Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. D., atstovaujamo advokatės J. Š., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Z. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo mokėti už kitame bute esančios laiptinės šildymą. Pažymėjo, kad pastato šiaurinėje (kiemo) pusėje esanti laiptinė yra bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. šie laiptai jungia šiam butui priklausančią patalpą, plane pažymėtą 1-11, esančią pirmajame pastato aukšte su kitomis šiam butui priklausančiomis patalpomis, esančiomis 3-iajame pastato aukšte, plane pažymėtomis nuo III-1 iki III-15, todėl ši laiptinė išimtinai priklausė minėto buto savininkui ir negali būti laikoma bendro naudojimo patalpa.

Teismas nepagrįstai priteisė 112,41 Eur už šilumos tiekimą 2016 m. kovo mėnesį, nes ginčo name esanti patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui tuo metu nepriklausė. Nurodė, kad minėta patalpa atsakovui buvo perduota tik 2016 m. balandžio 8 d. nuosavybės teisės į valstybės nekilnojamąjį turtą perdavimo – priėmimo aktu.

Teismas netinkamai nustatė šilumos kiekį laiptinių šildymui. Pažymėjo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėse nėra ir niekada nebuvo įrengtų šildymo prietaisų, todėl ieškovė nepagrįstai taikė Metodo 3.1.1. punktą ir skaičiavo 18 procentų pastato šildymui suvartotos energijos vietoj Metodo 3.1.2. punkte numatytų 10 procentų.

Teismas neturėjo priteisti šilumos pardavimo kainos. Apelianto teigimu, toks mokestis yra nepagrįstas, neįrodytas, prieštaraujantis protingumo ir teisingumo principams. Be to, neaišku, kodėl skaičiuojama būtent tokia pardavimo kaina. Pagal ieškovės viešai skelbiamą informaciją, šilumos pardavimo kaina gali būti (be PVM): 1) šilumos pardavimo kaina už suvartotą šilumos kiekį – 0,12 ct/kWh; 2) šilumos pardavimo kaina gyventojams – 0,85 Eur per mėnesį; 3) šilumos pardavimo kaina kitiems vartotojams – 8,38 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad neaišku, kodėl ieškovė vienašališkai priskyrė atsakovą prie kitų vartotojų ir pritaikė patį didžiausią šilumos pardavimo kainos tarifą.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis neturi pareigos mokėti už namo antrą laiptinę. Pažymėjo, kad ieškovė turi teisę į apmokėjimą už namo bendroms patalpoms vamzdynais tiektą šilumos energiją, nes pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendro šildymo sistemos ir kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, tačiau, šilumos energiją tiekiant namo vamzdynu, yra šildomos namo konstrukcijos.

Ieškovė pagrįstai apskaičiavo 112,41 Eur už šilumos energijos tiekimą 2016 m. kovo mėnesį. Nurodė, kad, atsakovui neinformavus ieškovės apie buitinio šilumos vartotojo pasikeitimą, ieškovė pagrįstai, remdamasi VĮ Registrų centras išrašu, kuriame nurodyta, jog ginčo patalpos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. kovo 23 d., nuo 2016 m. kovo 24 d. apskaičiavo mokesčius už patiektą šilumą.

Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo duomenų apie tai, jog pastato bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą šildymo prietaisų nėra, todėl pagal Metodo 3.1. punktą, pastato bendrosioms reikmėms priskyrė 18 procentų pastato šildymo suvartotos šilumos (ši šilumos dalis paskirstoma visiems pastato bendraturčiams, proporcingai jų valdomų patalpų tūriui). Nurodė, kad pagal viešai skelbiamą informaciją ieškovė 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatė galutines centralizuotai tiekiamos šilumos kainas (be PVM): 1) šilumos pardavimo kaina už suvartotą šilumos kiekį – 0,12 euro ct/kWh (0,40 ct/kWh); 2) šilumos pardavimo kaina gyventojams (butui) – 0,85 Eur Lt (2,94) per mėnesį; 3) šilumos pardavimo kaina kitiems vartotojams – 8,38 Eur Lt (28,95 per mėnesį). Atsižvelgiant į tai, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašą, objektas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskiriamas negyvenamajai patalpai – administracinės patalpos, todėl atsakovas priskiriamas kitų vartotojų kategorijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo, kuris yra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo, priteista skola už patiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tame pačiame pastate, esanti negyvenamoji patalpa – įstaiga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas įsigijo 2016 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 496,26 Eur už šilumos energiją, sunaudotą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2014 m. spalio 16 d. redakcija) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name. Pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, šilumos kiekis pastatui šildyti apskaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 (1.4 punktas). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iki 2015 m. balandžio 1 d. šilumos dalis buvo skaičiuojama pagal tuo metu galiojusio Metodo 3.1. punktą pagal pastato laiptinių skaičių, o nuo 2015 m. balandžio 1 d. pagal Metodo 3.1.1. punktą, kuris numato, kad, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, bendroms reikmėms priskiriama 18 procentų pastato šildymui suvartotos šilumos energijos (e. b. l. 45, 46, 84, 85, 88, 89). Ieškovė 2015 m. gegužės 22 d. raštu informavo atsakovą, kad jeigu bendro naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą šildymo prietaisai nenumatyti ir jų nėra, reikia kreiptis į pastato administratorių, kad jis šį faktą raštu patvirtintų ieškovei. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal pastato šildymo sistemos projektą bendro naudojimo patalpose nėra įrengtų šildymo prietaisų ir jis kreipėsi dėl to į pastato administratorių (CPK 178 straipsnis, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai pritaikė šilumos paskirstymo metodą ir atsakovas, nors ir yra atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, tačiau kaip ginčo gyvenamojo namo bendraturtis privalo prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apelianto argumentus, kad ieškovė nepagrįstai atsakovo atžvilgiu pritaikė šilumos pardavimo kainą nustatytą ne gyventojams, o kitiems vartotojams, pažymi, jog atsakovui priklausančių patalpų naudojimo paskirtis – administracinė. Dėl to ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi AB „Kauno energija“ valdybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 2014-8-1, kuris Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos suderintas 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. O3-120, 1.4. punktu, atsakovui šilumos pardavimo kainą taikė ne kainą, numatytą gyventojams (butui); o kainą, nustatytą kitiems vartotojams.

Apelianto teigimu, ginčo name yra dvi laiptinės ir kiemo pusėje esanti laiptinė yra sudėtinė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, todėl negali būti laikoma bendrojo naudojimo patalpa ir atsakovas neturi pareigos mokėti už kitame bute esančios laiptinės šildymą. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punktą pastato laiptinės laikomos pastato bendrojo naudojimo patalpomis, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Iš į bylą pateiktos pastato, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopijos nustatyta, kad pastatą sudaro trys administracinės patalpos, pastate esančios laiptinės nesuformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir nepriklauso atskiriems savininkams, todėl laikytinos bendro naudojimo patalpomis. Be to, bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą, nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis (CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3 dalis).

Atmestinas atsakovo argumentas, kad jis neturi prievolės mokėti už 2016 m. kovo mėnesį tiektą šilumos energiją patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes patalpa jam perduota tik 2016m. balandžio 8 d. Kaip nurodyta šios nutarties 8 pastraipoje, minėtą patalpą atsakovas įgijo 2016 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš VĮ Turto bankas, nuosavybės teisės į valstybės nekilnojamąjį turtą perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2016 m. balandžio 8 d. Pažymėtina, kad minėtos patalpos savininkas VĮ Turto bankas 2016 m. kovo 25 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog ši patalpa parduota 2016 m. kovo 23 d. ir kartu pateikė VĮ Registrų centras išrašą, iš kurio matyti, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo įregistruota 2016m. kovo 23 d. (e. b. l. 90–92). Nustačius, kad valstybės įmonė iš karto po sutarties sudarymo informavo ieškovę apie šilumos vartotojo pasikeitimą, sutartį išviešino, darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog minėta patalpa priklauso atsakovui ir už tiektą šilumos energiją skaičiavo nuo 2016 m. kovo 24 d.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, teisingai išsprendė ginčą ir tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio prievolę mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno aplinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno aplinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.