikui išlaikymą atsirado nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. 2025 m. liepos 11 d. Išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį atsakovei sudaro 664,50 Eur (skaičiuojant po 100 Eur: 32,25 Eur už 2024 m. gruodžio mėn., 600 Eur už 2025 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėn., 32,25 Eur už 2025 m. liepos mėn.). 2023 m. gegužės 24 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1945-1174/2025 iš atsakovo priteistas 265,00 Eur dydžio išlaikymas mažamečiui N. Č., todėl neteikia reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo.

2.17. 2024 m. lapkričio 22 d. Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. M1-642 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo, laikinojo rūpintojo skyrimo, priežiūros vietos nurodymo ir išmokėjų mokėjimo" mažamečiui N. Č., nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, laikinosios priežiūros vieta nustatyta Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje Mažeikių rajone. Mažamečiui N. Č. Centro budinčio globotojo šeimoje yra sudarytos jo amžių ir poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygas, mažametis jau ten gyvena nuo laikinosios globos pradžios, yra užmezgęs itin artimą ir stiprų ryšį su budinčia globotoja. Atsižvelgiant į tai, prašo mažamečio gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo palikti Centro budinčio globotojo šeimoje.