- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1884-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06164-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- K. Š.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroekspedicija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Euroekspedicija“ ieškinį atsakovui K. Š. transporto paslaugų įmonei „Transvarsa“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Euroekspedicija“ 2011-07-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ 10363,84 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ad Rem“ 2008-07-01 sudarė su Matador Business Corporation krovinio pervežimo sutartį autotransportu, pagal kurią įsipareigojo iš Italijos į Lietuvą pervežti sutartyje nurodytą krovinį - keramikines plyteles. UAB „Ad Rem“ pateikė ieškovui paraišką-užsakymą dėl šio krovinio pervežimo iš Italijos į Lietuvą ir ieškovas dėl jo 2008-07-03 sudarė su atsakovu K. Š. transporto paslaugų įmone „Transvarsa“ transporto užsakymo sutartį. Užsakymuose nurodytu laiku krovinys buvo pakrautas į atsakovo transportą, pervežtas ir iškrautas UAB „Ad Rem“ paraiškoje-užsakyme nurodytoje vietoje. Iškrovus krovinį paaiškėjo, kad pervežimo metu jis buvo apgadintas, ką patvirtina 2008-07-16 keramikinių plytelių defektavimo aktas. Krovinio siuntėjui 8484,75 Lt žalą atlygino UAB „Ad Rem“ civilinės atsakomybės draudikas Fortis Corporate Insurance N.V., kuris po to pareiškė reikalavimą dėl 8484,75 Lt nuostolių atlyginimo ieškovui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-07-10 preliminariuoju sprendimu pilnai tenkino Fortis Corporate Insurance N.V. ieškinį ir priteisė iš ieškovo 8484,57 Lt išmokėtos draudimo išmokos bei 1624,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2011-05-25 sprendimu 2009-07-10 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš ieškovo Fortis Corporate Insurance N.V. naudai 255 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš viso iš UAB „Euroekspedicija“ teismo procesiniais sprendimais priteista 10363,84 Lt. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencijos) 37 straipsniu, vežėjas, atlyginęs nuostolius, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, laikantis nuostatos, kad vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats ar kitas vežėjas. Kadangi CMR važtaraštyje pasirašė ir krovinį pervežė atsakovas K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“, būtent jis ir yra faktinis krovinio vežėjas. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnį už krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo, atsako vežėjas. Kadangi važtaraštyje vežėju nurodytas atsakovas, kuriam pervežant krovinį buvo padaryta žala, būtent atsakovas atsako už krovinio sugadinimą. Atitinkamai ieškovas, iš kurio priteistas nuostolių atlyginimas Fortis Corporate Insurance N.V., turi teisę reikalauti šios sumos apmokėjimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas ieškovo nurodytą krovinį priėmė pervežimui ir jį pristatė į paskirties vietą. Ieškovas teismui pateikė UAB „Vilniaus tranzitas“ eksporto-importo terminalo automašinos iškrovimo aktą, kuriame nurodyta, kad dvi paletės nuo svorio pakrypusios į šoną. Paletėse pakuotės pažeistos, viduje yra apgadintų plytelių. Šiame akte atsakovas pasirašė, nes šį įrašą padarė UAB „Vilniaus tranzitas“ sandėlininkė, priėmusi krovinį. Tą dieną krovinys detaliai nebuvo tikrinamas ir konkretus krovinio apgadinimo kiekis nebuvo nustatinėjamas. Kadangi akte nurodyta, jog paletės nuo svorio pakrypusios į šoną, todėl atsakovo, kaip pervežėjo, kaltės nėra. Už krovinio apgadinimą yra atsakingas krovinio siuntėjas. UAB „Vilniaus tranzitas“ 2008-07-16 keramikinių plytelių defektavimo aktas atsakovui nėra žinomas, apie tokio akto surašymą jis nebuvo informuotas ir defektavime nedalyvavo. Su pateiktu aktu atsakovas nesutinka, nes jis neatitinka defektavimo aktui keliamų reikalavimų: nesudaryta komisija plytelių defektavimui nustatyti, nėra specialisto (prekių žinovo), galinčio nustatyti sugadintų plytelių ir jų apgadinimo lygį, kad jas negalima nukainuoti, parduoti ir kt. Akte nėra nurodyta, kokiose paletėse plytelės apgadintos, kaip buvo pažeistos paletės, nėra nustatyta, dėl kokios priežasties jos pažeistos ir kas dėl to yra kaltas, nėra nuotraukų, apžiūrint paletes ir jų apgadinimus. Šis aktas pasirašytas sandėlininkės J.Kalinauskienės, o ne sandėlininkės I.Tilingo, kuri priėmė krovinį. Todėl nežinoma, kaip krovinys buvo perduotas kitai sandėlininkei, ar jis nebuvo perkraunant ir perduodant kitai sandėlininkei apgadintas, ir ar toks apgadintų plytelių kiekis. Direktorius M. P. galėjo tik tvirtinti tokį aktą, o ne pats nustatyti apgadintų plytelių kiekį bei jų apgadinimo lygį ir jų panaudojimo galimybes nuvertinus. Nėra plytelių sunaikinimo akto. Ieškovo pateikti dokumentai neįrodo ieškinio pagrįstumo, todėl toks ieškinys negali būti tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Euroekspedicija“ iš atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ 8484,57 Lt nuostolių dėl priteistos draudimo išmokos, 1879,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 10363,84 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už šią sumą, pradedant mokėti nuo civilinės bylos iškėlimo (2011-07-20) iki visiško sprendimo įvykdymo, 311 Lt žyminio mokesčio ir 1694 Lt advokatės išlaidų. Teismas nurodė, jog CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę; vežėjas privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę, tačiau jokio įrašo apie netinkamą krovinio pakuotę važtaraštyje nepadaryta. Įrašas apie netinkamą pakuotę K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ esančiame važtaraščio egzemplioriuje buvo padaryti tik po krovinio pristatymo į vietą. Vežėjui, priėmus krovinį ir nepateikus jokių pastabų CMR važtaraštyje, preziumuojama, kad krovinys buvo pakrautas tinkamai, o jo pakuotės būklė buvo gera. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama (CMR konvencijos 17 ir 18 str.), todėl būtent atsakovas privalo įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių teismas nenustatė, todėl laikė, kad atsakovui patikėtas krovinys buvo sugadintas krovinio transportavimo metu, dėl ko CK 6.820 straipsnio pagrindu UAB „Euroekspedicija“ atsirado prievolė atlyginti teisėtam savininkui padarytus nuostolius dėl krovinio sugadinimo, ką ir sprendė teismai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-638-574/2010, t.y. vėžėjo CMR konvencijos 3 straipsnio prasme (UAB „Euroekspedicija“) kaltės klausimas buvo visiškai išnagrinėtas ir nustatytas nurodytoje byloje. Atitinkamai, ieškovas UAB „Euroekspedicija“ turi teisę CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu į regresą kitų dalyvaujančių vežime vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų, kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Byloje nustatyta, kad faktinis vežėjas yra atsakovas, todėl jis yra atsakingas ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog, priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi tik CK 6.826 straipsniu, kurį aiškino savo nuožiūra, o ne taip, kaip numatyta šiame straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad ekspeditorius turi įrodyti, kad atsakovas neįvykdė pervežimo sutarties. Atsakovo su ieškovu 2008-07-03 pasirašytoje transporto užsakymo sutartyje nenustatytos atsakovo pareigos ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šių pareigų atsakovas neįvykdė. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų ir dėl atsakovo kaltės. Teismas ignoravo subjektų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus. Jau pirmo posėdžio metu teisėja pareiškė, kad ji vadovausis tik ankstesniu apylinkės teismo sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje buvo nustatyta ieškovo atsakomybė dėl netinkamai įvykdytos ekspedijavimo sutarties ir padarytos žalos. Toks išankstinis teismo nusistatymas iš esmės ir lėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Atsakovo, kaip pervežėjo, kaltė dėl nustatytos žalos teisme nebuvo įrodyta, taip pat nei žalos faktas, nei jos dydis. Ieškovas ankstesnėje byloje neįrodinėjo šių aplinkybių. Tai, kad ieškovas prisiėmė sau kaltę dėl krovinio apgadinimo, nereiškia, kad dėl to kaltas atsakovas. Atsakovo kaltę turėjo įrodyti ieškovas ir teismas, tačiau to nepadarė. Paletės buvo pažeistos apatinėje dalyje, todėl jos galėjo būti pažeistos tik pakrovėjais, jas pakraunant ar iškraunant. Atsakovas savo veiksmais jų pažeisti negalėjo. Atsakovo atstovas dalyvavo krovinio pakrovime, tačiau pastebėti, ar paletė pakrovimo metu nebuvo pažeista, nebuvo galimybės, nes paletėmis buvo užkrautas visas vilkikas ir prie jų prieiti bei jas apžiūrėti atsakovui nebuvo galimybės. Už pakrovimą atsakingas krovinio siuntėjas. Apžiūrėti palečių jų iškrovimo metu atsakovas taip pat neturėjo galimybės. Įrašas apie pažeistas paletes automobilio iškrovime atsakovo niekuo neįpareigoja, nes paletės nebuvo apžiūrimos iškrovimo metu, apgadinimai nebuvo fiksuojami, apgadintų plytelių kiekis nebuvo nustatinėjamas atsakovui dalyvaujant. Atsakovui nebuvo žinomas ir keraminių plytelių defektavimo aktas, su kuriuo jis nesupažindintas. Byloje nėra duomenų, kad krovinio gavėjas reiškė pretenziją krovinio siuntėjui, ar jam buvo atlygintas nuostolis. Byloje taip pat nėra duomenų, kokiu pagrindu UAB „Vilniaus tranzitas“ priiminėjo krovinį, pateikti įrodymus, kad sugadintos plytelės buvo išvežtos į sąvartyną. Draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, neturint oficialių duomenų apie padarytą žalą, todėl krovinio siuntėjas nepagrįstai praturtėjo, naudodamasis aplinkybe, kad ieškovas nesidomėjo kroviniu. Taip pat teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė ankstesniame teisme kitoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Euroekspedicija“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog aplinkybes, kad krovinys buvo sugadintas dėl faktinio vežėjo – apelianto kaltės, nustatė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2A-591-302/2011. Apeliantas šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pagal CMR konvencijos 39 straipsnį vežėjas, kuriam pagal CMR konvencijos 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo, ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminarus sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas šioje byloje turi prejudicinę galią, todėl šiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės neįrodinėtinos (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Bylos duomenys tvirtina, kad UAB „Ad Rem“ 2008-07-01 su Matador Business Corporation sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr.5-2008.07.01 dėl keramikinių plytelių pervežimo iš Italijos į Lietuvą (b.l. 4). UAB „Ad Rem“ pateikė paraišką-užsakymą Nr.5493 UAB „Euroekspedicija“ dėl minėto krovinio pervežimo (b.l. 5). UAB „Euroekspedicija“ 2008-07-03 sudarė transporto užsakymo sutartį su K. Š. transporto paslaugų įmone „Transvarsa“ (b.l. 6-7). Krovinys buvo pakrautas į atsakovo transportą, pervežtas ir iškrautas UAB „Ad Rem“ paraiškoje nurodytoje vietoje UAB „Vilniaus tranzitas“ eksporto-importo terminale (b.l. 8). Iškrovus krovinį paaiškėjo, kad krovinys buvo apgadintas. 2008-07-16 surašytas keramikinių plytelių defektavimo aktas, pagal kurį buvo apgadinta 74,33 kv.m keramikinių plytelių (b.l. 10). Kadangi krovinio transportavimo metu krovinys buvo apdraustas Olandijos draudimo kompanijoje Fortis Corporate Insurance N.V., UAB „Ad Rem“ civilinės atsakomybės draudikas nuostolį patyrusiai šaliai - Matador Business Corp, išmokėjo 8484,57 Lt draudimo išmoką (civ. bylos Nr.2-638-574/2010 b.l. 15-18, 90-92). Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, jis CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti atlyginti nuostolius išmokėtų sumų apimtyje iš UAB „Euroekspedicija“. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-07-10 preliminariu sprendimu Fortis Corporate Insurance N.V. ieškinį patenkino visiškai ir jo naudai iš UAB „Euroekspedicija“ priteisė 8484,57 Lt išmokėtos draudimo išmokos bei 1624,27 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 17-18). Nors šį preliminarų sprendimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-06-15 galutiniu sprendimu panaikino ir ieškinį atmetė (civ. bylos Nr.2-638-574/2010 b.l. 127-133), tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2011-05-25 sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-591-302/2011 galutinį sprendimą panaikino, o preliminarų sprendimą paliko nepakeistu, papildomai priteisė iš UAB „Euroekspedicija“ Fortis Corporate Insurance N.V. naudai 255 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 11-16), t.y. iš viso iš UAB „Euroekspedicija“ Fortis Corporate Insurance N.V. naudai teismų sprendimais buvo priteista 8484,57 Lt išmokėtos draudimo išmokos bei 1879,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Euroekspedicija“ prašė priteisti iš atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“, t.y. faktinio vėžėjo, 10363,84 Lt nuostolių atlyginimo (8484,57 Lt žalos atlyginimo ir 1879,27 Lt bylinėjimosi išlaidų), procesines palūkanas ir kitas išlaidas (b.l. 1-2). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas šį sprendimą skundžia ir prašo jį panaikinti, tačiau apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neigia savo kaltę dėl krovinio apgadinimo ir atsiradusių nuostolių, tvirtindamas, kad jo kaltė nebuvo įrodyta, taip pat kad nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas bei jos dydis, todėl apeliantui nekyla pareiga atlyginti atsiradusių nuostolių, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui nepagrįstai. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas UAB „Euroekspedicija“ ieškinį atsakovui K. Š. transporto paslaugų įmonei „Transvarsa“ pareiškė CMR konvencijos 37 straipsnio, numatančio, jog vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu, pagrindu. Kaip nustatyta byloje, ieškovas UAB „Euroekspedicija“ nuostolius už krovinio sugadinimą ekspeditoriaus UAB „Ad Rem“ draudikui Fortis Corporate Insurance N.V. atlygino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-07-10 preliminaraus sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-25 sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr.2-638-574/2010 (b.l. 11-18). CMR konvencijos 39 straipsnyje numatyta, jog vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo, ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo tinkamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Kaip tvirtina civilinės bylos Nr.2-638-574/2010 duomenys, K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir teikė joje atsiliepimą į ieškinį bei dalyvavo teismo posėdžiuose (b.l. 75-79, 94-99, 108-112, 124-125). Taigi iš esmės atsakovas nagrinėjamoje byloje neturi teisės ginčyti UAB „Euroekspedicija“ mokėjimo Fortis Corporate Insurance N.V. pagrįstumo, nes žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimais, priimtais teisminio proceso metu, kuriame K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ dalyvavo (CMR konvencijos 39 str.).
Be to, nors K. Š. transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ su Fortis Corporate Insurance N.V. ieškiniu civilinėje byloje Nr.2-638-574/2010 ir nesutiko, tačiau iš esmės neteikė jokių įrodymų, galėjusių paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškovo pateiktus įrodymus tiek dėl žalos atsiradimo, tiek dėl jos dydžio ar vežėjo kaltės, o tik apsiribojo savo nuomone dėl netinkamo krovinio įpakavimo ir pan. Tuo tarpu teismų sprendimais civilinėje byloje Nr.2-638-574/2010 ieškinys iš esmės buvo patenkintas, t.y. buvo nustatytas tiek žalos padarymo faktas, tiek ir jos dydis, o vežėjo kaltės prezumpcija (CMR konvencijos 17 ir 18 str.) toje byloje paneigta nebuvo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog faktinio vežėjo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ kaltės dėl sugadinto krovinio prezumpcija paneigta nebuvo ir nagrinėjamoje byloje. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę; vežėjas privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnį važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai; jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Nagrinėjamos bylos atveju jokio įrašo apie netinkamą krovinio pakuotę CMR važtaraštyje nėra (b. l. 9). Vežėjui priėmus krovinį ir nepateikus jokių pastabų CMR važtaraštyje, preziumuojama, kad krovinys buvo pakrautas tinkamai, o jo pakuotės būklė buvo gera. Kaip jau minėta, pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama, todėl būtent atsakovas, o ne teismas, ar ieškovas, kaip teigia apeliantas apeliaciniame skunde, privalėjo byloje įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. Tačiau tokių aplinkybių teismas nenustatė, jų atsakovas byloje iš esmės ir neįrodinėjo, nes ir nagrinėjamoje byloje jis apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad jo kaltės dėl sugadinto krovinio nėra, kad plytelės greičiausiai buvo sugadintos jų pakrovimo pakrovėjais metu, kad defektavimo aktas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų ir pan. Jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių pagrįstai suabejoti teismų sprendimais nustatytu žalos faktu ar dydžiu bei paneigiančių atsakovo - faktinio vežėjo kaltę, atsakovas į bylą neteikė, nors, kaip jau minėta, tokią pareigą turėjo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui patikėtas krovinys buvo sugadintas jo (krovinio) transportavimo metu, dėl ko jį gabenusiai K. Š. transporto paslaugų įmonei „Transvarsa“ kyla pareiga atlyginti nuostolius dėl krovinio sugadinimo, ką iš esmės teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o apeliantas šias išvadas paneigiančių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė įrodymais.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas be teisinio pagrindo priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1879,27 Lt), kurias UAB „Euroekspedicija“ patyrė civilinėje byloje Nr.2-638-574/2010. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalį kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, papildomai turi būti kompensuojamas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavos, kiti su vežimu susiję mokėjimai visiškai, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2011, išaiškino, kad CMR konvencijoje kitais su vežimu susijusiais mokėjimais gali būti, pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su sugadintų prekių grąžinimu, kai jų nepriima gavėjas; akcizas, kai jis sumokėtas dėl to, kad krovinys buvo pavogtas dar neišgabenus jo iš šalies; sumokėtas PVM; sugadintų prekių ekspertizės, utilizavimo išlaidos ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų; jeigu yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3296/2008. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kaip tokią, ir ją tęsdamas bei pildydamas, kasacinis teismas konstatavo, kad CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostata dėl pareigos kompensuoti kitus su vežimu susijusius mokėjimus aiškintina kaip nustatanti pareigą kompensuoti ne hipotetines, o realiai patirtas atitinkamas išlaidas, kurias su netinkamu pervežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamos bylos atveju UAB „Euroekspedicija“ patirtos bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr.2-638-574/2010, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies prasme, nes šias išlaidas ieškovas patyrė dėl netinkamo atsakovo pervežimo įvykdymo, jos priteistos iš UAB „Euroekspedicija“ teismo sprendimais, todėl ieškovas jas privalėjo atlyginti ir jos nėra hipotetinės. Tokiu būdu ieškovas šioje byloje pagrįstai reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jo patirtas civilinėje byloje Nr.2-638-574/2010, iš atsakovo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą tenkino.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam kyla pareiga atlyginti ieškovui 1452 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b.l. 152-153).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Euroekspedicija“ iš atsakovo K. Š. transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.