Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas trims metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta šešių mėnesių 2016m. liepos 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas trims metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką A. B. įskaitytas bausmės atlikimo laikas nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2018 m. vasario 25 d., vykdant 2016 m. liepos 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį.

Iš A. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteista 745,73 Eur V. M. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 2 d. apie 06.30 val. Jurbarko mieste, parke, prie viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sudavė V. M. ne mažiau kaip du smūgius ranka į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė V. M. priklausančią 55 eurų vertės rankinę su joje buvusiais 10 eurų vertės pinigine, 30 eurų, kvepalais „SI Armany“ 100 eurų vertės, kvepalais „Dolce Gabane“ 100 eurų vertės, lūpų dažais 20 eurų vertės, blakstienų turu „Lorial“ 30 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefonu „Sony C6603 XperiaZ 4G Bliack 16GB“ 200 eurų vertės, sidabrine sage 25 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai 570 eurų turtinę žalą.Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad A. B. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Nors apeliantas ir neigė padaręs šį nusikaltimą, teismas įvertino jo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, nustatė, kad byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina jo kaltę. A. B. versija teismo buvo įvertinta kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, sąžiningai ištirti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Skunde jis nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, o ikiteisminio tyrimo metu buvo priverstas prisipažinti, nes policijos pareigūnai, radę pas jį pavogtą telefoną, darė spaudimą ir grasino fiziniu susidorojimu, dėl ko jis buvo labai pasimetęs, šoko būsenoje ir iš baimės prisipažino, ko nėra padaręs. Išgąstis buvo labai didelis ir jis tik norėjo, kad jį kuo greičiau paleistų iš policijos, todėl kalbėjo kas lindo į galvą, prisipažino, kad padarė tą plėšimą, kad tik pareigūnai nedarytų jam nieko blogo. Po tos apklausos jį nuvedė pas tyrėją ir tik tada iškvietė advokatą, buvo pateikti kaltinimai. Dėl didelio įbauginimo, jis prisipažino ir tyrėjai, kad įvykdė plėšimą, norėjo, kad greičiau paleistų namo, šnekėjo, kas lindo į galvą, o dabar jau teisme juo netiki, kai sako tiesą, kad nusikaltimo nepadarė, o tiki tik išgautu prisipažinimu ir jis nežino, kaip įrodyti savo nekaltumą. Jis anksčiau buvo teistas, tačiau prieš 11 metų, todėl tai dar nereiškia, kad padarė ir jam inkriminuotą nusikaltimą. Apelianto nuomone, kad byla būtų teisingai ir objektyviai ištirta, ji turi būti grąžinta prokuratūrai iš naujo tirti, tik tada bus galima nustatyti tiesą ir jis nebus nekaltai nuteistas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistasis savo kaltės nepripažįsta ir skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau vien tai, kad jis nesutinka su teismo išvadomis ir subjektyviai interpretuodami byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad nepagrįstai teisingais buvo laikyti ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija. Pirmos instancijos teismas palygino tarpusavyje nukentėjusiosios ir kaltinamojo, taip pat paties apelianto ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka A. B. kaltei įrodyti. A. B. skunde teigia, kad teismas nepagrįstai teisingais laikė ikiteisminio tyrimo metu jo duotą prisipažinimą, kuris teisme nepasitvirtino, kad teismas neįvertino to, jog jis buvo priverstas prisipažinti dėl daromo psichologinio spaudimo. Pažymėtina, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Šiuo atveju apylinkės teismas išanalizavo nuteistojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, teisme, įvertino juos kitų byloje nustatytų duomenų visumoje ir pagrįstai vadovavosi pirmąja A. B. apklausa, kurios metu jis kaltę pripažino, o jo parodymus, duotus teisme, kai jis kaltę jau neigė, pagrįstai vertino kaip siekį išvengti atsakomybės. Teismas teisingai nustatė, kad teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu pradžioje jis buvo gąsdinamas ir daromas spaudimas, po to, policijos pareigūnams atvedu jį pas tyrėją, kai buvo užrašomi parodymai, jis jau buvo įbaugintas ir todėl davė apkalbėjo save, prisipažino ko nepadaręs, jo apklausa vyko be advokato, pastarasis pakviestas tik po apklausos. Šių aplinkybių nepatvirtino jokie faktiniai duomenys, priešingai, tokia versija kelia pagrįstų abejonių dėl jos prieštaringumo kitiems duomenims. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. kovo 30 d. įtariamojo A. B. apklausoje dalyvavo jo gynėjas advokatas E. P.. Jeigu laikyti teisinga A. B. versiją, jog advokatas atėjo tik po jo apklausos, vis tik apeliantas jam galėjo pasisakyti, jog buvo įbaugintas ir davė neteisingus parodymus, prisipažino dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. A. B. dėl jam daromo psichologinio spaudimo nei advokato padedamas, nei pats jokių skundų ar pareiškimų nerašė. Taigi, nėra pagrindo tikėti apelianto teiginiais, kad jis, jau būdamas anksčiau teistas ir žinodamas prisipažinimo dėl padarytos veikos pasekmes, esant tariamai jo nurodytos aplinkybėms, nesiėmė jokių veiksmų pranešti apie neteisėtus pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu. Vėliau, jau neigiant savo kaltę, A. B. teigė, kad pas jį rastą nukentėjusiosios telefoną jis rado, tačiau ir ši jo versija nėra patikima. Pradžioje apeliantas aiškino, kad jį nusipirko, po to aiškino, kad jį rado 2017 m. sausio 3 d. apie 9 val., tačiau iš jo darbovietės pateiktos pažymos matyti, kad jis tuo metu buvo darbe. Tokį versijos nenuoseklumą ir prieštaringumą apeliantas vėlgi bando pateisinti susijaudinimu ir pasimetimu, tačiau akivaizdu, jog tai negali būti vertinama kaip patikimi argumentai jo versijai patvirtinti. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. davė teisingus, faktines aplinkybes atitinkančius parodymus, pagrindžia ir šių jo parodymų nuoseklumas ir detalumas. Jis išsamiai nurodė, kaip įvykdė plėšimą, kokiu būdu panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, kad, nuplėštą rankinės rankeną, kokia buvo rankinė ir kokius daiktus joje rado. Šie pirminiai apelianto parodymai iki detalių sutapo su nukentėjusios parodymais apie smurto panaudojimo aplinkybes ir pagrobtus daiktus. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. nurodytos aplinkybės sutapo su nukentėjusiosios nurodytomis. Visos šios aptartos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad tik pats plėšimą įvykdęs asmuo gali duoti tokius nusikaltimo padarymo detales atitinkančius parodymus. Taigi, aptarti duomenys rodo, kad nuoseklūs ir kitus bylos įrodymus atitinka tik tie A. B. parodymais, kuriuose jis prisipažino įvykdęs plėšimą V. M. atžvilgiu, o teisme jo išdėstyta versija apie ikiteisminio tyrimo jam darytą spaudimą, apie telefono radimo aplinkybes, akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl patikimais ir teisingais buvo laikomi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi, priešingai nei teigiama apelianto skunde, baudžiamoji byla buvo ištirta teisingai ir objektyviai, A. B. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti surinkta visuma neabejotinų įrodymų padarius, jo veika kvalifikuota tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo ją grąžinti prokuratūrai iš naujo tirti, o vien tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto pozicija, nereiškia, kad jos teisiškai nepagrįstos.Skirdamas A. B. bausmę, apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, bausmės rūšies jos dydžio parinkimas motyvuotas pakankamai. Aplinkybės, kad A. B. anksčiau teistas, teismas nevertino, kaip teigiama skunde, kaip vienos iš jo kaltės įrodymų, o pagrįstai ir teisingai vertino kaip vieną iš nuteistojo asmenybę charakterizuojančių savybių, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą. Kauno apygardos teisme 2018 m. gegužės 21 d. gautas apelianto prašymas galutiniu sprendimu, jei jis bus pripažintas kaltu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nurodyti atlikti Pakelės atvirojoje darbų kolonijoje. Toks nuteistojo prašymas negali būti patenkintas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnyje numatyta, kad, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teismas nustato nuosprendžiu, remdamasis BK 50 straipsniu. BVK 65 straipsnyje reglamentuoti konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindai, kuriame nurodoma, kad įstaigos rūšį parenka kardomojo kalinimo vietos administracija. Iš šio reglamentavimo matyti, kad nei pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, nei šiuo atveju nagrinėjantis apeliacinį nuteistojo skundą apeliacinės instancijos teismas, negali parinkti konkrečios pataisos įstaigos, teismas, skirdamas bausmę, nustato tik laisvės atėmimo vietos rūšį. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad apeliantas turi teisę kreiptis į įstaigos administraciją, kurioje atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl bausmės atlikimo sąlygų pagerinimo ar pakeitimo.Įvertinus aptartą, teisėjų Kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti A. B. apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.