- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-610-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. J. paramą išlaikymui po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į ieškovo sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovui yra 19 metų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto pirmame kurse pagal pirmos pakopos studijų nuolatinės formos (duomenys neskelbtini) studijų programą. Studijos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, todėl už studijas mokėti nereikia, tačiau reikalingos lėšos pragyvenimui – būstui, transportui, mokslo reikmenims, maistui, darbužiams ir kt.
1.2. Atsakovas nuo 2024 m. liepos 11 d. jokio išlaikymo neteikia, ieškovui padeda tik mama. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas ieškovui nuo 2023 m. liepos 6 d., iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir bus ne vyresnis nei 24 metų amžiaus, po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas išlaikymą teikė iki tol, kol ieškovas baigė (duomenys neskelbtini) gimnaziją.
1.3. Ieškovas savarankiškai gyventi ir išlaikyti savęs negali, kadangi nori įgyti išsilavinimą, o studijų paskaitų grafikas, savarankiški darbai užima didžiąją jo dienos dalį, kol kas negali paskaitų suderinti su darbu. Mama viena jam teikia piniginę paramą – duoda pinigų maistui, būstui, drabužiams, kanceliarinėms priemonėms, avalinei, transportui, apmoka ryšio, interneto paslaugas. Būtinosios išlaidos per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Savo vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, taip pat per 2024 m. neturėjo draudžiamųjų pajamų. Atsakovas gali mokėti 200 Eur paramą, kuri buvo priteista 2023 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu, kadangi tokio dydžio išlaikymą atsakovas teikė, iki jis baigė gimnaziją.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. J. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė tokiais atsikirtimais:
2.1. Supranta tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, tačiau tokios galimybės neturi. Mano, kad ieškovas, sulaukęs pilnametystės, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, gali iš dalies prisidėti prie savo poreikių tenkinimo užsidirbdamas laisvu nuo mokslo ar atostogų metu.
2.2. Dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis mėnesio darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 876,45 Eur. Susituokęs, turi nepilnametę dukrą L. J., todėl reikalingos lėšos nepilnametės dukros išlaikymui. Žmona J. J. turi sveikatos problemų, jai buvo atlikta operacija, yra gydoma Vilniuje, jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, vaistai. Turi padėti ir savo sunkiai sergančiai motinai O. J.. Kilnojamojo turto neturi, turi tik pusę gyvenamojo namo, kuriame su žmona ir dukra gyvena.
3. Trečiasis asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui A. J. iš atsakovo M. J. 309,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. spalio 17 d.; priteisė ieškovui A. J. iš atsakovo M. J. paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. spalio 18 d., iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, išlaikymo (paramos) sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė valstybei iš atsakovo 54 Eur žyminio mokesčio, 464,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 31,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismo sprendimo motyvai:
4.1. Ieškovas atitinka reikalingo išlaikymo pilnamečio asmens kriterijus, yra (duomenys neskelbtini) universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų I kurso studentas, sąžiningai vykdo savo pareigą mokytis ir yra pažangus studentas, mokosi labai gerai, santaupų ir turto neturi, stipendijos ir jokių kitų pajamų, išmokų negauna, gyvena universiteto bendrabutyje. Ieškovo požiūris į mokslą yra atsakingas, jis didžiąją dalį laiko skiria mokymuisi, paskaitų lankymui, atlieka savarankiškas užduotis.
4.2. Paskaitos pakankamai intensyvios ir nors tam tikromis dienomis jos gali trukti ir ne visą dieną, nevykti, tačiau studentai turi skirti laiko ir pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, teismo vertinimu, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Ieškovas neturi objektyvių galimybių pats save išlaikyti, todėl jam yra būtina parama.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovo nurodoma 500 Eur suma, kuri reikalinga tenkinti vieno mėnesio poreikius, yra protinga ir laikytina atitinkančia faktines ieškovo išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti mažesnę dalį sumos nei jam reikalinga patiriamų išlaidų bendra suma mėnesiui, be kita ko, ši suma netgi mažesnė nei įprastai vienam tėvui tenkanti būtiniausiems minimaliems poreikiams tenkinti išlaikymo dalis, t. y. iš atsakovo ieškovas prašo priteisti 200 Eur paramą. Įvertinęs ieškovo amžių, būtinus ir protingus poreikius, teismas nusprendė, jog ieškovo poreikiams patenkinti prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir teisinga.
4.4. Atsakovas turi nuolatinį darbą, gauna stabilų darbo užmokestį – apie 1 250 Eur per mėnesį (neatskaičiavus mokesčių), turi nuosavą būstą – namą su žemės sklypu, kuriame gyvena su šeima, taigi, nepatiria išlaidų dėl būsto nuomos ir pan. Įsipareigojimų kreditoriams neturi. Atsakovas buvo pajėgus ir ieškovui teikė išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki kol ieškovas studijavo vidurinėje mokykloje. Atsakovas turi vieną nepilnametę dukrą – L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat privalo išlaikyti, tačiau vien kito išlaikytinio turėjimas nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog parama ieškovui neturėtų būti teikiama ar tik vien dėl tokios aplinkybės esmingai mažinama.
Atsiliepimas
4.5. Atsakovas nurodė, jog prisideda prie pilnametės dukros E. J., kuri studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, išlaikymo, tačiau į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo pilnametei dukrai būtina tėvų materialinė parama ir kad ji turi teisę į išlaikymą. Nurodydamas, kad patiria papildomų išlaidų dėl sutuoktinės ir savo motinos ligų bei reikalingumo jas vežti į gydymo įstaigas, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų, kurie patvirtintų tiek nurodomas, tiek ir kitas jo patiriamas išlaidas.
4.6. Atsakovo sutuoktinė dirba, gauna apie 750 Eur darbo užmokestį, ji taip pat gali prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turi galimybes ir privalo išnaudoti visas priemones papildomai užsidirbti. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis neturi galimybės ieškoti kitų būdų gauti didesnes pajamas, kad galėtų vykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios trukdytų dirbti, byloje nėra, priešingai, jam yra leidžiama dirbti vairuotoju, nedarbingumo lygis jam nėra nustatytas.
4.7. Ieškovo motina prisiėmė visą atsakomybę ir pareigą teikti sūnui išlaikymą. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą visiškai išlaiko viena, išlaikymui išleidžia daugiau nei 500 Eur. Atsakovas prie ieškovo išlaikymo neprisideda niekuo. Situacija, kai esant galimybei paramą teikia tik vienas iš tėvų, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams.
4.8. Ieškovo siekis įgyti išsilavinimą be tėvų visapusiškos paramos būtų sunkiai įgyvendinamas. Įvertinęs ieškovo galimus ir būtinus realius poreikius, atsakovo bei trečiojo asmens turtines padėtis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas konstatavo, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti 200 Eur paramą periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas M. J. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo dalį dėl paramos ieškovui iš atsakovo priteisimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur; sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį; pridėti papildomus įrodymus. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes, neįvertino galimybės teikti paramą pilnamečiam vaikui, neatsižvelgė į tai, kad tokio dydžio paramos priteisimas ieškovui A. J. iš esmės pablogintų paramą teikiančio atsakovo ir jo šeimos narių turtinę padėtį.
5.2. Vidutines atsakovo pajamas per mėnesį sudaro 900 Eur, tačiau jam taip pat reikalingos lėšos nepilnametės dukters L. ir pilnametės dukters E. J., studijuojančios (duomenys neskelbtini) universitete, išlaikymui. Didžiausios lėšos reikalingos nepilnametei dukrai, nes pilnamečiai vaikai jau patys gali prisidėti prie savo išlaikymo. Jei ieškovui būtų skiriama parama po 200 Eur, tai ir kitiems vaikams tokią sumą reikėtų teikti, o tai sudarytų 600 Eur, pragyvenimui liktų tik 325,87 Eur (925,87 – 600 = 325,87). Tokia suma yra mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalųjį vartojimo poreikių dydį. Mano, kad teismas neįvertino realių galimybių teikti tokio dydžio paramą ieškovui.
5.3. Ieškovui priteistas paramos dydis pablogintų ne tik atsakovo, bet ir jo sutuoktinės bei nepilnametės dukros padėtį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų ir negali ieškotis papildomo darbo, be to, (duomenys neskelbtini) rasti papildomą darbą neįmanoma. Nors pagal darbo grafiką dirba vieną dieną ir trys laisvos, tačiau po paros darbo reikia atgauti jėgas ir pailsėti, kadangi turi problemų, susijusių su širdies ligomis.
5.4. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovo sutuoktinė turi sveikatos problemų, reikalingos papildomos lėšos vaistams, kelionėms, todėl jos galimybės prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo yra ribotos.
5.5. Didžiausios lėšos reikalingos nepilnametės dukros L. išlaikymui. Išlaikymui kas mėnesį skiriant 200 Eur sumą, kas mėnesį liktų minimalius vartojimo poreikius užtikrinanti 450 Eur suma, pilnamečiams vaikams ieškovui ir E. J. galėtų skirti ne daugiau kaip 135 Eur. Ieškovui liepos mėnesį bus 20 metų, jis pats turėtų būti suinteresuotas prisidėti prie savo išlaikymo, galėtų ieškovui mokėti paramą po 100 Eur.
5.6. Priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi turėjo būti priteista 350 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Atsakovas nėra nuoseklus, keičia savo nuomonę dėl ieškovo reikalavimų. Teikdamas atsiliepimą į ieškinį atsakovas nesutiko mokėti jokios sumos ieškovo išlaikymui ir prašė ieškinį atmesti, o apeliaciniame skunde sutinka mokėti po 100 Eur paramos sūnaus A. J. išlaikymui.
6.2. Atsakovas teismui nepateikė motyvuoto prašymo priimti naujus įrodymus ir nenurodė, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
6.3. Atsakovas slėpdamas savo pareigas galbūt bandė suklaidinti teismą dėl sveikatos būklės, bandydamas ją parodyti blogesnę, nei iš tiesų yra, nes ugniagesių sveikatos būklė neabejotinai turi būti gera. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas ieškojo papildomo darbo ar bandė gauti papildomų pajamų. Turimais duomenimis, atsakovas dirba papildomus darbus, dėl to gauna pajamų, kurios nėra rodomos ir oficialiai matomos.
6.4. Atsakovas jokiais kitais būdais: daiktais, maisto produktais, dienpinigiais ar pan., neremia ieškovo, jokių ryšių nepalaiko, nebendrauja. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovas gali prisidėti prie savo poreikių tenkinimo pats užsidirbdamas, kadangi ieškovo pagrindinis siekis yra baigti studijas, už kurias nereikėtų mokėti, o įsidarbinus gali nukentėti mokslo rezultatai ir tektų mokėti už studijas.
6.5. Bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik advokato teisinės pagalbos išlaidos (427,08 Eur), bet ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu (37,10) Eur, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš ieškovo šios išlaidos priteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymo išrašus, pažymą apie apskaičiuotą darbo užmokestį ir prašo šiuos įrodymus pridėti prie nagrinėjamos bylos. Argumentuoja, kad nagrinėjimo metu išrašų iš ligos istorijos neturėjo, galvodamas, jog teismas patikės žodiniais paaiškinimais, teikia pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už 2025 m. sausio mėnesį.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų įrodymo datas, nusprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo įvertinti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovui atstovavo profesionalus teisininkas ir tokiais savo veiksmais jis prisiėmė riziką, jog įrodymai, esant vėlesniam jų pateikimui, nebus priimti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nusprendžia atsakovo teikiamus naujus įrodymus atsisakyti priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui A. J. iš atsakovo M. J. paramą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. spalio 18 d., iki ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, ir 309,67 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog priteistos paramos dydis pablogina atsakovo ir jo šeimos narių padėtį, nurodo ir tai, kad nebuvo atsižvelgta į atsakovo sveikatos būklę, mano, kad ieškovas turėtų pats prisidėti prie savęs išlaikymo, galėtų teikti 100 Eur dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
14. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
15. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 3.1921 straipsniu įstatymo projekto 2010 m. kovo 29 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime nurodė, kad sprendžiant dėl vaiko, sulaukusio pilnametystės, teisės į išlaikymą turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į tai, ar vaikas mokosi pažangiai. Teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai laikoma, jog materialinės paramos reikalingas pilnametis besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami, pvz., nors ir nėra įvertinti aukščiausiais balais, tačiau jų vidurkis yra virš 5 balų (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, o paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir paramos būtinumas turi būti pagrįstas įrodymais, įvertinus visas CK 3.192¹ straipsnio 1 daliai taikyti reikšmingas aplinkybes: paramos besimokančiam pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes ją teikti bei tai, ar paramą priteisti prašantis pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-194-219/2015).
Dėl materialinės paramos ieškovui būtinumo
18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neturi objektyvių galimybių pats save išlaikyti, todėl jam yra būtina parama. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas yra jaunas, sveikas ir turėtų pats save išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.
19. Iš (duomenys neskelbtini) universiteto 2024 m. rugpjūčio 6 d. pažymos nustatyta, kad A. J. yra (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) pirmosios pakopos (bakalauro) nuolatinių studijų I kurso studentas, studijuoja pagal (duomenys neskelbtini) studijų programą visiškai valstybės finansuojamoje vietoje, priimtas į šių studijų I kursą 2024 m., studijų programos trukmė – 4 metai, numatoma studijų pabaiga 2028 m. birželio 30 d. Iš (duomenys neskelbtini) universiteto 2024–2025 m. žiemos sesijos 1 semestro išrašo apie išklausytus dalykus nustatyta, kad A. J. yra pažangus studentas, jo įvertinimai: 8, 9, 10, 8, 10, 10, 9, vidurkis – 8,9. Iš 2024 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) universiteto pažymos nustatyta, kad A. J. stipendija nėra skirta. Ieškovas nedirba, jokių pajamų ar išmokų negauna. Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) universiteto 2024–2025 mokslo metų rudens semestro paskaitų tvarkaraštį matyti, kad paskaitos vyksta darbo dienomis bei darbo valandomis, taigi iš esmės labai intensyvios, po paskaitų ieškovas turi skirti laiko pasiruošimui kitos dienos paskaitoms, įvairių užduočių atlikimui, atsiskaitymams ir pan. Neabejotina, kad dieniniame skyriuje besimokančiam asmeniui yra sudėtinga suderinti mokslą su darbu, nes pirmiausia turi būti skiriama laiko kokybiškoms studijoms, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Šiuo atveju, ieškovui net ir esant darbingam, įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, tačiau, siekiant įgyti išsilavinimą, kuris suteiktų didesnes profesinės karjeros, įsidarbinimo galimybes, jis negali pats savęs išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį privalo skirti studijoms, išklausyti nustatytą kursą.
20. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas turi pagrįstą interesą siekti aukštojo universitetinio išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Taigi, ieškovo galimybės savarankiškai visiškai save išlaikyti objektyviai yra ribotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Reikalavimas pilnamečiam besimokančiam vaikui imtis neproporcingų priemonių, kad užsitikrintų pragyvenimui reikalingų lėšų, nors tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ieškovas susirastų nuolatinį darbą, neturėdamas jokio išsilavinimo, nemanytina, jog uždirbtų pakankamas pajamas, kad galėtų save išlaikyti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir argumentuotas išvadas dėl šiuo metu materialinės paramos ieškovui reikalingumo ir būtinumo, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų, atmestinos, kadangi nagrinėjamoje byloje nedaro reikšmingos įtakos pilnamečio vaiko išlaikymo būtinumui ir reikalingumui. Nurodytų argumentų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas byloje įrodė, kad jis atitinka reikalingo paramos (išlaikymo) pilnamečio asmens kriterijus, t. y. sulaukęs pilnametystės jis studijuoja universitete, sąžiningai ir pažangiai vykdo savo pareigą mokytis, neturi jokių santaupų ir turto, jo galimybės gauti savarankiškas pajamas iš darbo veiklos, kurios būtų pakankamos pragyvenimui, šiame gyvenimo etape yra ribotos.
Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) ieškovui ir išlaikymo dydžio
22. Atsakovas apeliaciniu skundu ieškovo poreikių dydžio neginčija, tačiau iš esmės akcentuoja, kad teismas nevertino, jog 200 Eur kasmėnesinės paramos iš atsakovo priteisimas iš esmės pablogina jo ir jo šeimos finansinę padėtį, sutiktų teikti 100 Eur dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovui, tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas turi galimybę prie pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo prisidėti 200 Eur suma, kadangi priteisto išlaikymo sumos dydis nėra nepagrįstai ar neprotingai didelis. Minėta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kad tiek nepilnamečiams, tiek ir pilnamečiams vaikams, kurie neturi objektyvių galimybių patys save išlaikyti, nes vis dar yra studentai, kaip ir kiekvienam žmogui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir pan. Pažymėtina, kad, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju teismo priteista 200 Eur suma sudaro tik apie 1/4 minimaliosios mėnesinės algos (į rankas; nuo 2025 m. sausio 1 d.), kuri laikytina orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Taigi, teismo priteista suma nebūtų didelė net ir minimalias darbo pajamas gaunančiam asmeniui.
24. Atsakovui argumentuojant, kad jis turi vieną nepilnametę ir pilnametę dukrą, kurioms taip pat turi teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui iš atsakovo teiktinos paramos dydį, įvertino. Pažymėtina, kad kitų išlaikytinių turėjimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog parama ieškovui neturėtų būti teikiama. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Ši nuostata taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nes nustatyta, jog pilnamečiam vaikui parama yra reikalinga.
25. Atsakovas taip pat pažymi, kad dėl sveikatos būklės negali ieškotis papildomo darbo ir gauti didesnių pajamų. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad dėl jo sveikatos jam būtų taikomi kokie nors specifiniai apribojimai, dėl kurių jis negali susirasti geriau mokamo ir (ar) papildomo darbo dėl savo sveikatos būklės ir (ar) būtent dėl šių priežasčių jis nebuvo priimtas dirbti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovas dėjo ir deda aktyvias pastangas pagerinti savo finansinę būklę, tačiau būtent dėl sveikatos būklės jis to padaryti negali.
26. Atsakovas teigia, kad jo sutuoktinė taip pat turi sveikatos problemų, todėl jos galimybės prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo ribotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas taip pat neteikė į bylą jokių įrodymų, kad jo sutuoktinei būtų taikomi kokie nors specifiniai apribojimai, dėl kurių ji apskirtai negalėtų dirbti, nėra duomenų apie atsakovo sutuoktinės pajamas (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, kitą vertingą turtą), todėl nėra pagrindo daryti išvadą apie sutuoktinės ribotas galimybes prisidėti prie atsakovo šeimos poreikių tenkinimo (CPK 178, 185 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje esančius rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą pilnamečiam studijuojančiam ieškovui, įvertino atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti paramą pilnamečiam sūnui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 200 Eur būtinos paramos, atsižvelgė į jo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie sūnaus materialinio išlaikymo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio parama ieškovo poreikių ir jo tėvo materialinės padėties proporcingumo principo nepažeidžia, o mažinti priteistinos paramos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
28. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, kad priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi turėjo būti priteista 350 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.
29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punkto 2.1 papunktyje nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę valstybės garantuojamos teisinę pagalbą ar mediaciją, – 25 Eur.
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08386 ieškovui teikiama valstybės garantuojama 100 proc. mokama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. pirminėje pažymoje Nr.APD-2025-00784 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 464,18 Eur. Iš advokatės A. U. pateikto 2025 m. sausio 20 d. prašymo Nr. ATP-2025-02878 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, kad prašymo pirmame punkte nurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas, kurį sudaro faktinis ir numatomas skirti laikas. Minėtame punkte nurodyta, kad skirtas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 14 val. 5 min., numatomas skirti antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 2 val. Šio prašymo 3 punkte nurodyta, kad skirtas laikas susipažinti su bylos medžiaga yra 1 val. Taigi, iš viso skirtas ir numatomas skirti faktinis antrinės teisinės pagalbos laikas sudaro 17 val. 5 min., išlaidų suma sudaro 427,08 Eur ((5 min / 60 min. + 17 val.) x 25 Eur), papildomos tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, – 37,10 Eur, taigi iš viso antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 464,18 Eur.
31. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybei priteistinos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. J. valstybei 250 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, šią sumą nurodant sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.