Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), su aukštuoju išsilavinimu, nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. G. 2024 m. gruodžio 6 d., apie 12.52 val., ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0767 (patikros sertifikato Nr. 2197941), jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Kaltinamasis A. G. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. A. G. kaltę, įvykdžius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina paties A. G. nuoseklūs ir logiški parodymai duoti teisiamajame posėdyje, kur pastarasis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam priklausantį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pripažino, kad prieš sėsdamas už vairavo vartojo alkoholį, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu – 1,66 promilėmis. Analogiškas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta E. K., tai yra, kad pastarasis kaltinime nurodytu laiku buvo sustabdytas pareigūnų, ir pastariesiems patikrinus A. G. blaivumą, buvo nustatyta, kad A. G. vairavo būdamas neblaivus. Be kita ko, A. G. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai, tai yra, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybinis pranešimas, kuriuose užfiksuota, jog 2024-12-06 d. 12.53 val. A. G., kuris vairavo automobilį Volkswagen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, o 13.12 val. nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, AB „(duomenys neskelbtini)“ išraše, duomenų bazėse, automobilio registracijos liudijimo kopijoje nurodyti duomenys, kad minėtas automobilis priklauso A. G.. Taigi, nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0767 (patikros sertifikato Nr. 2197941), jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu A. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad po to, kai pavartojus alkoholio vairuoja automobilį vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

Dėl laidavimo

7. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Nagrinėjamu atveju A. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis pirmą kartą nusikalto, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos nepadarė. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1-3 punktuose numatytos laidavimo sąlygos. Visgi, vien šių sąlygų nepakanka, kad asmeniui būtų galima taikyti laidavimą.

9. Pažymėtina, kad viena iš laidavimo sąlygų yra manymas, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veiką (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

10. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad A. G. baustas administracine tvarka ir jam nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 36 mėnesiams, už tai, kad pastarasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,89 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 38). Nagrinėjamu atveju A. G. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepraėjus net trims mėnesiams po to, kai pastarasis vairavo būdamas neblaivus 2024 m. rugsėjo 17 d. ir jam taikyta administracinė atsakomybė, tik šį kartą jo poelgis jau įvertintas kaip nusikaltimas, be to, automobilį vairavo tam neturėdamas teisės. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad A. G., pritaikius laidavimo institutą jo atžvilgiu, laikysis įstatymų, kadangi jo daromi teisės pažeidimai sunkėja, ir net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vis vien jas vairuoja.

12. Teismo posėdžio metu E. K. pateikė prašymą perduoti A. G. jos atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą pastarojo atžvilgiu nutraukti.

13. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

14. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnis nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad laidavimo prašymą pateikusi E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra A. G. sugyventinė, su pastaruoju gyvena virš metų, įvykio dieną ji važiavo kartu su kaltinamuoju, kai pastarasis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas neblaivumas, A. G. vežė ją „tvarkytis“ nagus ir po to atvažiavo jos parsivežti, apie tai, kad sugyventinis išgėręs – nežinojo, mano, kad kaltinamasis problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, teigė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tačiau kaltinamasis nėra priklausomas nuo alkoholio, tai nėra ką spręsti, apie tai, kad A. G. neturi vairuotojo pažymėjimo – žinojo. Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad E. K. negali daryti teigiamos įtakos A. G. elgesiui, kadangi kaltinamasis per trumpą laiko tarpą, nespėjus atlikti paskirtos administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės, jau antrą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, tačiau tai nesudarė pagrindo E. K. manyti, kad kaltinamasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, be kita ko, net ir žinodama, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti automobilį, kai pati turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, vis vien leido ir sutiko, kad kaltinamasis vairuotų automobilį, pati E. K. nesugebėjo teismui nurodyti kaip ir kokią teigiamą įtaką gali padaryti ar darys A. G.. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė gyvendamas kartu su E. K., netgi būdamas kartu su ja (važiavo vienu automobiliu), ir tai niekaip nesutrukdė A. G. įvykdyti nusikalstamos veikos, kas taipogi rodo, kad E. K. negali daryti teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2024 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo patvirtintas 2024 m. spalio 11 d. prokuroro nutarimas, kuriuo E. K. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 92-93), kaip nurodė E. K., jos laiduotoja šiuo metu yra dukra. Aplinkybė, kad pačios E. K. elgesys šiuo metu yra kontroliuojamas ir koreguojamas teigiama linkme, pasitelkus jos atžvilgiu laiduotoją, teismo įsitikinimu rodo, kad ji pati negali būti kito asmens laiduotoja baudžiamajame procese, bent iki laidavimo termino pabaigos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. K. nelaikytina verta teismo pasitikėjimo, kuri šiuo metu galėtų daryti teigiamą įtaką A. G. elgesiui.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatytos laidavimo sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir to paties straipsnio 3 dalyje, prašymas taikyti laidavimą A. G., atmestinas.

Bausmės skyrimas

17. Skir damas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

18. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Skiriant bausmę kaltinamajam A. G., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 33-35), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, žala nepadaryta. A. G. baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 38-41), nedirbantis, jam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, be to, automobilį vairavo neturėdamas tam teisės (kai teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta).

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad A. G. teisiamas pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant bausmės dydį artimą minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytam šios rūšies bausmės dydžiui (minimalus dydis 50 MGL). Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam pripažįstant kaltę. Įvertinus tai, kad A. G. šiuo metu yra nedirbantis, jam dėl anksčiau padaryto administracinio nusižengimo taip pat yra paskirta baudos nuobauda, kaltinamasis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įpareigotinas sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

21. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. G. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-12-06 13.12 val. iki 2024-12-07 10.13 val. (b. l. 61-63, 66-67), tai yra 1 para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

22. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. automobilį vairavo neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), A. G. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,66 prom.) nedaug viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, A. G. teisės vairuoti transporto priemones neturi, taipogi įvertinus aplinkybes nurodytas šio nuosprendžio 18, 19 punktuose, A. G. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 23 d.

23. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). Kadangi A. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasis automobiliu VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Kadangi iš bylos duomenų (b. l. 26, 27-28, 29) ir pačio kaltinamojo A. G. parodymų matyti, jog automobilio savininkas yra kaltinamasis A. G., todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš A. G. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

24. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

25. Iš 2024-12-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 89) bei 2025-01-08 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro (83,33 + 58,33) 141,66 Eur. Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kaltinamasis nedirba, duomenų apie kaltinamojo turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo A. G. neišieškotina

26. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) kartu su rakteliu saugomas Šiaulių AVPK, - konfiskuotini, 2) automobilio dokumentai, saugomi prie bylos viršelio, - perduotini Šiaulių AVPK.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir A. G. skirti sumažintą bausmę – 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į A. G. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-12-06 13.12 val. iki 2024-12-07 10.13 val., tai yra 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš A. G. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš A. G. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, – konfiskuoti,

2) automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, - perduotini Šiaulių AVPK.

Išaiškinti A. G., kad teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą privaloma sumokėti per vienus metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų:

įmokos kodas 6801. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.