- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- I1-792-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02627-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 19–24), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 42-599 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 7 d. raštą Nr. 2S-2424 „Dėl K. B. skundo išnagrinėjimo“; 3) tenkinti jo prašymą perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) į Vilniaus PN Pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai).
Nurodo, kad 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus PN administracija priėmė Sprendimą, kurį jis apskundė Kalėjimų departamentui. Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departametas visiškai neatsižvelgė į jo nurodytus argumentus, neatsakė į klausimus, nepateikė galimų vykdytinų įpareigojimų ar rekomendacijų situacijai pakeisti, tik pateikė šablonišką neigiamą atsakymą.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN administracijos drausmės komisija (toliau – ir Komisija) nenurodė jokių objektyvių Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalyje ar Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – ir Aprašas), 11 punkte numatytų vertinimo kriterijų perkėlimo prašymo nepatenkinimo priežasčių, nepateikė galimų vykdytinų įpareigojimų ar rekomendacijų priėmimui tenkinti. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas subjektyviai darant prielaidą iš savaip interpretuotų faktinių duomenų iki bausmės atlikimo pradžios, tačiau mano, kad tai neturėtų daryti tiesioginės įtakos priimant sprendimą.
Nurodo, kad Komisija nepaminėjo, jog pareiškėjas atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl neturi galimybių toliau studijuoti pataisos įstaigoje, tačiau turi potencialią darbo vietą Vilniuje perkėlimo atveju. Be to, pažymi, kad buvo charakterizuotas teigiamai ir jam Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo sušvelninta bausmė. Pareiškėjo teigimu, vertindama jo prašymą perkelti ir būti rengiamam lygtiniam paleidimui, Komisija ignoravo terminą iki lygtinio paleidimo, bet kreipė dėmesį į bausmės pabaigos terminą, o, jo manymu, toks Komisijos motyvas yra netikslingas.
Pažymi, kad prieš bausmės atlikimą pareiškėjas turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, dėl to ir buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau prasidėjus teisminiams procesams jis suvokė savo klaidas ir padarytą žalą, pradėjo gydytis, ėmėsi prevencinių priemonių, o priklausomybė buvo suvaldyta. Nurodo, jog šias aplinkybes patvirtina puikus pareiškėjo elgesys įstaigoje, kur nėra užfiksuota alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo.
Nurodo, kad Komisija neteisingai interpretavo faktą apie pareiškėjo vaistų perdozavimą ir gydymąsi psichiatrinėje ligoninėje po teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nors pripažįsta, kad po pirminio teismo nuosprendžio patyrė didelį moralinį smūgį, tačiau dėl šių priežasčių kreipėsi į psichologus ir psichiatrus, pradėjo vartoti antidepresantus ir kitus vaistus. Pareiškėjas nurodo, kad ilgo apeliacinio proceso metu prarado viltį ir, neišlaikęs įtampos, palūžo, padaugino vaistų ir greitosios medicinos pagalbos buvo pristatytas į reanimaciją, po to – į psichiatrinę ligoninę privalomam stebėjimui. Teigia, kad po tam tikro laiko buvo išrašytas puikios būklės ir iki šios dienos yra adekvatus, neturi suicidinių (savižudiškų) minčių.
Pareiškėjo įsitikinimu, jis atitinka visas BVK ir Apraše numatytas sąlygas. Komisijos veikla privalo atitikti gero administravimo principus, tačiau šiuo atveju ji tik selektyviai atsižvelgė į pavienes faktines aplinkybes, o ne faktų visetą. Komisija iš esmės rėmėsi tuo, jog pareiškėjo bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 22 d., prieš bausmės atlikimą turėta priklausomybė narkotinėms medžiagoms, o po teismo sprendimo pareiškėjas mėgino perdozuoti vaistų. Mano, kad Komisija turėjo pareigą pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus, o nurodytos priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau Komisija apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu. Pareiškėjo nuomone, ši skundžiamo Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nors Apraše numatyta, jog reikia atsižvelgti į bausmės pabaigos datą, tačiau mano, kad tai negali būti prioritetinis argumentas dėl neigiamo sprendimo, ypač dėl to, jog visi kiti kriterijai, numatyti Apraše, yra teigiami.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 85–89) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vilniaus PN sudaryta komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2020 m. gegužės 7 d. vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus ir priėmė sprendimą siūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo dėl nuteistojo K. B. perkėlimo iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus. Komisija įvertino, jog pareiškėjas turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, buvo skatintas 9 kartus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. pataisos namuose dirba vyresniuoju darbininku, savanoriškai ir reguliariai išlaiko savo nepilnametį vaiką, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas atliko dar nepakankamą dalį bausmės, be to, jis neigia savo nusikalstamų veiksmų motyvus. Nors teigiamai įvertintas pareiškėjo požiūris į darbą, tačiau neigiamai vertintas jo prieš tai vestas gyvenimo būdas. Be to, atsižvelgta ir į padarytas nusikalstamas veikas bei į tai, jog praeityje jis vartojo narkotines medžiagas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 33–36) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamento teigimu, svarstydama pareiškėjo prašymą Komisija vertino Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra baustas drausmine tvarka, 9 kartus skatintas. Tačiau Komisija, atsižvelgusi į tai, kad bausmės pabaiga numatoma tik 2026 m. lapkričio 22 d., prieš bausmės atlikimą pareiškėjas turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, o po teismo sprendimo, kuriuo jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, mėgino perdozuoti vaistų, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę gydymui, padarė išvadą, kad šie faktai suponuoja prielaidą, jog pareiškėjui būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka, todėl nusprendė jo prašymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos patenkinti. Papildomai paaiškino, kad įkalinimo įstaigoje praleido pakankamai ilgą laiką, todėl gali prašyti pakeisti bausmės atlikimo vietą. Atkreipė dėmesį, kad psichologas pateikė teigiamas išvadas. Pareiškėjas nori tęsti mokslą, grįžti į šeimą. Neneigia, kad praeityje turėjo priklausomybę, pripažino kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus pataisos namų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 42-599 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 7 d. rašto Nr. 2S-2424 „Dėl K. B. skundo išnagrinėjimo“, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šioje byloje nagrinėtina ir spręstina, ar konkrečiu atveju minėtais Vilniaus PN sprendimu ir Kalėjimų departamento raštu nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar minėti aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucijos yra įsteigtos ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti ginčijamus Vilniaus PN sprendimą ir Kalėjimų departamento raštą pagrįstumą, būtina įvertinti ir ginčijamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį ankstesnės redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Ginčui aktualios redakcijos, galiojusios iki 2020 m. spalio 31 d., VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijami administraciniai aktai turėtų būti panaikinti.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 100, 113–121) nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-190/2015 nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė dekretą Nr. 1K-1511 „Dėl malonės suteikimo“, kuriuo nusprendė K. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vieneriais metais (b. l. 122).
Bylos duomenimis, pareiškėjas šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje.
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 29 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus (b. l. 105), taip pat kartu su prašymu pateikė 2020 m. balandžio 29 d. sutikimą dirbti bet kokį Pusiaukelės namų administracijos pasiūlytą darbą (b. l. 106), 2020 m. balandžio 29 d. sutikimą teikti savo asmens duomenis Pusiaukelės namų administracijai (b. l. 107). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir pranešimą dėl įdarbinimo, kuriuo patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirengusi įdarbinti pareiškėją vadybininku (b. l. 103). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 102), turi galiojančią asmens tapatybės kortelę (b. l. 101), jo vardu nėra gauta vykdomųjų dokumentų (b. l. 99).
Pravieniškių PN-AK, gavusi pareiškėjo prašymą, atliko socialinį jo asmenybės tyrimą. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 2345, kuri priimta 2020 m. balandžio 30 d. (b. l. 42–45), konstatuota, kad atlikdamas bausmę pareiškėjas buvo 9 kartus skatintas, vidaus tvarkos nepažeidinėja, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi nepilnametį sūnų. Konstatuota, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas – 33 balai (pagal OASys), įvertinimo data – 2020 m. kovo 26 d. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 7 balai (pagal OASys). 2017 m. sausio 25 d. pakartotinis nusikalstamos rizikos vertinimas – 36 balai, žema rizika. Padaryta išvada: nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, su polinkiu mažėti, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nurodyti kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei emocinė gerovė, o rekomenduojama – įsidarbinti ir pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Su išvados rezultatais pareiškėjas supažindintas 2020 m. balandžio 30 d.
Vilniaus PN 2020 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimą Nr. 42-599 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ (b. l. 48–50), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. birželio 1 d. pateikė skundą (b. l. 51–55) Kalėjimų departamento direktoriui, prašydamas panaikinti minėtą Sprendimą. Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2S-2424 „Dėl K. B. skundo išnagrinėjimo“ įvertino, kad Komisija nepažeidė teisės aktuose nustatytos tvarkos, jos siūlymas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas savo skundą teismui iš esmės grindžia dviem pagrindiniais argumentais: 1) nagrinėjant jo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus jis atitiko visus BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Apraše nustatytus reikalavimus, todėl jo prašymas turėjo būti patenkintas; 2) ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti, nemotyvuoti ir nepagrįsti.
Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) – Bausmių vykdymo kodeksas (ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 19 d.) ir Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).
BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 5 dalis). Taigi, iš nurodyto 69 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.
Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 punktas); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 punktas). Aprašo 5 ir 6 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo, į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas. Pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (6.1 punktas); socialinio tyrimo išvadą (6.2 punktas); nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis (6.3 punktas); nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų (6.4 punktas); duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus (6.5 punktas); informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą (6.6 punktas); nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę, kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei Komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla) (6.7 punktas); informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus (6.8 punktas); žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.) (6.9 punktas); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (6.10 punktas); kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą (6.11 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą ir kitus būtinus dokumentus Pravieniškių PN-AK direktoriui dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus. Pravieniškių PN-AK atliko socialinį tyrimą ir socialinio tyrimo išvadą su kitais dokumentais persiuntė Vilniaus PN direktoriui.
Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų (Aprašo 10 punktas): teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 punktas); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 punktas); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 punktas); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 punktas). Drausmės komisija, priimdama sprendimą, įvertina (11 punktas): likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 punktas); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 punktas); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 punktas); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 punktas); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 punktas); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 punktas); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 punktas); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 punktas); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 punktas).
Pataisos įstaigos direktorius, nusprendęs neįgyvendinti drausmės komisijos Aprašo 10.1 papunktyje nurodyto sprendimo, priima motyvuotą sprendimą neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus (15 punktas). Pagal Aprašo 18 punktą, Kalėjimų departamento direktorius, nusprendęs nepatenkinti teikimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, priima motyvuotą sprendimą neperkelti nuteistojo į kitą pataisos įstaigą. Jei nuteistojo prašymas perkelti į pusiaukelės namus nebuvo patenkintas, nuteistasis pakartotinai su prašymu perkelti į pusiaukelės namus gali kreiptis ne ankščiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo netenkinti prašymo dėl perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimo dienos (19 punktas).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius, gavęs pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, pavedė Komisijai išnagrinėti šį prašymą ir medžiagą. Išnagrinėjusi medžiagą, Komisija nusprendė pasiūlyti Vilniaus PN direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti nuteistąjį (pareiškėją) iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus. Šio siūlymo pagrindu Vilniaus PN direktorius priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus. Apskundus šį raštą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Kalėjimų departamentas nusprendė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir nepatenkino jo prašymo.
Pažymėtina, kad tiek Komisija, tiek Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas, nagrinėdami nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus, veikia kaip viešojo administravimo subjektai, todėl jų veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo principo kylančius imperatyvus. Sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl jie turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus sprendimus) 8 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuteistojo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atlieka bausmę, direktorius. Jis prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka nurodytas sąlygas ir ar pateikti visi reikalingi dokumentai. Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas, remdamiesi Komisijos siūlymu ir grįsdami sprendimą dėl nuteistojo (ne) perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti aiškius ir pakankamus motyvus dėl jų priimamo sprendimo patenkinti arba nepatenkinti nuteistojo prašymą.
Kaip jau minėta, Pravieniškių PN-AK atsakingų pareigūnų nuomone, pareiškėjas, pateikdamas prašymą priimti į Pusiaukelės namus, atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Apraše nurodytas sąlygas, t. y. jo nusikalstamo elgesio rizika žema (33 balai); dirba; turi nepilnametį sūnų, kuriam savanoriškai ir reguliariai moka išlaikymą; laisvu nuo darbo metu stengiasi aktyviai dalyvauti veiklose, nesusijusiose su nusikalstamumu; nuteistasis atpažįsta veiksnius, kurie galėtų skatinti ateityje nusikalstamą elgesį; problemų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, neturi, o narkotinių medžiagų vartojimo faktų pataisos įstaigoje fiksuota nebuvo; nėra duomenų apie smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio, bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktų fiksuota nebuvo; nuteistasis nėra konfliktiškas; per bausmės atlikimo laiką nuteistasis nustatytos vidaus tvarkos pažeidęs nebuvo; 9 kartus paskatintas; laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, su polinkiu mažėti, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tačiau, kaip matyti iš ginčijamų administracinių aktų turinio, Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentas rėmėsi tik Komisijos padarytomis išvadomis, kurios iš esmės yra priešingos Pravieniškių PN-AK socialinio tyrimo išvadai. Taigi, socialinio tyrimo išvadoje nustačius, kad pareiškėjas atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies ir Aprašo kriterijus, Komisija vis dėlto nusprendė neteikti siūlymo perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus, argumentuodama, jog neatlikta didelė laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. bausmės pabaiga tik 2026 m. lapkričio 22 d. (nors pagal reikalavimus pareiškėjas atliko nustatytą vieną trečdalį bausmės), prieš bausmės atlikimą turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, o po teismo sprendimo, kuriuo nuteistasis gavo terminuotą laisvės atėmimo bausmę, mėgino perdozuoti vaistų, dėl to buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę gydymui. Šiuo atveju susidarė tokia situacija, kai nuteistasis neperkeltas į Pusiaukelės namus iš esmės vien dėl jo praeityje padarytų veiksmų, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, ir neatliktos didelės bausmės dalies. Remdamasi šiais argumentais, Komisija padarė išvadą, kad minimi faktai suponuoja prielaidą, jog nuteistajam būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka. Tačiau iš ginčijamų sprendimų turinio nėra aišku, kokiais kriterijais ir konkrečiomis išvadomis remiantis buvo nuspręsta, kad pareiškėjui būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka, kuo tai susiję su jo išėjimu į laisvę ir įstatymų nesilaikymu ar rizika pakartotinai nusikalsti. Pagal socialinio tyrimo išvadą, pareiškėjo nusikalstamumo rizika žema, jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra baustas ar pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, duomenų apie alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimą nebuvo užfiksuota. Šios aplinkybės iš esmės paneigia Komisijos padarytą išvadą, jog pareiškėjui būdingas nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir problemų identifikavimo stoka, kadangi visiškai nebuvo vertinamas jo elgesys bausmės atlikimo įstaigoje metu, remiantis tik jo gyvenimo būdu praeityje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose sprendimuose nepateikta pakankamai argumentų, kodėl pritariama tokiai Komisijos išvadai ir kodėl neatsižvelgiama į Socialinio tyrimo išvadą. Pareiškėjas atlikęs ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, ne kartą skatintas, vidaus taisyklių nepažeidinėja. Vien tai, kad pareiškėjas praeityje vartojo psichotropines medžiagas ar kad yra neatlikta didelė bausmės dalis, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti patenkinti jo prašymą, atsisakymo visiškai nemotyvuojant. Todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami sprendimai yra nepakankamai motyvuoti, juose apsiribojama tik formaliu vertinimu, neįvertinus visų bylos aplinkybių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.). Faktinis administracinio sprendimo priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų administracinių aktų turinį, nustatė, kad ginčijamuose sprendimuose nepateiktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus nagrinėjimu, įvertinimas. Taigi, Vilniaus PN raštas ir Kalėjimų departamento sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikintini.
Pagal Aprašo 6 punktą sprendimų priėmimas dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus yra pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos kompetencija, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir, panaikinus Vilniaus PN 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 42-599 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ bei Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 7 d. raštą Nr. 2S-2424 „Dėl K. B. skundo išnagrinėjimo“, Vilniaus PN įpareigotini pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. B. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 42-599 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 7 d. raštą Nr. 2S-2424 „Dėl K. B. skundo išnagrinėjimo“.
Įpareigoti Vilniaus pataisos namus pareiškėjo K. B. 2020 m. balandžio 29 d. prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.