Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11041-1042/2022 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

8. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog teismo reikalavimas parengti ir pateikti žemės ir statinių naudojimo planus nepagrįstas ir ribojantis ieškovės teisę į jos pažeistų teisių gynybą.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

10. CPK 111 straipsnyje reglamentuota dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, turinys ir pateikimo tvarka. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

11. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

12. Ieškovė ieškinyje prašė atidalyti iš bendrosios nuosavybės atsakovei R. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias nekilnojamo turto dalis 1/2 žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), 1.12 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), 1/2 sandėlio ((duomenys neskelbtini)), 1/2 daržinės ((duomenys neskelbtini)), 1/2 tvarto ((duomenys neskelbtini)), 1/2 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) – 1/2 žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), 1/2 žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), 1/2 žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), priteisiant ieškovės D. M. asmeninei nuosavybei, atitinkamai atidalijant iš bendrosios nuosavybės ieškovei D. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias nekilnojamo turto dalis esančias adresu (duomenys neskelbtini) – 73/200 gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato - garažo ((duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato - ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), 1/4 pastato - ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), 1/2 pastato - garažo ((duomenys neskelbtini)), 1/4 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių ((duomenys neskelbtini)), 339/1235 žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), priteisiant atsakovės R. Ž. asmeninei nuosavybei.

13. Darytina išvada, jog ieškovė prašė atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalis, nekilnojamuosius daiktus.

14. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

15. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-248/2019).

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

17. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-248/2019). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų, nustatytų priklausomai nuo statinio tipo. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą bei ieškovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog jos reikalavimai dėl atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės iš esmės susiję su individualių vienetų suformavimu ir atskiras dalis perskirstant tarp turto bendrasavininkų, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas nagrinėjamu atveju nėra aiškus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę tikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką, aiškiai suformuluojant reikalavimą atsakovei, įvertinant ieškovės turimą turto dalį bendrojoje nuosavybėje, bei pateikti žemės sklypo bei pastatų atidalinimo planus, parengtus įstatymų nustatyta tvarka.

19. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad 9/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklauso A. G., naudojimosi tvarka nekilnojamuoju turtu nustatyta tik pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota VĮ Registrų centras), o kitų pastatų naudojimosi tvarka nėra nustatyta, VĮ Registrų centras nėra įregistruota. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos A. G. teisėms arba pareigoms, todėl ieškovė įpareigotina į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti A. G., bei pateikti pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1985-05-20 teismo sprendimą Nr. 999, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.

20. CPK 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis). Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nepagrįsti ieškovės atskirojo skundo argumentai, jog įpareigojimas pateikti teismo sprendimą su naudojimosi tvarka laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, kadangi ieškovė šia apimti jokių reikalavimų byloje nekelia, be to, pareiškus ieškinį byloje ir įtraukus minėtą asmenį trečiuoju asmeniu, jis gali pareikšti savo poziciją dėl ieškovės ieškinio bei jos siūlomos nustatyti turto naudojimo tvarkos. Asmenys įtraukiami kaip tretieji asmenys, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo įpareigojimai, susiję su trečiuoju asmeniu, yra visiškai pagrįsti.

22. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškovės pateikti duomenys yra netinkami ir turi būti formaliai renkami iš naujo, ieškovei išleidžiant papildomas lėšas.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovės pateikti VĮ Registrų centro duomenys apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra aktualūs ieškinio pateikimo teismui laikotarpiui, nes yra 2021-08-20 datos, t. y. išduoti daugiau nei prieš metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė turi pateikti aktualius VĮ Registrų centro duomenis apie nekilnojamąjį turtą, kad įstatymo nustatytu ir ieškovės pasirinktu būdu būtų išspręstas ginčas ir apgintos pažeistos teisės.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsižvelgęs į nurodytas teisės normas, sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei D. M. 7 dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo dienos pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Išaiškinti, kad jeigu ieškovė per nustatytą terminą trūkumų nepašalins, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.