- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- 2-2829-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02006-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- H. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. A. pareiškimą (patikslintą) suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad plytų mūro lauko rūsys (u. n. (duomenys neskelbtini)) ir kieme stovinti rąstinė daržinė (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto, t. y. pareiškėjai H. A. nuosavybės teise priklausančio namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
Pareiškime nurodė, kad siekia, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas-statinių, esančių antraeiliais daiktais, pripažinimas pagrindinio daikto priklausiniais. Pareiškėja teigia negalinti įregistruoti nuosavybės teisių į nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo priklausinius, nes neturi nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų ir kitokiu nei teisminiu būdu negalinti jų gauti ar atkurti. Pažymi, kad Vilnaius rajono apylinkės teismo 2013-03-04 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-457-860/2013, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja H. A. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Minėto teismo sprendimo pagrindu pareiškėja įregistravo nuosavybės teises į minėtą gyvenamąjį namą, tačiau registracijos metu paaiškėjo, kad dėl nepakankamai išsamiai suformuluoto pareiškimo, kurio pagrindu buvo nustatytas juridinis faktas, materialiojo reikalavimo pareiškėjai buvo nustatytos nuosavybės teisės tik į gyvenamąjį namą, tačiau gyvenamojo namo priklausiniais esančių statinių nuosavybės klausimas liko neišspręstas. Dėl to, norint visa apimtimi realizuoti savo daiktines teises, reikia nustatyti papildomą juridinę reikšmę turintį faktą. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad abu pagalbiniai statiniai, kuriuos siekiama pripažinti pagrindinio daikto priklausiniais, yra I grupės nesudėtingi statiniai, tinkami būti tik pagalbiniais, nes abiejuose nėra elektros, šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujų ir/ar kitų komunalinių patogumų. Abu statiniai neturi langų ir yra tinkami tik pagalbinėms funkcijoms atlikti. Kiemo rūsys naudojamas kaip pagalbinė patalpa namų apyvokos ir kitų asmeninių daiktų laikymui, daržinėje buvo laikomi gyvuliai ir ūkio apyvokos daiktais. Pagal CK 4.12 str. tik pagrindiniai daiktai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai. Pagrindinio daikto požymiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, pagal kurį nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas; statinys, išskyrus laikiną ar nesudėtingą statinį; patalpa, įstatymo nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą atskirais objektais negali būti: patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai ir pan.); statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški, pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, bėgiai, riboženkliai ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Todėl, atsižvelgiant į pagrindimo daikto apibrėžimui taikomus požymius, pareiškėjai 2013 m. kovo 4 d. teismo sprendimu nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi buvo nustatytos į objektą, gyvenamąjį namą, kuris yra savarankiškas pagrindinis daiktas ir nėra niekieno priklausinys. CK 4.19 str. 1 d. nustato, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, daikto priklausiniai yra daiktai, kurie yra skirti tarnauti pagrindinio daikto naudotojo poreikiams ir negali būti atskirti nuo pagrindinio daikto nepakeičiant tikslinės paskirties. Pareiškėjos gyvenamojo namo priklausiniai (daržinė ir kiemo rūsys) yra statiniai negalintys patenkinti jokių kitų poreikių, nei pagrindinio objekto namų ūkio poreikiai. T.y. daržinė ir kiemo rūsys yra netinkami nei gyvenimui, nei komercinei veiklai ir jie negali būti savarankiški civilinės apyvartos objektai. CK 4.14 str. 1 d. nurodyta, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, išskyrus atvejus, kai sutarties šalys ar įstatymas nustato kitaip. Kompleksiškai vertinant ir kitas CK nuostatas susijusias su nekilnojamojo daikto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu (pvz. CK 5.25 str., 6.317 str., 6.325 str., 6.580 str.. 6.633 str., 6.641 str.), antraeilius daiktus (arba daikto priklausinius) visados ištinka pagrindinio daikto likimas, nebent sutarties šalys arba įstatymo leidėjas, konkrečiai nurodo priešingą antraeilių daiktų likimą pagrindinio daikto atžvilgiu. Mano, kad pareiškėjai 2013 m. kovo 4 d. sprendimu nustačius nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tuo pačiu buvo nustatytos nuosavybės teisės ir į gyvenamojo namo priklausinius. Todėl, nustatant juridinį faktą jog šiame pareiškime nurodyti daržinė ir kiemo rūsys yra pagrindinio daikto priklausiniai, iš esmės turėtų būti nustatomas ne Pareiškėjos nuosavybės teisės į daikto priklausinius faktas, tačiau minėtų statinių (daržinės ir kiemo rūsio) egzistavimas priklausinio (antraeilio daikto) juridiniu pavidalu. Dėl šios priežasties, minėta daržinė ir kiemo rūsys negali atlikti jokios kitos, kaip gyvenamojo namo gyventojų poreikių patarnavimo, funkcijos, negali ir negalėtų būti savarankiškais civilinės apyvartos objektais. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas lems pareiškėjos turtinių ir neturtinių teisių apimtį, nes pareiškėja šio juridinio fakto pagrindu galės įregistruoti nuosavybės teises į pagrindinio daikto priklausinius, priklausinių nuosavybės faktas galės būti panaudojamas prieš trečiuosius asmenis ir kt. (b. l. 48-57).
Atsiliepimas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime nurodė, kad konstatavus, jog tarp gyvenamojo namo, t. y. pagrindinio daikto ir rąstinės daržinės bei plytų mūro lauko rūsio egzistuoja bendra ūkinė paskirtis, minėta daržinė ir rūsys skirti tarnauti gyvenamajam namui ir funkcinis ryšys, egzistuojantis tarp gyvenamojo namo ir daržinės bei rūsio yra nuolatinio pobūdžio bei pasižymi ne vien tik kitų daiktų naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinių tarnavimu pagrindiniam daiktui, galėtų būti konstatuota, kad rąstinė daržinė ir plytų mūro lauko rūsys yra pagrindinio daikto – gyvenamojo namo – priklausiniai. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 64-66).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjos reikalavimui, teismui nustačius, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisių pripažinimui į daiktą priežastimi. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 69).
Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime paaiškino, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 73).
Šalies argumentai
Posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimu nustatytas faktas, H. A., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34); Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2013-08-07 Sprendimu atsisakyta įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nurodant, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d., Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (b. l. 58). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti pareiškėjos gyvenamojo namo ir jo priklausinių kadastriniai duomenys, abu pagalbiniai statiniai: 43 kv. m. ploto rastinė daržinė (1940 m. statybos, kadastrinių matavimų byloje nurodomas u. n. (duomenys neskelbtini)) ir 18 kv. m. plytų mūro lauko rūsys (1940 m. statybos, kadastrinių matavimų byloje nurodomas u. n. (duomenys neskelbtini)), kuriuos siekiama pripažinti pagrindinio daikto priklausiniais, jie yra I grupės nesudėtingi statiniai, pastatyti 1940 m., juose nėra elektros, šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo, dujų ir/ar kitų komunalinių patogumų. Abu statiniai neturi langų (b. l. 10-27). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjos H. A. vardu, vadovaujantis 2013-03-04 apylinkės teismo sprendimu c. b. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, pastatytas 1940 m. (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).
Kaip buvo paminėta, pareiškėja Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-04 sprendimu yra nusistačiusi juridinį faktą, kad gyvenamasis namas (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas įgyjamosios senaties būdu ir priklauso jai nuosavybės teise. Šioje byloje pareiškėja siekia, kad būtų nustatytas kitas juridinis faktas, t. y., kad antraeiliai daiktai: rąstinė daržinė ir plytų mūro lauko rūsys, stovintys minėto namo kieme, yra pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausiniai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas daiktų - priklausinių teisinio režimo klausimu priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (LAT 2008-02-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-134/2008). Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1051/2003; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005 ir kt.). Atsižvelgiant į pareiškime nurodytas aplinkybes, į tai, kad rąstinė daržinė ir plytų mūro lauko rūsys pastatyti kartu su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu) 1940 m. ir buvo naudojami jam aptarnauti, tenkinti namų ūkio poreikius, t. y. pagalbinėms funkcijoms atlikti (daržinė ir kiemo rūsys naudojami kaip pagalbinės patalpos namų apyvokos ir kitų asmeninių daiktų laikymui), darytina išvada jog tarp pagrindinio daikto - gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)) ir plytų mūro lauko rūsio (u. n. (duomenys neskelbtini)) bei rąstinės daržinės (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), egzistuoja bendra ūkinė paskirtis, t. y. rūsys ir daržinė yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo bendrą ūkinę paskirtį yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu). (CK 4.13, 4.14, 4.19).
Atsižvelgiant į išdėstytą, surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad plytų mūro lauko rūsys (u. n. (duomenys neskelbtini)) ir rąstinė daržinė (u. n. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjai priklausančio pagrindinio daikto, gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai, todėl pareiškimas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 183, 186, 189, 259, 263-270, 444, 448 str., teismas
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad plytų mūro laiko rūsys (u. n. (duomenys neskelbtini)) ir kieme stovinti rąstinė daržinė (u. n. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto, pareiškėjai H. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (u. n. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniai.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tikslu.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.