Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E. Jasmontaitei, dalyvaujant pareiškėjai H. A., jos atstovui adv. V.Kononenkai, vertėjai G.Tijūnėlienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos H. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip minėta, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini)Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam 2012-07-24 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini), pastatytas 1940 metais; jo bendras plotas 54,87 kv.m. (b.l. 9-27, 47-48). Minėtas gyvenamasis namas (ir kiti šiuo adresu esantys nekilnojamieji daiktai) bei nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nebuvo ir nėra registruoti (b.l. 72). Civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie šio gyvenamojo namo priklausymą kam nors nuosavybės teise. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)2012-06-07 pažymoje nurodė, jog jokių duomenų apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybę seniūnijoje nėra (b.l. 31).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013-01-22 sprendimu atsisakė H. A. įregistruoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina, jog ji yra minėto turto savininkė (b.l. 116).

Vilniaus apskrities archyvo 2012-04-23 atsakyme nurodyta, jog duomenų apie tai, kad H. A. 1983-1985 m. turėjo pastatus (duomenys neskelbtini) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983-1985 m. dokumentuose nerasta (b.l. 29).

(duomenys neskelbtini)1983-1985 m., (duomenys neskelbtini)1986-1990 m. ūkinėse knygose esantys H. A. ūkio žinių lapuose esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1983-1985 metų gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo 1987 iki 1990 metų gyveno (duomenys neskelbtini); G. A. įrašyta kaip šeimos galva (b.l. 73-82). (duomenys neskelbtini)pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą 1991-12-10 ir šiuo adresu gyvena iki šios dienos (b.l. 30). Minėtuose ūkinių knygų įrašuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)G. A. ūkiui priskirtas namas buvo valstybinio žirgyno.

Pareiškėja nurodė, jog Vilniaus valstybinio žirgyno profsąjungos įsakymu, kurį pasirašė tuometinis žirgyno (duomenys neskelbtini) S. S., namas (duomenys neskelbtini)pareiškėjai buvo perduotas valdyti privačios nuosavybės teise, kaip pakaitinis būstas vietoje būsto kuris buvo paimtas iš pareiškėjos visuomenės poreikiams. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina VĮ Registrų centro išraše su istorija esantys duomenys, kad UAB „Vilniaus žirgynas“ (ankstesnis pavadinimas VĮ „Vilniaus valstybinis žirgynas“; įmonė įregistruota 1992-04-15 (b.l. 106 - 115)), vardu niekada nebuvo registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 101). Pareiškėja, pagrįsdama pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pareiškime nurodytą turtą kaip savo valdo jau 25 metus, pateikė atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės išrašus, kuriuose nurodyta, jog H. A., kurios adresas (duomenys neskelbtini), elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 1993-03-01, taip pat 2012 metais sudarytą komunalinių paslaugų sutartį (b.l. 49-55, 34, 39-42).

Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojos nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų žinojusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba, kad valdytoja būtų žinojusi apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ginčo turto valdytoja valdė jį sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad ji nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už ją teisių į šį statinį, buvo įsitikinusi, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, ir pati elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkė, patvirtina, kad valdė jį kaip savą.

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre, tačiau byloje nustatyta, kad valdytoja gyvenamuoju namu, kaip savu, naudojosi šio fakto neslėpdama nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui neprieštaravo, savo teisių į jį nepareiškė.

Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Byloje nėra duomenų, kad ginčo namą būtų užvaldęs kas nors kitas, išskyrus pareiškėją, ir valdymas būtų buvęs nutrūkęs. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007).

Kaip jau minėta, namą nuo 1987 m. naudojo, taip pat jį prižiūrėjo pareiškėja. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja H. A. minėtą turtą (gyvenamąjį namą) valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje LR CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 67-68). Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas H. A. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.

Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė, kad inspekcija neturi duomenų, kad ginčo statinys yra savavališka statyba.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į pareiškėjos bei jos atstovo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja H. A. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė minėtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkintinas, pripažintina, kad H. A. įgyjamąjosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad H. A., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.