Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-19-366/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-14
Bylos Nr.: 1A-19-366/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis: V. P.
Nukentėjusysis: J. D.
Advokatai: Stanislovas Butkevičius, Kęstutis Galvičius

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)
2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-366/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04952-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.3.2; 2.5.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,nuteistajam V. P. ir jo gynėjui advokatui Stanislovui Butkevičiui,nukentėjusiajai J. D. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant 3 mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Žemesnės instancijos teismas

Iš V. P. priteista J. D. 124,63 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos bei 50 Eur turėtų proceso išlaidų.

Iš V. P. priteista Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 145,13 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Iš V. P. priteista 370,83 Eur Antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteistas už tai, kad 2024 m. vasario 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš J. D., t. y. konflikto metu, pastūmė nukentėjusiąją J. D., dėl ko J. D. nukrito ant žemės, taip ją (J. D.) sužalojo, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, galvos, kairio peties ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimą, tuo J. D. nežymiai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiama nuosprendį ir V. P. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios provokuojančio elgesio; civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti, nes nėra priežastinio ryšio tarp nesunkaus sužalojimo ir pirktų vaistų po kelių mėnesių dėl skrandžio, širdies anginai ir kt.; civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti, nes apeliantas jau keletą metų nukenčią dėl visokių nukentėjusiosios priekabų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Skundu sutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, tačiau teigia, kad išvados neatitinka bylos dokumentų esmės ir prieštarauja BK normoms. Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios charakterį, jį žinoma visiems kaimynams ir viso miestelio gyventojams, apie ją rašė ir laikraštis, o jos veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl jos adekvatumo. Be to, jos adresu daug kartų yra vykusi policija, tačiau tyrimų nepradėta. Liudytoja V. B. nurodė, kad J. D. nuolat rašo skundus. Taip pat, buvo nagrinėjama ir civilinė bylą dėl tvoros perkėlimo į apelianto žemę apie puse metro, šią bylą nukentėjusioji pralaimėjo ir turėjo nuardyti tvorą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o apeliantas tvorą užtvėrė pagal geodezines ribas. Nukentėjusiajai buvo skirta bauda dėl riboženklių sunaikinimo. Apelianto teigimu ši baudžiamoji byla, tai kerštas už pralaimėta civilinę bylą. Mano, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad nukentėjusioji yra konfliktiška asmenybė, kuri dėl visų rašo nepagrįstus skundus, todėl įvykis išprovokuotas išimtinai nukentėjusiosios neteisėtų veiksmų – sniego kasimo ant apelianto keliuko.

2.2. Cituojant teismų praktiką, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies išaiškinimus nurodoma, kad apelianto veiksmuose nagrinėjamu atveju akivaizdžiai įžvelgiama sąžiningos klaidos požymių, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Apelianto teigimu, apkaltinamasis nuosprendis surašytas tik pagal kaltinamąjį aktą. Teismo posėdžio metu, išnagrinėjus bylos medžiagą, išklausius nukentėjusiąją ir kaltinamąjį, apelianto teigimu, galima daryti neginčijamą išvadą, kad tyčios nebuvo. Tyčios sužaloti, sumušti ar sukelti fizinį skausmą nebuvo, todėl turi būti konstatuojama, kad teismas padarė akivaizdžią teisės taikymo klaidą.

2.3. Nurodoma, kad šioje byloje nustatyta, kad apeliantas bandė atimti sniego kastuvą, kad ji (nukentėjusioji) nebekastų sniego ant jo keliuko, apeliantas jos nelietė nei ranka, nei su kokiu daiktu. Taigi, kastuvo atėmimo veiksmas buvo priežastis dėl kurios abu parkrito, t. y. ji krito atgal (ant nugaros, gal kiek šonu), jokios tyčios sumušti ar sužaloti nebuvo, todėl mano, kad teismas padarė klaidą ir netinkamai pritaikė BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.4. Dėl teismo priteistos turtinės žalos apeliantas nurodo, kad į bylą nukentėjusioji pateikė tik vaistinės kvitus už beveik pusę metų, nors nesunkaus sveikatos sužalojimo gydymas galimas tik savaite ar dešimt dienų. Be to, nukentėjusioji nepateikė gydytojo recepto, todėl neaišku kas vartojo tuos vaistus, t. y. vaistinėse galima pasiimti ir kitų asmenų kvitus. Mano, kad šiuo atveju turėjo būti ir gydytojos išrašytas receptas pagal jos nusiskundimą dėl sumušimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinis ieškinys neįrodytas.

2.5. Be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino apelianto pateiktų vaistų medicininių aprašymų, kadangi pateiktuose vaistinių kvituose buvo tokie vaistai kaip: Carticumeel (nuo skrandžio uždegimo, rėmens, pilvo pūtimo); Trimetazidine (krūtinės anginai); Aspirin cardio (kraują skystinantys) ir kt. Apylinkės teismas priteisė atlyginti turtinę žalą, kuri nėra susijusi su vasario 7 d. įvykiais, t. y. nėra jokio priežastinio ryšio, todėl mano, kad šioje dalyje nuosprendis turėtų būti keistinas.

2.6. Nurodoma, kad pačios nukentėjusiosios teiginių apie sumušimą su sniego kastuvu nepatvirtina jokie įrodymai. Jokių kitų mušimų nukentėjusioji nemini, nei rankos, nei kojos. Apelianto teigimu iš to darytinos išvados, kad nukentėjusioji parkrisdama nesusižalojo ir, kad ji išsigalvoją viską. Dėl nubrozdinto kelio nurodo, kad ji pati galimai namuose parkrito, o kastuvo atėmimo metu ji krito ant nugaros, gal šiek tiek šonu, bet ne ant kelių. Šioje vietoje nėra priežastinio ryšio tarp nubrozdintų kelių ir kastuvo atėmimo, apeliantas jos nestūmė, to netvirtino ir nukentėjusioji, todėl kelių nubrozdinimai iš apkaltinamojo nuosprendžio tūrėtų būti pašalinti.

2.7. Teigiama, kad įvykis išprovokuotas dėl nukentėjusiosios veiksmų, todėl neturtinės žalos dydis nepagrįstas. Dėl nukentėjusiosios veiksmų, apeliantas yra nukentėjęs, nes dėl jos veiklos užsitvėrė akliną tvorą, perkėlė lengvų konstrukcijų pastatą toliau nuo sklypo ribos ir t. t. Apeliantas iš nukentėjusiosios patiria psichologinį smurtą, visiškai nepagrįstą kabinėjimąsi, nukentėjusioji jį terorizuoja, provokuoja.

Atsiliepimas

3. Nukentėjusioji J. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Savo atsiliepime ji nurodo, kad nesutinka su skundu nei dėl įvykio aplinkybių, nei dėl civilinio ieškinio tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti mažinimo. Dėl įvykio aplinkybių nukentėjusioji pakartoja tuos pačius parodymus kokius davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Išdėsto savo argumentus kodėl ir kokių vaistų jai reikėjo po nagrinėjamo įvykio. Tačiau didžiausia dalis atsiliepimo skiriama ne šioje byloje nagrinėjamam įvykiui, o santykiams su kaltinamuoju, nuoskaudoms dėl žemės ribų, statinių ir t. t.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas S. Butkevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji bei jos atstovas advokatas K. Galvičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis dėl nukentėjusiosios provokuojančio elgesio.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teisinius argumentus, skundžiamą teismo nuosprendi, baudžiamąją bylą, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą vertindamas V. P. veiksmus juos kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kas lėmė nepakankamą aplinkybių vertinimą. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla V. P. atžvilgiu nutrauktina BK 37 straipsnio pagrindu.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

10. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį atsiranda tada, kai asmeniui tyčiniais veiksmais sukeliamas fizinis skausmas ir (ar) padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad V. P. 2024 m. vasario 7 d., apie 11 val. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš J. D., t. y. konflikto metu, pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ši nukrito ant žemės, taip ją sužalojo, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, galvos, kairio peties ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimą, tuo J. D. nežymiai sutrikdė sveikatą.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog sutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, tačiau jokios tyčios sužaloti ar sumušti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 140 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Tai, kad nukentėjusiajai konflikto metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva kairiame žaste ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, galvos, kairio peties ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimas) patvirtina paties V. P. parodymai <...Jis sugriebė už J. D. kastuvo, bandė atimti, timptelėjo, patraukė kastuvą į savo pusę 2-3 kartus. Buvo slidu, abu su J. D. nugriuvo ant kelio. J. D. griuvo kniūbsčia priekiu...>; nukentėjusiosios parodymai, jog krito priekiu ant žemės; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G150/2024 (05) (1 t., b. l. 45-46); teismo medicinos eksperto G. S. paaiškinai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu; atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 57-60). Objektyvių įrodymų, kad buvo smurtaujama taip kaip nurodo nukentėjusioji byloje nėra. Pati nukentėjusioji neskundė pirmos instancijos teismo nuosprendžio, kuriame konstatuota, jog sužalojimus ji patyrė parkritusi ant žemės po pastūmimo.

13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad V. P. veiksmai pasireiškė netiesiogine tyčia, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog V. P. neturėjo tyčios sužaloti ar sumušti nukentėjusiąją. Kaip jau minėta, netiesioginės tyčios metu asmuo, darantis nusikalstamą veiką suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, V. P. atsižvelgęs į visas aplinkybes (žiemos metas, slidu, nukentėjusiosios amžių, kad šiai įvykio metu buvo 87 metai, jog yra neįgali) turėjo numanyti, jog aktyviais veiksmais bandant atimti iš nukentėjusiosios kastuvą gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. kad nukentėjusioji patirs nežymų sveikatos sutrikdymą.

14. Taigi, įvertinus visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog V. P. savo tyčiniais veiksmais, t. y. veikdamas netiesiogine tyčia, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

15. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti V. P. veiksmai negali būti pripažinti pateisinamais, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar kaltinime nurodyti įvykio metu atlikti V. P. veiksmai ir jo paties asmenybė yra tokio pavojingo pobūdžio, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad jau iki vertinamo įvykio tarp V. P. ir J. D. buvo susiklostę įtempti santykiai. Tai iš dalies patvirtina ir nukentėjusios atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama būtent nesutarimams dėl sklypo ribomis, tvoros bei kitų statinių pastatymo vietomis ir t. t. V. P. parodė, kad su J. D. prasidėjo konfliktas dėl to, kad ji kasė sniegą ir vertė jį ant važiuojamosios dalies, ant jo tako. Be to paaiškino, kad su J. D. nuolat vyksta konfliktai, ji nuolat rašo skundus dėl įvairių situacijų, reiškia pretenzijas dėl žemės sklypo ribų, buvo nagrinėjama civilinė byla, kuria J. D. pralaimėjo ir turėjo nuardyti tvorą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, jai taip pat buvo skirta bauda dėl riboženklių sunaikinimo. Nukentėjusioji J. D. taip pat patvirtino, kad su V. P. santykiai prasti, jis ją buvo „iškoliojęs“, rašė ant jo skundus savivaldybei, nesutarimai trunka 7 metus, nesutaria dėl žemės sklypo ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats įvykis ir V. P. veiksmai, t. y. nežymus J. D. sveikatos sutrikdymas, buvo tiesiogiai susiję su gana priešišku nukentėjusiosios elgesiu. Kas rodo, kad abi konflikto šalys įvykio metu buvo agresyviai nusiteikusios.

18. Taigi, anksčiau nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad įvykio metu susiklosčiusi situacija galėjo išprovokuoti V. P. elgtis neteisėtai, dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad V. P. veiksmai buvo spontaniški, trumpalaikiai ir neintensyvūs. Nėra pagrindo abejoti, kad V. P. neteisėtais veiksmais sukeltos pasekmės yra reikšmingos, svarbios ir negali būti pateisinamos, tačiau padarytos veikos pavojingumas bei žala nėra tokia didelė, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nors jo veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiu, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog V. P. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl V. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Dėl civilinio ieškinio

20. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš V. P. nukentėjusiajai J. D. 124,63 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 50 eurų turėtų proceso išlaidų.

21. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginti 124,63 eurų turtinės žalos, kadangi dalis vaistų nėra susijusi su nagrinėjamu įvykiu bei įgyti po ilgo laiko nuo įvykio. Be to, nepagrįstai priteisė ir neturtinę žalą, nes įvykis išprovokuotas dėl nukentėjusiosios veiksmų.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šioje dalyje, sprendžia, kad nukentėjusiajai J. D. priteistas turtinės žalos dydis ne visas buvo pagrįstas ir priteistas tinkamai. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. V-298/158/A1-86 7 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo.

24. Sutiktinai su apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgiant į tai, kad dalis medikamentų buvo pirkti praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio bei į tai, kad dalies įsigytų medikamentų paskirtis neatitinka nustatytų sužalojimų (poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir kairiame kelyje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje, galvos, kairio peties ir krūtinės ląstos minkštųjų audinių sumušimas) gydymui, laikytina, kad pagrįsta turtinė žala yra už medikamentų 2024 m. vasario 14 d. įsigijimą 10 eurų sumai (1 t., b. l. 84). Pastebėtina, jog vaistinių kvituose (2 t., b. l. 73, 74, 97) nurodyti įsigyti medikamentai yra įgyti praėjus ilgam laiko tarpui ir vaistų paskirtis neatitinka specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų gydymui, pvz. Gastricumeel tab. N50 (skrandžio uždegimas, rėmuo, pilvo pūtimas); Aspirin Cardio 100 mg skrandyje neirios t. (kraujo krešėjimui (trombocitų agregacijai) slopinti); Trimetazidine Mr Servier 35 mg modifikuot (rūtinės anginai (širdies kraujagyslių ligų sukeltam skausmui)); Nitromint retard 2,6mg tabletės N60 (krūtinės anginai (krūtinės skausmui) gydyti ir jos priepuolių profilaktikai; pagalbiniam stazinio širdies nepakankamumo gydymui (kartu su rusmenės preparatais, diuretikais, AKF inhibitoriais ar arterijų plečiamaisiais preparatais)); Roswera 20 mg tab. Obd N30 (KRKA) (padidėjusiai cholesterolio koncentracijai mažinti); Metazero 47,5 mg prailginto atpalaidavimo tab. N30 (KRKA) (didelio kraujospūdžio ligai) ir kt. Taigi, nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai J. D. skundžiamu nuosprendžiu priteista 124,63 eurų turtinė žala mažintina iki 10 eurų.

25. Pastebėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad, nutraukus baudžiamąją bylą BK 37 straipsnio pagrindu, įvertinus jau išanalizuotą situaciją ir faktus, dėl kurių apelianto veika pripažintina mažareikšme, J. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti sumažintas.

26. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusioji turėjo išgyvenimų, nepatogumų, turėjo gydymą, bei patyrė stresą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats įvykis bei nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos kilusiai žalai, todėl skundžiamu nuosprendžiu priteista žala mažintina iki 100 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks žalos dydis yra tinkama kompensacija nukentėjusiajai už jos patirtus išgyvenimus dėl V. P. nusikalstamų veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš V. P. nukentėjusiosios J. D. naudai priteistos 50 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai (iki atstovo paskyrimo) ir Antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai išlaidos – 370,83 eurų. Taip pat nagrinėjant apeliacinį skundą gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinė pagalbą nukentėjusiajai J. D. – 150 eurų.

28. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

29. Nagrinėjamu atveju priėmus procesinį sprendimą atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymai (pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme) netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš V. P. priteisti 10 (dešimt) eurų turtinei žalai ir 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. P. J. D. 50 (penkiasdešimt) eurų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš V. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 145,13 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis Eur 13 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš V. P. nepriteisti.

Daiktą turintį reikšmės bylai tirti – sniego kastuvą, saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, grąžinti V. P.. CD su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusKristina LatožienėValdas Petras Meidus