Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-672-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
1-672-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29454-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
S. S.
Nukentėjusysis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-672-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29454-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.1.8.10.1; 1.1.7.2.4; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam S. S.,nukentėjusiajai M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-09 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta 10 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-04 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2019-02-06, perduota vykdyti 2019-02-08.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2020-07-24, apie 13.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu iškeikė necenzūriniais žodžiais savo žmoną M. S., tyčia sugriebė ranka M. S. už kairės rankos ir ją apdraskė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. S. fizinį skausmą. Taip pat jis grasino savo žmonai M. S. ją papjauti peiliu, užmušti, sukapoti kirviu, taip psichologiškai baugindamas M. S. sudarė realų ir pakankamą pagrindą jai bijoti, kad jo grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti. Tokiu būdu S. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad pripažįsta apsižodžiavęs su sutuoktine M. S. ir jai sugriebęs už rankos, tačiau neapdrąskė. Nepripažino, kad grasino papjauti peiliu, užmušti, sukapoti kirviu. Nurodė, kad įvykis buvo praeitų metų vasarą, galėjo būti liepos 24 d., apie pietus. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Žmona irgi buvo išgėrusi, nes tokių dalykų nebūtų, jei būtų blaivi. Nežino nuo ko konfliktas prasidėjo, neprisimena. Kieme susistumdė ir apsižodžiavo ir tuo baigėsi. Buvo išgėręs 1 litrą 6 procentų stiprumo alaus. Tada parėjo namo ir prasidėjo konfliktas. Pagarsinus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 58), nurodė, kad prašė žmonos atiduoti jo kortelę. Žmona kortelę atidavė dukrai, nes žmona nenorėjo, kad ja jis pasinaudotų alui pirkti. Tada jis supyko, apsižodžiavo su M. S., ją pastūmė, ar už rankos patempė ir viskas. Parodžius fotonuotrauką, b. l. 12, nurodė, kad pirštais suėmęs suspaudė, padraskymų nebuvo. Jėgos rankose turi, ranką suspaudė, kad žmona apsiramintų. Žmonai sakė rusiškus keiksmažodžius, tačiau kokius, neprisimena. Po to pasišalino iš namų, kad nebūtų didesnio konflikto. Negrasino žmonai. Neprisimena kada dukra atvažiavo. Su dukra kažką kalbėjo, bet negali atsakyti apie ką. Mano, kad sutuoktinė turi kažkokį pagrindą apkalbėti, nežino kam tokius cirkus krėsti. Taip pat nurodė, kad tą dieną kartu su žmona ir draugais gėrė.

Nukentėjusioji M. S. (kaltinamojo sutuoktinė) teisme parodė, kad atvažiavo dukra iš ryto. S. S., kai tik išeiginės, 10 val. išeina iš namų ir nuo to viskas prasideda. Jis sakė, kad atėjo iš miškelio, tai taip ir buvo. Atėjo iš miškelio ir ant dukros puolė. Ant jos puolė. Dukra užstojo ją ir iškvietė policiją ir tuo baigėsi. Kaltinamasis nuolat puola, kai girtas, tai jau ir bijo. Jis visokiais žodžiais puola ją. Anksčiau žiauriai smurtavo, bet, po visų dalykų, truputį apsiramino, tik visokiais žodžiais užgaulioja. Kas 5 minutes ją debile vadina ir visus kitus žmones pravardžiuoja. Pas jį visi debilai. Negali ištarti kokius žodžius jai sakė. Sakė „K“, „P“, sakė, kad tu padvėstum greičiau. Negali pasakyti tokių žodžių. Kiekvieną dieną neblaivus ir pravardžiuoja. Kai jis ją puolė, gal ir ji ką pasakė. Jis ant dukros puolė. Viskas viename buvo ir neprisimena kaip buvo. Po to dukra iškvietė policiją. Jis akimirksniu ją (nukentėjusiąją) čiupo už rankos ir įplėšė, suspaudė ir matomai su nagais įplėšė. Dukra paskambino policijai ir jis dingo. Pareigūnai jo laukė 2 valandas. Su dviračiu privažiuodavo, pamatydavo, kad yra policininkai ir vėl dingdavo. Tada pareigūnai pasekė ir pasivijo jį. Jis dar du butelius, ar kiek degtinės parsivežė. Viską daro priklausomybė. Grasino ją papjauti; sakė, kad jeigu jį nuteis, tai visus nušluos. Pasakė, kad jei jis išeis, tai jų čia nebus. Sakė, kad gaila, kad neturi šautuvo, nes kitaip sušaudytų visus. Kaip galima tokio žmogaus nebijoti? Jis grasino, kad jai „galą“ padarys. Sakė, kad „nevaikščios“. Kai dukra buvo, tai buvau drąsi. Kai viena būna, tai bijo. Mano, kad S. S. gali savo grasinimus įvykdyti, nes per daug alkoholio vartoja. Bandė jį koduoti, buvo TV pagalboje. Jis buvo sutikęs užsikoduoti. Kažką reikia su juo daryti. Jis agresyvus. Ant kaimynų, šuns rėkia. S. jei prigėręs, tai puola iš karto. Ji neėmė jo banko kortelės. Pas dukrą jo banko kortelė. Kai jis sugriebė ją už rankos, jautė skausmą. Tuo momentu smarkus skausmas buvo. Po to maudė, ranka buvo patinusi, darė kompresus. Kai jis grįžo iš miškelio, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Gal jis vyno išgėrė, nes jį labai mėgsta. Jam jau daug nereikia. Jam alkoholis neigiamai veikia. Kai blaivus, tai normalus žmogus. Įvykio dieną kartu su juo negėrė. Jis atsikelia ir 10 val. jau būna prie parduotuvės. Nei žodžio jai nesako. Tik pamatė, kad jo kuprinės ir dviračio nėra, tai ir jo jau nėra. Čia jam kaip darbas.

Liudytojas, policijos pareigūnas J. Č. teisme parodė, kad sunkiai ką prisimena. Įvykis galimai buvo lyg (duomenys neskelbtini). Moteris išsikvietė juos, kad vyras prieš ją smurtauja, konfliktuoja. Jiems atvykus, moteris pradėjo sakyti kaip kas vyko. Šalia dar buvo dukra ir ji viską patvirtino, kad tikrai vyras konfliktuoja ir neduoda ramybės. Dėl smurto tiksliai nepasakys, bet lyg tai buvo. Vyras buvo pasišalinęs. Kol jie pildė dokumentacija, jis atvažiavo ir jį pagavo toliau nuo namo. Vyras tikrai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Matėsi iš jo elgesio, judesiai nebuvo koordinuoti, alkoholio kvapas jautėsi. Matėsi tikrai, kad jis išgėręs. Išgėręs asmuo eina svirduliuodamas, daug šnekėjo, bet nepamena kaip jis kalbėjo. Nežino, ar nukentėjusioji buvo apsvaigus nuo alkoholio, akivaizdžiai nesimatė. Su kaltinamuoju kažkiek bendravo. Nepasakys ką kaltinamasis jam sakė. Jie gal daugiau tarpusavy svaidėsi. Jie buvo nepatenkinti vienas kitu. Nežino ar matė sužalojimus ant nukentėjusiosios. Pagalrsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ant moters rankos matėsi įdrėskimai ir, kad moteris buvo labai susijaudinusi (b. l. 33), nurodė, jog parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingi.

Liudytoja Ž. V. (kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra) teisme parodė, kad įvykio dieną atsikėlusi pasiėmė dukrytę ir nuvažiavo pas tėvus. Neatsimena laiko. Dienos metas buvo. Jos uošviai gyveno netoli jos tėvų. Dukrą nuvedė pas uošvius ir nuėjo pas tėvus, nes girdėjo tėvo riksmus. jai atėjus, jis (kaltinamasis) ją užsipuolė. Jis buvo neadekvatus. Daug alkoholio buvo privartojęs. Jis pradėjo rėkti, kad viską iš jo atėmėm, nes namas jai ir mamai užrašytas. Ji aiškino jam, kad jo niekas niekada neišmes, kad čia tik popieriai ir jai nereikia to namo. Jis agresyviai elgėsi. Prašė liautis, o jis jos neklausė, nors anksčiau klausydavo. Jis buvo susistumdęs su mama, bet to ji nematė. Atėjo po susistumdymo. Nemalonu jai išvardinti žodžius, kuriuos jis sakė mamai. Tai buvo necenzūriniai žodžiai. Nenorėtų, kad jos dukra tokius žodžius girdėtų. Jis grasino, kad užmuš. Ji kaltina tik alkoholį. Blaivus jis elgiasi kaip žmogus. Girdėjo grasinimus. Sakė, kad užmuš ir padurs. Baisu pasidaro. Kai agresyviai taip sako, tai baisu, nes pati paskambino policijai, nes tada išsigando. Anksčiau tėvas nurimdavo, kai jam sakydavo apsiraminti. Bandė nuraminti, bet jis vis tiek puolė ir rėkė išėjęs į lauką. Jis grasino, bet prie jos niekada nebuvo paėmęs peilio, tik neva ėjo imti. Vėliau ji išvažiavo namo ir galvojo, kad jeigu tikrai naktį jam „susišvies“ ir padurs. Nenori tuo tikėti, bet, kai tokie dalykai vyksta... Ji naktimis nemiega. Sako, kad reikia tą jau baigti, nes ramybės nėra nei jai, nei jiems. Nematė susistumdymo, bet ant rankos matė sužeidimą. Mama sakė, kad tėvas taip padarė. Mama po to konflikto buvo išsigandusi. Tada policininkai, kai jį sugavo, o jai reikėjo išvažiuoti, nežinojo ką jai daryti, ar palikti mamą. Pareigūnai pasakė, kad taip nepaliks. Bet vis tiek galvojo, kas ir kaip. Mama tada buvo išsigandusi. Ji bijo miegoti, kai jis išgėręs. Po to konflikto mama gal po dienos buvo pas ją. Dabar būna visaip, ir pas ją ir namie.

Nukentėjusioji M. S. pateikė pareiškimą, kad 2020-07-24, apie 13.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyras S. S. prieš ją smurtavo, vadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, grasino užmušti kirviu, papjauti su peiliu, galiausiai savo dešine ranka sugriebė jai už kairės rankos, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 7).

2020-07-24 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad gyvenamojoje patalpoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, bendra tvarka nepažeista, sudaužytų ar išmėtytų daiktų nesimato, tamsių dėmų, panašių į kraują, nesimato. Apžiūros metu dalyvauja M. S., kuri yra akivaizdžiai susijaudinusi. Ant M. S. kairės rankos matosi įdrėskimai (b. l. 6-12).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, pavadinimu 2020_07_24_14-31-20_(duomenys neskelbtini), ir jo 2020-11-16 apžiūros protokolo matyti, įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2020-07-24, 14:31val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters ir BPC darbuotojo balsas. Moteris „tik paliesk, tik paliesk, ką nors, ar telefoną ar mane“; BPC „vienas vienas du“; Moteris „laba diena“; BPC „laba diena“; Moteris „norėčiau išsikviesti policiją“; BPC „kas?“ Moteris „tėtis triukšmauja, visus kaimynus kolioja, muša, neįmanoma, neįmanoma neįmanoma nei mamai būti“; BPC „iš triukšmo išeikit prašau, nes negirdėt“; Moteris „baisu čia ir išeit ir grasina ir“; BPC „supratau, dabar, čia Vilniaus miestas, gatvė kokia?“; Moteris „Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini)“; BPC „(duomenys neskelbtini)? Taip?“; Moteris „taip“; BPC „jūsų vardas?“; Moteris „Ž.“; BPC „pavardė?“; Moteris „V.“; BPC „kaip?“; Moteris „V.“; BPC „taip dabar, medicininės pagalbos niekam nereikia?“; Moteris „kaip sakot?“; BPC „medikų pagalbos niekam nereikės?“; Moteris „ne, ačiū dievui dar ne“; BPC „nepilnamečių vaikų nėra?“; Moteris „ne dabar nėra“; BPC „supratau, tai reiškias konfliktuoja, elgiasi neadekvačiai, neblaivus“; Moteris „nu taip, taip pastoviai čia, šiandien išvis ir grasina, ne neblaivus aišku“; BPC „gerai supratau, o jo pavardė kokia“; Moteris „S“; BPC „Š., taip?“; Moteris „taip“; BPC „o vardas?“; Moteris „S., S. S.“; BPC „S. S. ar Š.?“; Moteris „S. S.“; BPC „supratau, gerai, laukit policijos“; Moteris „gerai, ačiū“.

2020-07-24 Vilniaus aps. VPK OVS vyr. postinės M. D. tarnybiniame pranešime dėl atsisakymo pasitikrinti neblaivumą užfiksuota, kad 2020-07-24, apie 17.40 val., į Vilniaus aps. VPK OVS patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus S. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, eidamas svirduliavo, pasitikrinti girtumą atsisakė (b. l. 51).

Vaizdo įrarašuose, darytuose „Body“ kamera ir jų apžiūros protokoluose užfiksuota:

1. Iš vaizdo įrašo Nr. 2020_0724_159944_019 matyti, kad pas atvykusius į įvykio vietą policijos pareigūnus ateina moteris, kuri patvirtina, kad kvietė policiją. Tai pat ateina dar viena moteris, kuri pasako, jog kvietė policiją ir pradeda pasakoti, kas įvyko: “Žodžiu, atvažiavau pas tėvus ir jisai neadekvačiai visai elgėsi, mano tėvas ir ne pirmą kartą, nu kaip žvėris, žodžiu grasina, kad nužudys mamą ir mane, nes atseit mes, nu mama nori skirtis nu nes nebeįmanoma. Jisai sako jūs neparduosit čia, nu bet vis tiek suprantat“. Policijos pareigūnas, ant kurio yra vaizdo kamera, nusisuka į kiemo pusę ir nebegirdėti, ką moteris pasakoja vėliau, jis atsisuka atgal ir toliau girdimas jos pasakojimas: “...ir net negaliu aš atvažiuot, anūkės atvešt. Grasina, pastoviai nervai, baisu palikt ar išvažiuot iš čia nežinau, ką daryt, mama serga, negaliu prie vaiko leisti jos“. Policijos pareigūnui paklausus kur jis dabar yra moteris paaiškina, kad jis išvažiavo dviračiu atseit prie upės pasiskandint. Paaiškino, kad jis gali būti miškelyje arba prie upės. Ta pati moteris, kuri kvietė policiją, paaiškino, kad: “Jis miške sėdi ten geria visokius“. Taip pat papasakojo, kad gydytis nuo alkoholizmo jis atsisako, tai pat: „Jis keturias dienas dirba, keturias — va čia tokie bardakai, kaimynai skambina, klausia gal čia policiją iškviest. Mama užlipus viršui bijo. Jis su niekuo nesutinka, nei gražiuoju. Aš jam sakau, jeigu tu negali negerti, tai koduojam, arba apsigydyk, jis sako aš pats. Nu kiek galima dvi, trys dienos ir vėl tada ramiau, bet išgeria ir muša motiną. Tie rėkimai, man tai gėda prieš kaimynus, nei žmonėm ramybės. Man skambina, aš mieste gyvenu, sako kviest policiją gal, mamos nesigirdi tavo“. Kita moteris pasako: “Aš jau slepiuosi visur“. Moteris kvietusi policiją tęsia toliau: „Visur mama naktį turi vaikščiot kažkur, jis to nesupranta, jis atsikėlė ryte prieš dešimt, dar man paskambina paklausia ar aš atvažiuosiu, aš atsakiau atvažiuosiu, tai jis dar palaukia, aš atvažiuoju pirmą valandą viskas jau fsio“. Pareigūnui paklausus ar nieko name nėra, moteris atsako: “Ne, jis išvažiavo su dviračiu“.

2. Vaizdo įraše Nr. 2020_0724_150530_020 toliau girdima kaip policiją kvietusi moteris pasakoja: „Jis pats negali valdytis, jis sako, tu imk mano kortelę ir tu valdysi mano finansus. Jis pats pripažįsta, kad jam sunku, nes jis tik turi per vieną. Nu man gaila...“ (sunku girdėti ką moteris pasakoja, kadangi loja šuo ir pareigūnas yra nusisukęs nuo moters, nes stebi prie namo vartų atėjusį vyriškį). Moteris pasakoja toliau „...ir taip sunkiai dirbai ir taip, nu mes dabar susitarėm, dabar jisai rašys pareiškimą, kad aš jam kortelę, man nu sakau atiduosiu kortelę ir visiems išdalinsiu, pavogė, nu vis tiek, geria apkrausto, prabanga kažkokia, jis tą suvokia ir mes taip susitarėm, kad aš jam visada kažko reikia abudu nuvažiuojam aš vairuojanti superku viską ką reikia, nu vyras irgi padeda kiek gali, nu žodžiu aš jo pinigų nei cento, patys savo turim. Nu suprantat norisi gero padaryti“. Pareigūnui paklausus kiek laiko jis čia gerai, moterys atsakė, kad keturias dienas; kad jis po darbo alaus gal atsigeria, o keturias yra „juodos juodai“, nemiega, naktimis geria, rėkauja ir atrodo tų pinigų neduoda, „dabar buvo vyšnios, žodžiu, vis tiek iš mamos kažkokį paima, pasiskolina, mes jau sakom neskolinkit tų pinigų. Dar kai pradžioj, kai pati pradžia buvo, kai jis man atidavė kortelę, tikrai kažkaip, bu atrodo suprato ir čia buvo iki komos kažkur ten prisigėrė ir saloj buvo ir viskas atrodo, nu gal tikrai, tikrai, aš jo ieškojau, nes mum buvo, paskambino, kad ant kelio rado nežino, gal širdis, o ką žinau, nieks nieko nematė, buvo greitoji, aš daviau paiešką ir man pasakė, kad žodžiu ir man nervų aš turiu ir savo šeimą ir kažkaip tėvų nenoriu taip palikt, gali užtrenkt duris, nu ir galvot gyvenkit kaip jūs norit, nu tėvai ir šitaip darosi, tai tikrai, net nežinau“. Kita moteris sako: „Nu gerai, kiti žmonės išgeria ir miega o čia gi visą naktį, antra naktis aš be miego“. Pirmoji moteris tęsia „ Jūs neišsivaizduojat, man baisu, aš šiandien, kai parėjau, jis nežinojo kad aš ten, durys buvo uždarytos, visokiais žodžiais, visus rėkauja, nu kaip galima čia, nu nežinau , nei nei, jis tikrai ne, nesupranta, man baisu ar miegos mama. Jis visą naktį gerai, tai kas jam ten į galvą šaus, vieną kartą, kai turėjo pistoletą, tai jis čia gainiojo mus dar maža buvau, tai tada atėmė, gerai, dabar, aš kai išsivaizduoju, kai žmogus taip sako, sako, sako, vis tiek kažkada jam, nu tai baisu dabar. Jam sakau...“. Abi moterys pradėjo šnekėti vienu metu, neįmanoma suprasti ką sako. Nutekėjusioji moteris pasakoja: „Išgeria ir lankė tuos kursus ir Jezau, kiek jau jis buvo ten, nu ir vis tiek, pasimoka viskas“. Toliau tęsia policiją kvietusi moteris „Kaip gali, nu jeigu tu kiekvieną dieną geri alų, ką čia mastai, nu išvis nesumastai išgeria ir viskas“. Abi moterys pradėjo šnekėti vienu metu, neįmanoma suprasti ką sako. Nukentėjusioji moteris pasakoja: „Tyrėja jau čia jo, būti namuose, tikrindavo, kaimą ten“. Policijos pareigūnas sako: „Nes priverstinio gydymo nebus, čia jam tikrai, be savo noro “. Moteris kvietusi policiją pasakoja toliau: „Nu va, net nežinau, nu kaip tu jį, jam tikrai reikia gydytis, nes jam pačiam bus geriau, jis va kelias dienas, kai gera, jis tą supranta, bet va, kai užgeria, jis sako man, nu man bloga man kiekvieną dieną bloga. Aš įsivaizduoju, nes jeigu mes net jau, būna kažkas jau biškiuką, tris dienas reikia, kad normaliai jau galėtum, bet mes tai nepadauginam nu vis tiek. O čia, tai įsivaizduoji, ką nu nemąsto. Kaip jį priversti, alkoholizmas čia yra, nieko nenori daryt“. Nukentėjusioji moteris pasakoja: „Taip čia yra liga jau, nieko privertė namai, apversti visi namai, kokie namai buvo“. Policiją kvietusi moteris pasakoja: „Nieko nenori daryt. Nu dar aš atvažiuoju, aš sakau jam, aš padėsiu, vyras padės, einam darom kažką, nu bet mes ir sodybą turim ir savo namus, nu mes negalim sėdėt, nu žodžiu, esmė tame, kad reik kažką daryt, palikti taip aš irgi, nu kaip man sakau, kaip jūs norit taip“.

3. Vaizdo įraše Nr. 2020_0724_151029_021 matomas vaizdas, kaip pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąją ir moterimi kvietusią policijos pareigūnus apie įtariamojo gyvenimo būdą. Vaizdo įrašo 2.24 minutę policijos pareigūnas paklausia nukentėjusiosios „bet jis nesmurtavo šiandien ar smurtavo ?“ nukentėjusioji atsakė, kad „nu va gi smurtavo, man kai čiupo,“ moteris kvietusi policiją pasakė, kad „manęs nebuvo, jis prieš mane ne, jis prieš mane susivaldo dar, jau puolė jisai mane“. Nukentusioji moteris pasakoja toliau „mane tai puolė, gerai, kai blaiva, tai aš pasitraukiau, o jezus, o jezus. Baisu ir aš žinokit dabar jo bijau, bijau. Užtat aš einu dabar kirvį paimsiu“. Abi moterys kalba vienu metu, sunku suprasti ką jos pasakoja. Toliau ikiteisminiam tyrimui reikalingos informacijos nėra.

4. Vaizdo įraše Nr. 2020_0724_151528_022 matomas vaizdas, kaip pareigūnas, stovi prie namo, kalbasi su moterimis, apie įtariamąjį, šnekasi apie buvusius ikiteisminius tyrimus. Vaizdo įrašo 2.16 minutę policijos pareigūnas policiją kvietusios moters paklausia „O tai jūs visą konfliktą irgi matėt?“ ji atsakė, kad „taip, taip aš nemačiau tiktai kaip jie čia susikibo nes, jau, tik po to“. Pareigūnui paklausus kur viskas vyko , moteris nurodo, kad kambaryje. Policijos pareigūnas su nukentėjusiąją nueina į kambarį ir viską fotografuoja.

5. Vaizdo įraše Nr. 2020_0724_152110_024 matyti, kaip pareigūnas stovi prie namo, moterų paprašo atsinešti savo dokumentus ir bendrauja su kolega. Moteris atsineša savo dokumentą ir pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Pareigūnas paprašo nukentėjusios moteris papasakoti dar kartą kas buvo ir nuo ko viskas prasidėjo būtent šiandien, ji papasakojo, kad: „šiandien, taip, jisai nuo pat, visą naktį slapsčiausi, slapsčiausi, jis vėl važiavo, nusipirko, ten kurpinės pametė, čia neranda mobilaus, debile tu debile paėmei tu, tu (necenzūrinis žodis), atsiprašau, tu nelaiminga tu tokia, tu žodžiu, o jis ten pas kaimynus šnekėjo su kaimynais ir paliko tą kuprinę, dievuliau mano, kaip stvėrė“ pareigūnas pasitikslina: “Žodžiu grįžo neblaivus, prasidėjo tarp jūsų žodinis konfliktas, dėl kuprinės“. Nukentėjusi moteris atsako: “Taip, taip dėl kuprinės, kad dingo jo kuprinė, o kuprinė ten va prie šiukšlinės, gulėjo kuprinė. Nu taip ir jis puolė“. Pareigūnas pasitikslina: “Iš karto puolė už rankos paėmęs“. Moteris atsakė: “Tai, taip, ne, puolė, ištisai loja, loja, visokiais žodžiais šnekėjo, paskui kaip stvėrė mane aš sakau“. Pareigūnas paklausia kuria ranka, ji atsakė, kad: “Dešine griebė man už rankos“ ir rodo kurią ranką ir kurioje vietoje, tai pat sako, kad: “Tai tai, tada aš irgi ne, gintis reikėjo nu ir sakau tas lojus, žodžiu, kad tu nudvėstum, nukirsiu aš tave, tu nenuvažiuosi iki laičio, aš tave nušausiu, kad tu šaunyko neturi, aš rasiu, draugai paskolins, nu žodžiu va tokie žodžiai, kiekvieną dieną būna, kai jis geria, čia tavo nieko nėra, čia viskas mano, čia čia, o Jėzus“. Kita moteris pradeda pasakoti “O aš taip tyliai, jis buvo užsidaręs, aš atvažiavau, pultą atreguliuoti, aš taip tyliai įėjau, jis negirdėjo, nežinojo kad aš esu. Nukentėjusi moteris sako “Nu gi Ž. girdėjo”. Toliau šneka „Nueinu į tą kambarį ir girdžiu aš tave užmušiu, nu dabar ateik čia, ir jisai, nu ir aš žodžiu atidariau duris sakau ką tu čia darai jisai net, ką jinai, nu ir pradėjo, jinai man neduoda“. „Ko neduoda“. „Pinigų, jisai pastoviai prašo pinigų“. Nukentėjusioji moteris “Nu gi mano piniginė pastoviai kašeliokas, pastoviai slepiu“. Pareigūnas teigia, „Tai jūs žodžiu, žodinį konfliktą galit paliudyt, o susikibimo ne. Moteris nukentėjus “Ne nematė“. Pareigūnas „Tuoj, palaukit, ateisiu ranką dar nufotografuosiu“. Pareigūnas eina iki tarnybinio automobilio. Ir pradeda kalbėti su kolega.

6. Vaizdo įraše Nr. 2020_0724_152610_025 matyti, kaip pareigūnas atsinešęs tarnybinį telefoną nufotografuoja nukentėjusios moters ranką ir pasiteirauja moters „Viskas, daugiau nėra jokių sumušimų kitur“. Moteris „Ne“. Pareigūnas „Būtent tik šitie trys pirštai”. Nukentėjusioji “Nu, čia tik kur griebė, čia dar laužė va, bet, nu, kažkaip“. Pareigūnas „Nu nesimato raudonumų labai, supratau“. Pareigūnas baigęs pokalbį su moterimis, nueina prie tarnybinio automobilio, kalba su kolega, pildo dokumentus (CD diskas, prisegtas prie viršelio, b. l. 45-49).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas tarp S. S. ir M. S.. Tai patvirtino abu sutuoktiniai. Taip pat tai patvirtino kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra Ž. V., kuri nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną ji savo dukrą atvežė pas „uošvius“, t. y. vyro tėvus, šešurą ir anytą, kurie gyvena netoli jos tėvų. Būdama ten išgirdo tėvo riksmus, todėl nuėjo pas tėvus, kur ją iš karto užsipuolė tėvas. Kad vyksta konfliktas, girdisi ir skambučio bendrajam pagalbos centrui įraše.

Kaltinamasis taip pat neginčija fakto, kad sugriebė M. S. už rankos, nurodė, kad laikė stipriai, todėl galėjo likti fotonuotraukoje matomos žymės. Sutiko, kad vartojo negražius, įžeidžiančius žodžius sutuoktinės atžvilgiu. Aplinkybes, kad kaltinamais čiupo M. S. už kairės rankos ir nagais ją nubrozdino, patvirtino ir nukentėjusioji, dėl ko, pasak jos, ji patyrė fizinį skausmą (suėmimo metu buvo stiprus skausmas, vėliau ranką maudė, ji buvo patinusi, dėjo kompresus). Sužalojimai užfiksuoti ir į įvykio vietą atvykusio pareigūno J. Č., 2020-07-24 surašant pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolą (b. l. 6-9),. Taip pat sužalojimai matyti ir byloje esančioje fotonotraukoje, darytoje pareigūno įvykio vietoje (b. l. 12) bei filmuotoje medžiagoje („Body“ kamera daryti vaizdo įrašai). Sužalojimus patvirtino mačiusi ir liudytoja Ž. V., kuri nurodė, jog mama jai pasakė, kad ranką sužalojo tėvas.

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis S. S. smurtavo (suimdamas stipriai sutuoktinę už kairės rankos ir nepaleisdamas) prieš šeimos narį – sutuoktinę M. S., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik M. S. parodymai, bet ir likę žymės ant kairės rankos, nubrozdinimai bei paties kaltininko parodymai, kad jis buvo sugriebęs stipriai, yra fiziškai stiprus.

Taip pat pirmiau aptartos nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą S. S. veikus tiesiogine tyčia, t. y. supratus, kad jo veiksmais sukeliamas skausmas nukentėjusiajai ir norėjus taip veikti.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, jog M. S. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie bendrai gyvena ir veda bendrą šeimos ūkį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota kaip padarytą prieš šeimos narį, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

S. S. kaltinimai pareikšti ir pagal BK 145 straipsnį, kaltinant jį tuo, kad jis grasino savo žmonai M. S. ją papjauti peiliu, užmušti, sukapoti kirviu, taip psichologiškai baugindamas M. S. sudarė realų ir pakankamą pagrindą jai bijoti, kad jo grasinimai nužudyti gali būti įvykdyti.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis S. S. nepripažino, kad grasino M. S., tačiau grasinimo faktą paliudijo tiek nukentėjusioji M. S., tiek kaltinamojo ir nukentėjusiosios dukra Ž. V., kuri buvo įvykio vietoje grasinant. Jos abi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad S. S. ne tik vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius prieš nukentėjusiąją, bet ir grasino ją užmušti, papjauti; iš „Body“ kamera filmuotos medžiagos matyti, kad atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji taip pant nurodė, kad buvo grasinama užkapoti kirviu, ji dar būnant pareigūnams sakė eisianti kirvį paslėpti. Taip pat abi patvirtino, kad jos bijojo, jog kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusioji M. S. teisme parodė, kad ją buvo grasinama papjauti, padaryti jai „galą“, kad S. S. teigė, jog ji nevaikščios, kad jeigu jį nuteis, jis visus „nušluos“, kad sušaudytų visus, jei turėtų šautuvą. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, nes buvo išgėręs. Ji manė, kad S. S. savo grasinimus gali įvykdyti, nes per daug alkoholio vartoja, prigėręs iš karto puola, prieš ją seniau ne kartą smurtauta, yra daug labiau nukentėjus. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos Ž. V. parodymai. Iš jų matyti, kad liudytoja jau būdama pas vyro tėvus išgirdo kaltinamąjį šaukiant jos tėvų namuose; kai tik ji atėjo, tėvas ant jos puolė; ji bandė tėvą nuraminti, bet jai nepavyko, jis toliau puolė ir rėkė išėjęs į lauką, o anksčiau jos paklausydavo; tėvas grasino užmušti, padurti, sakė einantis pasiimti peilio; mama po konflikto buvo išsigandusi, ji (nukentėjusioji) bijo miegoti naktimis, kai jis išgėręs; ji (liudytoja) išvažiavusi taip pat nerimavo, nes nežinojo, kas tėvui „susišvies“, naktimis nemiega. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas J. Č. parrodė, kad kaltinamasis buvo išėjęs iš namų, pagavo jį toliau nuo namo, matėsi, kad išgėręs (judesiai nekoordinuoti, jautėsi alkoholio kvapas); nukentėjusioji akivaizdžiai buvo susijaudinusi. Kad nukentėjusioji ir liudytoja buvo labai susijaudinusios, sakė pareigūnams bijančios, kad kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimus, matosi ir iš policijos „Body“ kameros įrašų. Skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įraše, pokalbio tarp operatoriaus ir liudytojos fone girdisi didelis konfliktuojančių žmonių keliamas triukšmas, operatorius paprašo pranešėjos išeiti „iš triukšmo“, nes negirdi pranešėjos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ar nukentėjusiajai kaltinamojo elgesys galėjo sukelti sunkaus sveikatos sutrikdymo ar mirties baimę, svarbus S. S. elgesys praeityje. Teistumo duomenimis, jis keturis (2014-2018 m.) kartus teistas (6 veikos, padarytos 2013-2018 m.) už smurtą prieš M. S..

Teismas nukentėjusiosios M. S., liudytojos Ž. V. parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, nes byloje nėra duomenų, kad jos būtų linkusios nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Tokių duomenų teisme negalėjo nurodyti ir pats kaltinamasis, teigdamas, kad nukentėjusioji „cirkus krečia“. Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai, kurie buvo pirmiau aptarti.

Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, daro išvadą, kad išsakyti žodžiai „užmušiu“, „papjausi“ bei grasinimas, kad eina pasiimti peilio, kirviu sukapoti, yra tiesioginis grasinimas susidoroti, panaudojant smurtą. O kaltinamojo agresyvus elgesys, girtumas, anksčiau prieš nukentėjusiąją ne kartą naudoto smurto faktai (prieš tai buvo nuteistas už 6 smurtines veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje), rodo, jog nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei.

Pirmiau paminėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis suprato, jog psichiškai veikia nukentėjusiąją, siekdamas sukelti jai baimę, nesaugumo jausmą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog S. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat teismas laiko pasitvirtinusia kaltinimo aplinkybę, ne tik, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nukentėjusiosios, liudytojos Ž. V. ir pareigūno J. Č. parodymai), bet ir tai, kad girtimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šią išvadą daro, atsižvelgęs į nukentėjusiosios ir liudytojos Ž. V. parodymus, kad S. S. tik neblaivus būna agresyvus ir smurtauja. Tai matyti ir iš S. S. pirmesnių teistumų. Kaip minėta, jis 4 kartus teistas už smurtą prieš nukentėjusiąją (6 veikos) ir visais atvejais jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas nenustatė kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

S. S. veikė tiesiogine tyčia, padarė du baigtus, nesunkius nusikaltimus, veikė prieš šeimos narį; nėra nustatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi sunkinančio. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Iš S. S. parodymų teisme matyti, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina, jam tai atrodo „cirkas“. Nauji nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui. Be to, visi pirmesni 4 teistumai yra už smurtą (6 veikos), kuris panaudotas prieš tą patį asmenį, kaip ir nagrinėjamu atveju, prieš savo sutuoktinę.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis S. S. periodiškai besikartojančio smurto prieš sutuoktinę kritiškai nevertina ir jį pateisina, o švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas), jam teigiamos įtakos nedaro.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už abu nusikaltimus paskyrus antrą pagal griežtumą bausmę – areštą, artimą arešto bausmės vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje (areštas gali būti skiriama nuo 15 iki 90 parų), jį atliekant realiai. Teismo nuomone, būtent realus bausmės atlikimas padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nes smurtas prieš nukentėjusiąją besikartojantis, pirmesniais nuosprendžiais skirta baudžiamojo poveikio priemonė, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, savo tikslų nepasiekia.

Nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, nes padarytos vieno, nenutrūkusio konflikto metu (grasinimai sekė po smurto panaudojimo ir įžeidinėjimo), todėl bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl kitų klausimų

Kompaktinis diskas, kuriame yra garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašais, darytais „Body“ kamera (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti 40 parų areštą;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirti 30 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, arešto bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti S. S. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaityti S. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-07-24, 16.50 val. iki 2020-07-26, 14.49 val. (dvi dienas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios (atvykimo atlikti areštą ar sulaikymo dienos).

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kompaktinį diską, kuriame yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašai, daryti „Body“ kamera, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

S. S. išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, gali būti paskelbta nuteistojo paieška.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė