Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžiu J. S. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį 38 MGL (4750 Lt) bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, nukentėjusiojo D. Č., nukentėjusiojo V. L. įgalioto asmens I. L., prašiusių kasacinį skundą patenkinti, kaltinamosios, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. buvo nuteista už tai, kad 2005 m. spalio 27 d., apie 17.50 val., Vilniuje, kelio Vilnius–Trakai 20,37 km, vairuodama automobilį BMW 316i (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“) ir važiuodama nuo Vilniaus centro Trakų link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1669) (toliau – KET) 164 punkto reikalavimus, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu ,,Renault 19“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), priklausančiu I. Č., vairuojamu V. Č. Eismo įvykio metu automobilio ,,Renault 19“ vairuotojui V. Č. ir keleiviui V. L. buvo sunkiai, keleiviui D. Č. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios J. S. gynėjo bei nukentėjusiųjų V. ir D. Č. skundus, panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą perdavė prokurorui dėl to, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis (įvykio vietos apžiūros protokolą, 2006 m. balandžio 10 d. specialisto išvadą, 2008 m. birželio 17 d. VGTU Automobilių transporto katedros komisinės eismo įvykio ekspertizės aktą, kaltinamosios J. S., nukentėjusiojo D. Č., liudytojų A. T. ir Z. B. parodymus), konstatavo, kad kaltinime nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių įvykio aplinkybių, ir padarė išvadą, jog nuteistoji J. S. galėjo nesaugiai atlikti lenkimo manevrą, dėl to ir kilo nustatyti padariniai, o ne pažeidė KET 164 punkto reikalavimus važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamoji J. S. pažeidė KET 164 punkto reikalavimus, tačiau taip pat pažymėjo, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes kaltinamoji, lenkdama kitą automobilį, suvokė savo veikos rizikingą pobūdį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti. Taigi yra tam tikras prieštaravimas tarp šio teismo išvadų. J. S. pateiktame kaltinime nenurodyta, kad ji pažeidė KET, reglamentuojančių lenkimą, reikalavimus, taip pat nebuvo ištirtos ir išdėstytos aplinkybės, susijusios su, tikėtina, nesaugiu lenkimu. Ištaisyti nustatytų trūkumų, t. y. pakeisti kaltinime nurodytą vieno KET punkto pažeidimą kitu punktu bei atitinkamai naujai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo būdą, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes nėra BPK 256 straipsnio tvarka pateikto prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo. Be to, pakeitus KET pažeidimo punktą, pasikeistų ir nusikalstamos veikos padarymo būdas. Tokiu atveju J. S. nebūtų suteikta galimybė gintis nuo iš esmės pakeisto kaltinimo, ginčyti naujai nustatytą KET pažeidimą, šio pažeidimo padarymo būdą apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinės nutarties teisėtumo

Šioje byloje J. S. buvo surašytas kaltinamasis aktas kaltinant ją padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad ji, vairuodama automobilį, pažeidė KET 53, 145, 172 punktų reikalavimus (neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir nesukelti pavojaus kitiems, keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamojo automobilio ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dviem asmenims buvo sunkiai, vienam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pagal tokį kaltinimą byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisme prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pakeitimo, kuriame nurodė, kad J. S. pažeidė KET 53, 144, 164, 172 punktų reikalavimus (neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir nesukelti pavojaus kitiems, nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dviem asmenims buvo sunkiai, vienam nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. buvo nuteista už tai, kad pažeidė KET 164 punkto reikalavimus, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu dviem asmenims buvo sunkiai, vienam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias aplinkybes nustatė teismo posėdyje ištyręs ir įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiojo D. Č., liudytojų A. T., Z. B. parodymus bei rašytinius bylos duomenis: įvykio vietos apžiūros protokolą, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-198 (06), 2008 m. birželio 17 d. VGTU Automobilių transporto katedros komisinės eismo įvykio ekspertizės aktą. Įvertinęs bylos duomenis, kuriais buvo tiriama gynybos versija apie tai, kad J. S. automobilis tapo nevaldomas dėl jo techninės būklės, nes jo padangos ir ratlankiai neatitiko gamintojo keliamų reikalavimų, o tai sukėlė automobilio nevaldomumą, teismas motyvuotai paneigė šią versiją ir kartu padarė išvadą, kad J. S. nesuvaldė automobilio ne dėl jo techninių reikalavimų neatitikimo, o dėl nepatyrimo valdant naujai įsigytą automobilį. Teismas iš kaltinimo pašalino KET 172 punkto reikalavimų pažeidimą, nes nustatė, kad kaltinamoji važiavo leistinu greičiu, KET 53, 144 punktų reikalavimų pažeidimai pašalinti dėl to, kad tiek pagal suformuluotą kaltinimą, tiek ir padarytos veikos esmę jie nėra susiję su eismo įvykio aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad kaltinamoji J. S. pažeidė tik KET 164 punkto reikalavimą, t. y. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į kairę – priešpriešinę eismo juostą (tai buvo pagrindinė eismo įvykio sąlyga), dėl to susidūrė su kitu automobiliu ir kilo nustatyti padariniai, tačiau taip pat pažymėjo, kad neatsargus nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, nes kaltinamoji, lenkdama kitą automobilį, suvokė savo veikos rizikingą pobūdį, jog išvažiuodama į priešingą eismo juostą ji gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti įstatyme nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios J. S. gynėjo bei nukentėjusiųjų V. ir D. Č. skundus, panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą perdavė prokurorui dėl to, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Šis teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad kaltinime nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių įvykio aplinkybių ir padarė išvadą, jog nuteistoji J. S. galėjo nesaugiai atlikti lenkimo manevrą, dėl to ir kilo nustatyti padariniai, o ne pažeidė KET 164 punkto reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Beje, ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas neatsargumo rūšį – nusikalstamą pasitikėjimą – nurodė, kad kaltinamoji lenkdama kitą automobilį, suvokė savo veikos rizikingą pobūdį, jog išvažiuodama į priešingą eismo juostą ji gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti įstatyme nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti. Ištaisyti nustatytų trūkumų, t. y. pakeisti kaltinime nurodytą vieno KET punkto pažeidimą kitu punktu bei atitinkamai naujai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo būdą, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes nėra BPK 256 straipsnio tvarka pateikto prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių įvykio aplinkybių, t. y. kad nuteistoji J. S. galėjo nesaugiai atlikti lenkimo manevrą, dėl to ir kilo nustatyti padariniai. Kasatorius, įvertinęs liudytojo Z. B. parodymus, daro išvadą, kad lenkimo manevras buvo baigtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. S. pažeidė KET 164 punkto reikalavimus. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Taigi teismas privalo palyginti duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių, atlikti jų analizę, bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tik tuomet padaryti išvadas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenų visumą (kaltinamosios J. S., nukentėjusiojo D. Č., liudytojų A. T. ir Z. B. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, 2006 m. balandžio 10 d. specialisto išvadą, 2008 m. birželio 17 d. VGTU Automobilių transporto katedros komisinės eismo įvykio ekspertizės aktą) bei juos išanalizavęs, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistoji J. S. galėjo nesaugiai atlikti lenkimo manevrą, dėl to ir kilo nustatyti padariniai. Taigi šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pripažino nuteistosios gynėjo skundo argumentus pagrįstais. Beje, ir pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuodamas neatsargumo rūšį – nusikalstamą pasitikėjimą – nurodė, kad kaltinamoji, lenkdama kitą automobilį, suvokė savo veikos rizikingą pobūdį, jog išvažiuodama į priešingą eismo juostą gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti įstatyme nustatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi tokių padarinių išvengti. Kartu ši pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamoji J. S. pažeidė KET 164 punkto reikalavimus, prieštarauja kitai šio teismo išvadai, kuri nurodoma motyvuojant neatsargumo rūšį.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose apibrėžtos nagrinėjimo teisme ribos, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

Kaltinimo pakeitimo tvarką, kai kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės keičiamos iš esmės skirtingoms, nustato BPK 256 straipsnio 1 dalis. Pagal BPK 256 straipsnio 1 dalį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ir apeliaciniame procese, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis) (2009 m. birželio 25 d. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 6 punktas. Teismų praktika Nr. 31).

Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

Teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, veika gali būti kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (jo dalį, punktą), tačiau inkriminuojamas kitas tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyvusis požymis arba, esant blanketinei dispozicijai, kitas to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnis (jo dalis, punktas ir pan.). Tais atvejais, kai būtent pakeistos faktinės aplinkybės lemia tokį veikos kvalifikavimą, jos taip pat pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų. Šioje byloje BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl kaltinime reikia nurodyti, kokius konkrečiai kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus kaltininkas pažeidė. Pažymėtina, kad tokią teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 2K-62/2008).

Spręsdamas, ar kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, įvertina, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (2009 m. birželio 25 d. BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos 4.2.1 punktas. Teismų praktika Nr. 31). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuteistoji J. S. galėjo nesaugiai atlikti lenkimo manevrą, t. y. pažeisti KET 180.3 punktą, kuris nebuvo nurodytas nei kaltinamajame akte, nei pakeistame kaltinime, o tai keistų ir nusikaltimo padarymo būdą, padarė išvadą, kad taip būtų suvaržyta jos teisė į gynybą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu gali teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų ir kaltinamojo akto trūkumai tokie, kad jų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir jie trukdo teismui nagrinėti bylą.

Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. BPK 219 straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikintas apkaltinamasis nuosprendis ir byla perduota prokurorui dėl to, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą – kaltinime nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių įvykio aplinkybių. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nuteistoji J. S. galėjo nesaugiai atlikti lenkimo manevrą, dėl to ir kilo nustatyti padariniai, o ne pažeidė KET 164 punkto reikalavimus važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tačiau J. S. nebuvo pateiktas kaltinimas dėl KET reikalavimų, reglamentuojančių lenkimą, pažeidimų, taip pat nebuvo ištirtos ir išdėstytos aplinkybės, susijusios su galimai nesaugiu lenkimu. Ištaisyti nustatytų trūkumų, t. y. pakeisti kaltinime nurodytą vieno KET punkto pažeidimą kitu punktu bei atitinkamai naujai išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo būdą, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes dėl to nebuvo paduotas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas bei nėra BPK 256 straipsnio tvarka pateikto prokuroro ar nukentėjusiojo prašymo. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.