- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-591-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- Fortis Corporate Insurance N
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Euroekspedicija“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ad Rem“, Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius, Eglė Matuizaitė
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Fortis Corporate Insurance N.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Fortis Corporate Insurance N.V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Euroekspedicija“ dėl nuostolių už krovinio sugadinimą priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ad Rem“ bei Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Fortis Corporate Insurance N.V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Euroekspedicija“ 8 484,57 Lt skolos. Nurodė, kad 2008 m. liepos 1 d. ekspeditorius UAB „Ad Rem“ sudarė krovinio - keramikinių plytelių, pervežimo sutartį su užsakovu Panamoje registruota bendrove Matador Business Corp, pagal kurią ekspeditorius įsipareigojo užsakovui iš Italijos pristatyti į Lietuvą minėtą krovinį. Šiam užsakymui įvykdyti ekspeditorius pasamdė kitą bendrovę – vežėją UAB „Euroekspedicija“. UAB „Euroekspedicija“ krovinio gabenimui persamdė Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonę „Transvarsa“, kuri pristatė apgadintą krovinį. 2008 m. liepos 16 d. buvo atlikta apgadinto krovinio defektacija ir surašytas keramikinių plytelių defektavimo aktas, pagal kurį buvo apgadinta 74,33 m² keramikinių plytelių, o nuostolį sudarė 3 257,30 eurai. 2008 07 16 užsakovas pateikė pretenziją (kopija pridedama) ekspeditoriui UAB „Ad Rem“, kuris 2008 07 17 pateikė pretenziją vežėjui. Kadangi pagal paraišką-užsakymą Nr. 5493 UAB „Euroekspedicija" įsipareigojo pervežti krovinį, ji ir yra laikytina vežėju CMR Konvencijos prasme, o Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonė „Transvarsa" yra laikytina agentu, vykdžiusiu vežėjo įpareigojimus, todėl vežėjas yra atsakingas ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR Konvencijos 3 straipsnis). Vežėjui priėmus krovinį ir nepateikus jokių pastabų CMR važtaraštyje, preziumuojama, kad krovinys buvo pakrautas tinkamai, o jo pakuotės būklė buvo gera. Kadangi krovinio transportavimo metu krovinys buvo apdraustas Olandijos draudimo kompanijoje Fortis Corporate Insurance N.V., ji nuostolį patyrusiai šaliai - Matador Business Corp išmokėjo 8 484,57 Lt draudimo išmoką, išskaičius 1 000 EUR besąlyginę išskaitą pagal draudimo liudijimo sąlygas. Draudimo išmokos apskaičiavimas: 11 937,36 LTL (3 457.30 EUR) – 3 452,80 Lt f 1.000 EUR) = 8.484,57 Lt. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, pagal CK 6.1015 str., draudikas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti atlyginti nuostolius išmokėtų sumų apimtyje iš atsakovo - UAB „Euroekspedicija“. Kadangi atsakovui patikėtas turtas buvo sugadintas krovinio transportavimo metu, remiantis CK 6.820 str. vežėjui (atsakovui) atsiranda prievolė atlyginti teisėtam savininkui padarytus nuostolius dėl krovinio sugadinimo.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir iš atsakovo UAB „Euroekspedicija“ ieškovės naudai priteisė 8 484,57 Lt išmokėtos draudimo išmokos bei 1 624,27 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Euroekspedicija“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad preliminarus sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad UAB „Ad Rem" laikytina vežėju CMR konvencijos prasme neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė faktiškai atliko tik krovinio ekspedijavimo veiksmus, ir kokius įsipareigojimus ji prisiėmė pagal krovinio pervežimo sutartį autotransportu Nr. 5-2008.07.01. Šiuo atveju K. Šiurio transporto paslaugų įmonė "Transvarsa" priėmė krovinį pervežti iš Matador Business Corp ir jį faktiškai gabeno savo vardu bei rizika. Kadangi krovinio kontrolė teisine prasme buvo pilnai perėjusi K. Šiurio transporto paslaugų įmonei "Transvarsa", ji laikytina vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Akivaizdu, kad UAB "Euroekspedicija" nėra nei pirmas, nei paskutinis vežėjas ir nevykdė vežimo tuo metu, kai krovinys buvo sugadintas, atitinkamai reikalavimas UAB "Euroekspedicija" atžvilgiu reiškiamas nepagrįstai, UAB "Euroekspedicija" nėra tinkamas atsakovas šioje byloje (LR CPK 45 str.). Be to krovinio vežėjas K.Šiurio transporto paslaugų įmonė "Transvarsa" tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje nurodė, jog krovinio pakuotė netinkama transportavimui - krovinio priėmimo metu ši aplinkybė vežėjui negalėjo būti žinoma, nes nei UAB "Ad Rem" užsakyme UAB "Euroekspedicija", nei UAB "Euroekspedicija" sutartyje su K. Šiurio transporto paslaugų įmone „Transvarsa" nebuvo nurodytas konkretus krovinys. Tai, kad krovinio pakuotė krovinio priėmimo metu nebuvo pažeista ir jos išorinė būklė buvo gera (CMR konvencijos 8 str.), nereiškia, kad krovinio pakuotė yra tinkama transportavimui. Sudarant 2008 07 16 keramikinių plytelių defektavimo aktą nedalyvavo nė vieno vežėjo atstovai, aktas pasirašytas tik UAB "Vilniaus tranzitas" 2 direktoriaus ir sandėlininkės, jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad pervežimo metu buvo sugadintos būtent defektavimo akte nurodytos plytelės ir būtent nurodytas jų kiekis, byloje nėra.
Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad iš UAB „Ad Rem“ ir UAB „Euroekspedicija“ sudaryto paraiškos-užsakymo krovinio pervežimui turinio matyti, kad pagrindinė paslauga, kurią įsipareigojo suteikti UAB „Euroekspedicija", yra ne krovinio pervežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, bet būtent krovinio nugabenimas į paskirties punktą ir jo perdavimas turinčiam teisę jį gauti asmeniui, t. y. krovinio pervežimas.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu 2009-07-10 preliminarų sprendimą panaikino, ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatęs, kad Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonė "Transvarsa" priėmė krovinį pervežti iš Matador Business Corp ir jį faktiškai gabeno savo vardu bei rizika, ir atsižvelgdamas į tai, kad krovinio kontrolė teisine prasme buvo pilnai perėjusi K. Šiurio transporto paslaugų įmonei "Transvarsa", pripažino jį faktiniu krovinio vežėju CMR konvencijos 34 str. prasme (Pagal CMR konvencijos 36 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką (civ. byla Nr. 3K-3-536/2007, 3K-3-457/2006 ir kt), kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, reikalavimo teisę turintis asmuo gali pareikšti ieškinį tik pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, be to, netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme, taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas, sprendė, kad iš 2008 m. liepos 1 d. Matador Business Corp ir UAB „Ad Rem“ krovinio pervežimo sutarties turinio seka, jog tarp šalių buvo sudaryta būtent krovinio pervežimo, o ne ekspedijavimo sutartis (b.l. 7), todėl UAB „Ad Rem“ laikytina pirmuoju vežėju pagal CMR konvenciją. Tokiu būdu, pripažinus, jog vežimą CMR konvencijos prasme vykdė trys vežėjai – UAB „Ad Rem“, UAB „Euroekspedicija“ bei K.Šiurio transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“, teismas padarė išvadą, jog UAB "Euroekspedicija" nėra nei pirmas, nei paskutinis vežėjas ir nevykdė vežimo tuo metu, kai krovinys buvo sugadintas, todėl sprendė, kad reikalavimas UAB "Euroekspedicija" atžvilgiu reiškiamas nepagrįstai, UAB "Euroekspedicija" nėra tinkamas atsakovas šioje byloje (LR CPK 45 str.). Ieškinys turėjo būti reiškiamas pirmam vežėjui arba tiesiogiai vežėjui, kuris atliko vežimą. Ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ji nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėjo bylą iš esmės ir ieškinį atmė.
Šalies argumentai
Ieškovas Fortis Corporate Insurance N.V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir pažeidė procesines teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, sprendime remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nenurodo, kokios konkrečios nutartys buvo teismo analizuojamos kvalifikuojant UAB „Euroekspedicija“ statusą. Iš UAB „Ad Rem“ ir atsakovo krovinio pervežimui sudaryto paraiškos – užsakymo turinio matyti, kad pagrindinė paslauga, kurią įsipareigojo suteikti atsakovas, yra ne krovinio pervežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, bet būtent krovinio pervežimas, taigi tarp UAB „Ad Rem“ ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai. Tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, reiškia, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme.
Vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne atsakovas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne atsakovas, bet kitas asmuo, nepaneigia ieškovo ir atsakovo susitarimu nustatytos atsakomybės apimties pagal sutartį. aplinkybė, kad faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika. Todėl yra laikoma, kad faktinis vežėjas savo veiksmais prisijungia prie siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai, remiantis CMR konvencijos 3 str. ir 36 str., suteikia siuntėjui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui (kaip pirmajam vežėjui), bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui (kaip antrajam vežėjui) pagal CMR konvencijos 36 str. Nors tiesioginis (faktinis) vežėjas buvo ne atsakovas, būtent jis UAB „Ad Rem" atžvilgiu prisiėmė visą riziką, susijusią su saugiu krovinio pristatymu. Todėl visi atsakovo argumentai, teigiantys, kad K. Šiurio transporto paslaugų įmonė „Transvarsa" krovinį gabeno savo vardu ir rizika, gali būti panaudoti tik prieš patį atsakovą, o ne prieš UAB „Ad Rem".
Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, priešingai nei sprendime nurodė teismas, įgyvendindamas jam perėjusią reikalavimo teisę, turėjo teisę reikšti tam vežėjui, kurį manė esant atsakingą už krovinio sugadinimą. Tokiu vežėju UAB „Ad Rem“ laikė atsakovą UAB „Euroekspedicija“, nes jokie teisiniai santykiai UAB „Ad Rem“ ir Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ nesiejo. UAB „Euroekspedicija“ turi būti laikoma pirmojo vežėjo UAB „Ad Rem“ agentu CMR konvencijos 3 str. prasme, tokiu būdu UAB „Ad Rem“ atsako už savo agentų veiksmus ir klaidas. Šiuo atveju nuostolius už UAB „Ad Rem“ atlygino ieškovas, jam perėjo UAB „Ad Rem“ turėtos teisės į žalos atlyginimą (subrogacija), todėl ieškinys buvo pagrįstai reiškiamas UAB „Euroekspedicija“ ir ši įmonė yra tinkamas atsakovas. Tokiu būdu teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Euroekspedicija“ nėra nei pirmas, nei paskutinis vežėjas ir nevykdė vežimo tuo metu, kai krovinys buvo sugadintas. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo yra preziumuojama (CMR konvencijos 17 str. ir 18 str.). Taigi ne kas kitas, o vežėjas, kuriam yra pareikštas ieškinys (šiuo atveju atsakovas UAB „Euroekspedicija"), privalo įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 str. 2 punkte nurodytų aplinkybių. Dėl to akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad trūksta įrodymų kas sugadino atsakovo vežtą krovinį, yra visiškai nepagrįsta ir dėl to atmestina. Atsakovas neatsakė į pretenziją dėl krovinio sugadinimo ir nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti krovinio apgadinimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis CMR konvencija, vežėjo kaltė yra preziumuojama, savo neveikimu vežėjas tik pripažino savo atsakomybę už apgadintą krovinį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendime dėl šių faktinių aplinkybių priėjo visiškai nepagrįstos išvados, jog krovinio sugadinimo nustatymo procedūroje neturėjo galimybės dalyvauti Atsakovo atstovai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė, kad Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ krovinio defektų nustatymo procese nedalyvavo. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kosto Šiuro transporto paslaugų įmonės „Transvarsa" atstovo Kosto Šiurio žodiniu paaiškinimu, jog jis neturėjo galimybės apžiūrėti krovinio. Faktas, kad K. Šiurys, atsiimdamas krovinį, krovinio važtaraštyje nepateikė motyvuotų pastabų, tik patvirtina, kad krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Euroekspedicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Teismas visapusiškai, išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Atsakovų apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, netinkamo taikymo ir aiškinimo, nurodant, kad pirmos instancijos teismas šalių santykiams spęsti netinkamai aiškino CMR konvencijos nuostatas reguliuojančias vežėjo atsakomybę, o taip pat netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu. Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija sutinka.
Dėl UAB „Euroekspedicija“ kaip susitarančiojo vežėjo atsakomybės
Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 1 d. UAB „Ad Rem“ sudarė krovinio - keramikinių plytelių pervežimo autotransportu sutartį Nr. 5 su užsakovu - Panamoje registruota bendrove Matador Business Corp (b.l. 7), pagal kurią jis įsipareigojo užsakovui iš Italijos pervežti į Lietuvą minėtą krovinį. Šio krovinio pats UAB „Ad Ram“ nevežė, o nusamdė kitą vežėją. UAB „Euroekspedicija“ akceptavo UAB „Ad Rem“ paraišką-užsakymą Nr. 5493 (b. l. 8), kuriuo UAB „Euroekspedicija“ įsipareigojo pervežti krovinį tuo pačiu tarptautiniu maršrutu - FAP CERAMICHE, Via Ghiarola Nuova 44, Florino Modenese, Italijoje – Matador business /UAB „Vilniaus tranzitas“ Metalo g. 2, Vilnius, Lietuva, o UAB „Ad Rem“ įsipareigojo sumokėti už pervežimo paslaugas. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Euroekspedicija“ krovinį gabeno ne pati, bet 2008-07-03 transporto užsakymo sutarties pagrindu (b.l. 36-37) pavedė jį nugabenti Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonei „Transvarsa“, kurios žinioje esantis krovinys buvo apgadintas (b.l. 9-12). Iš byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kurių šalys neginčija, darytina išvada, kad tarp ginčo šalių, t.y. tarp UAB „Ad Rem“, UAB „Euroekspedicija“ bei Kosto Šiurio transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai. Sutartiniai santykiai tarp krovinio siuntėjo Matador Business Corp, kuris nėra ginčo dalyviu, ir UAB „Ad Rem“, tarp UAB „Ad Rem“ ir UAB „Euroekspedicija“, UAB „Euroekspedicija“ ir K.Šiurio transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“ kaip susitariančiojo vežėjo, kuriuos patvirtina rašytinės sutartys – užsakymai, o iš kitos pusės - teisiniai santykiai tarp užsakovo, sutartinio vežėjo UAB „Ad Rem“ ir K.Šiurio transporto paslaugų įmonės „Transvarsa“, kaip faktinio vežėjo, kuris, nors su krovinio siuntėju ir ekspeditoriumi nebuvo sudaręs sutarčių, bet buvo sudaręs sutartį su susitariančiais vežėjais, šios sutarties pagrindu priėmė krovinį vežti bei siuntėjo CMR važtaraštyje buvo nurodytas kaip vežėjas (b.l. 10-11).
Teismų praktikoje suformuota, kad tuo atveju, kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip pervežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (LAT 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. „Eksperta“, civilinės bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Tačiau vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas iš kriterijų, kuriais reikia vadovautis, nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (LAT 2006 m. vasario 13 d. nutartis byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „EKSEA“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Tais atvejais, kai krovinį veža ne tiesiogiai su siuntėju sudaręs vežimo sutartį asmuo, bet kitas vežėjas, be susitariančio vežėjo, už krovinio saugų pervežimą tiesiogiai siuntėjui tampa atsakinga ir faktiškai krovinį gabenusi šalis, pagal CMR važtaraštį įsipareigojusi vežti krovinį savo vardu ir rizika. Tačiau, tai jokiu būdu nepaneigia susitariančio vežėjo atsakomybės siuntėjui kaip vežėjui pagal CMR konvenciją, jei šalių susitarimu susitariantis vežėjas aiškiai įsipareigojo atsakyti už saugų krovinio pervežimą siuntėjui, nes tais atvejais, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl faktinio vežėjo kaltės, susitariantis vežėjas siuntėjui atsako pagal CMR konvencijos 3 str., nes laikoma, kad savo rizika parinkdamas tokį faktinį vežėją, jis pažeidžia sutartinį įsipareigojimą užtikrinti saugų krovinio pervežimą. O aplinkybė, kad faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas, reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad jis savo veiksmais prisijungia prie siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai suteikia siuntėjui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus tiek susitariančiam vežėjui pagal CMR konvencijos 3 str. ir 36 str. kaip pirmajam vežėjui, tiek ir tiesiogiai faktiniam vežėjui kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 str. Jeigu šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, bylos Nr. 3K-3-165/2009; kt.).
Pirmos instancijos teismas nustatęs aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje faktinis vežėjas buvo tretysis asmuo K.Šiurio transporto paslaugų įmonė „Transvarsa“ nepagrįstai sprendė, kad atsakovas UAB „Euroekspedicija“, kuris trečiojo asmens UAB „Ad Rem“ atžvilgiu atliko sutartinio vežėjo funkcijas, pagal CMR konvenciją negali atsakyti už žalą padarytą dėl krovinio sugadinimo, netinkamai vadovavosi teismų praktika ir netinkamai taikė minėtas CMR konvencijos normas.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas už tretįjį asmenį UAB „Ad Rem“ atlygino su krovinio sugadinimu susijusią žalą pagal tarp jo ir ieškovo sudarytą transporto veiklos civilinės atsakomybės draudimo sutartį krovinio siuntėjui Matador Business Corp, išmokėdamas jam 8 484,57 Lt draudimo išmoką (b.l. 15-18, 90-92). Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu. Jei vežėjui (draudėjui) šiuos nuostolius draudimo sutarties pagrindu atlygina draudikas, pastarajam įstatymo (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) pagrindu pereina draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (subrogacija). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko. Taigi tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei šis apsidraudęs – į jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-503/2005; Teismų praktika 25; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-76/2008). Tokiu būdu teismas preliminariu sprendimu pagrįstai iš sutartinio vežėjo atsakovo byloje priteisė draudikui jo krovinio siuntėjui išmokėtos 8 484,57 Lt draudimo išmokos sumą.
Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad pagal CMR konvencijos 10 straipsnį už nuostolius atsiradusius dėl netinkamos krovinio pakuotės atsako krovinio siuntėjas, todėl atsakovas negali atsakyti dėl žalos padarymo nagrinėjamoje byloje. Tačiau CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę; vežėjas privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnį važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai; jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Tokiu būdu šis atsakovo argumentas atmestinas, nes jokio įrašo apie netinkamą krovinio pakuotę važtaraštyje nepadaryta (b.l. 10). Įrašai apie pakuotės netinkamumą vežėjo dispozicijoje esančiame važtaraščio egzemplioriuje buvo padaryti tik po krovinio pristatymo į vietą (b.l. 11), ką nurodė krovinį vežęs vairuotojas.
Atsakovas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas nepateikė draudimo išmoką pagrindžiančių įrodymų, tačiau jis neginčijo jos dydžio ir neteikė į bylą ją paneigiančių leistinų įrodymų. Nepagrįstas atsakovo nurodymas, kad ieškovas nepateikė draudimo išmoką sumokėjimo dokumentų, nes, kaip minėta, tokie įrodymai apie draudimo išmokos sumokėjimą byloje pateikti (b.l. 90-92).
Dėl nurodyto Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. galutinis sprendimas naikintinas, o šio teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.
Pirmos instancijos teismas turėjo 33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kurių preliminariu sprendimu priteista 5 Lt, todėl likusi suma priteistina papildomai.
Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo išlaidų, kurias sudaro 127,27 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
teisėjų kolegija nusprendė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. galutinį sprendimą panaikinti, o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Euroekspedicija“ į.k. 300133085, buveinės adresas Gerosios Vilties g. 38, LT-03143, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, 28 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš UAB „Euroekspedicija“ 255,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme Fortis Corporate Insurance N.V. ir 11,40 Lt valstybei (įmokos kodas 5660).