Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam K. Š., jo gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus :

1) 2024 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

2) 2025 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 1 ( vienerių) metų 1 (vieno mėnesio) laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant K. Š. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas nuo 2025 m. gegužės 2 d. 18.05 val. iki 2025 m. gegužės 4 d. 14.46 val. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 72-2 straipsniu, skirtas K. Š. įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2025 m. liepos 2 d. įtrauktas į Probuojamų asmens duomenų registrą (dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose).

2025 m. liepos 2 d. įtrauktas į Probuojamų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas).

3) 2025 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2025 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2025 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirta subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. 2025 m. liepos 9 d., apie 00.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, nemažiau kaip du kartus ranka sudavė savo šeimos narei – sugyventinei S. L. į dešinės kojos blauzdą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą, bei audinių patinimą dešinės blauzdos srityje, tai yra, padarė S. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.140 str. 2 d.

Kaltinamasis K. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. liepos mėnesį, dienos neprisimena, nukentėjusioji su B. K. buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir gėrė alų. Jis su jomis nebuvo. Grįžo apie 22 val. ir (duomenys neskelbtini) išvažiavo visi trys, kad parvežti B. K.. Jis su nukentėjusiąja pasivaikščiojo po senamiestį ir apie 23.30 grįžo namo. Terasoje pasigedo diktofono, S. L. paprašė jį grąžinti, tačiau jį negrąžino. Kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi ir nuėjus miegoti. Jis nesusivaldė ir du kartus ranka sudavė į blauzdą. Po to pats iškvietė Policiją. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Šiuo metu kreipėsi pagalbos į psichologus, kad padėtų koreguoti elgesį.

Be kaltinamojo K. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji S. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. Š. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena daugiau, nei 28 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų 18 metų dukra. 2025 m. liepos 8 d. apie 19:30 val., ji buvo savo namuose kartu su drauge B. K., abi vartojo alkoholį. Apie 22:30 val., ji su K. draugę parvežė namo, o patys dar pasivaikščiojo po (duomenys neskelbtini) senamiestį ir grįžo namo. Kai grįžo namo, K. nuėjo į lovą. Apie 23:30 val., ji irgi nuėjo į lovą. Jos ir K. santykiai turi problemų, įtaria, kad jis ją seka, nes ja nepasitiki. Namuose ji, kaip įtaria, rado pasiklausymo prietaisą. Dėl to, kai nuėjo į lovą ir atsigulė šalia K., jis jai pasakė, kad atiduotų ką rado. Ji pasakė, kad nebėra, tada K. supyko, išlipo iš lovos ir kumščiu du ar tris kartus trenkė jai dešinę koją. Jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Ant sumuštos kojos matosi patinimas, ryškėja kraujosruvos. Po to, kai jis jai sudavė kumščiu į koją, ji pasakė, kad su juo toje pačioje lovoje nemiegos ir išėjo į kitą kambarį. K. atėjo pas ją į kambarį, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tada, K. jai pasakė, kad iškvies policiją, nes ji neblaivi. Jis išsikvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams ji pasakė, kad jis jai trenkė į koją, todėl pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad buvo sumušta. Įvykio metu buvo neblaivi, o K. buvo blaivus. Šiandien ryte jos prašė, kad nerašytų pareiškimo, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal faktą dėl smurto artimoje aplinkoje. Koją, į kurią jai sudavė K., skauda dar ir apklausos metu. K. dabar būna priestate prie namo. Ji ieškinio neteiks (b. l. 37-40, 41-43, 46).

Liudytoja E. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. Š. yra jos tėtis, o S. L. yra jos mama. Visi kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. liepos 8 d. pas jos mamą buvo atėjusi draugė, jos abi vartojo alkoholį, o ji buvo savo kambaryje. Tėčio namuose tuo metu nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Vakare, kai tėtis grįžo namo, laiko tiksliai nežino, abu tėvai išvežė mamos draugę namo. Kai grįžo į namus, tėtis ir mama nuėjo į savo miegamąjį. Jos kambarys yra toliau nuo tėvų kambario, tačiau ji per ventiliacijos angą girdėjo pastarųjų pokalbį. Girdėjo, kai mama nuėjo į kambarį, tėtis pasakė, kad atiduotų ką paėmė. Mama pasakė, kad neturi to, ko jis prašo. Tada girdėjo kažkokį judesį jų kambaryje ir tuo metu mama šaukė „ką čia darai? Netrankyk manęs". Tada mama iš karto atėjo pas ją į kambarį ir pasakė, kad tėtis jai kelis kartus trenkė į koją. Ji pažiūrėjo į jos koją, ties blauzda matė patinimą ir mėlynos spalvos sumušimą. Paskui mamą į jos kambarį atėjo tėtis ir pradėjo paslapčiomis filmuoti mamą savo telefonu. Filmuodamas mamą paslapčiomis tėtis kalbėjo, kad ji pati nukrito ir, kad neišsigalvotų, kad jis jai sudavė. Ji pamačiusi, kad tėtis filmuoja, pasakė, kad vaizdą ištrintų, nes ji iš karto suprato tėčio tikslą - kad turėtų vaizdo įrašą, jog neva mama pati nukrito, būdama neblaivi ir užsigavo. Ji girdėjo, kad mama, kai nuėjo į miegamąjį, buvo ramiai nusiteikusi, nekonfliktavo, o tėtis jai sudavė, kadangi ji paėmė kažkokį daiktą, kurį jis buvo palikęs terasoje. Mama sakė tėčiui, kad važiuos kitą dieną išsiimti "abdukciją" dėl to, kad tėtis jai sudavė į koją. Po kažkiek laiko mama nuėjo ir atsigulė į kitą kambarį, o tėtis pasakė, kad jos jį provokuoja ir dėl to jis kviečia policiją. Mama niekur nekrito ir pati kojos nesusižalojo, tai tėtis mamai kumščiu sudavė į koją, nes pati girdėjo, kaip mama sakė, kad jos netrankytų ir po to iš karto atėjo pas ją į kambarį. Mama, kai nuėjo į miegamąjį miegoti, kojos užsigavusi nebuvo, o iš miegamojo atėjo pas ją į kambarį su sumušta koja. Mama jai sakė, kad jai skaudą koją, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tėvų santykiai yra labai problematiški dėl asmeninių priežasčių (b. l. 85-88).

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. liepos 9 d. dirbo ekipaže kartu su Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju L. B.. Iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas paskambino ir nurodė, kad neblaivi žmona namuose žodžiais konfliktuoja su juo. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko K. Š.. Paklausus kas nutiko, šis paaiškino, kad vyko konfliktas su sugyventine, kuri teigia, kad jis neva ją muša. Vyriškis buvo blaivus, alkotesterio parodymai - 0,00 promilių. Vyriškio sugyventinė S. L. įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas 1,24 promilių neblaivumas. Moteris nurodė, kad vyras ją seka, namuose buvo paliktas garso įrašymo įrenginys, kuris turėjo įrašyti jos ir pas ją tą vakarą buvusios draugės pokalbį. S. L. tą įrenginį rado, o K. Š. S. pasakė, kad ši jam tą įrenginį grąžintų. Kadangi moteris vyrui įrenginio negrąžino, moters teigimu šis tyčia miegamajame jai trenkė tris kartus kumščiu į koją. Ant moters dešinės kojos matėsi patinimas. Moteris teigė, kad jai skaudėjo, kad skausmas nebuvo momentinis, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Namuose taip pat buvo jų pilnametė dukra, kuri patvirtino S. L. žodžius. Mergina teigė girdėjusi, kad moteris prašė jos nemušti. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad vyriškis pats iškvietė policijos pagalbą, nes moteris jam pasakė, kad ji kitą dieną eis išsiims „abdukciją“, kadangi jis jai trenkė tris kartus kumščiu į dešinės kojos blauzdos sritį. Vyriškis savo kaltę neigė, sakė, kad moteris galimai pati užsigavo koją namo terasoje, kurioje galimai krito. Abiem asmenims įteikti šaukimai atvykti į Kėdainių r. PK apklausai. Prašo vadovautis surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tarnybiniais pranešimais (b. l. 79-82).

Liudytoja B. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. L. yra jos draugė. 2025 m. liepos 8 d. lankėsi pas S. namuose, vartojo alų. S. sugyventinis K. iš pradžių buvo namuose, o po to kažkur išvažiavo. S. sakė, kad įtaria, jog K. ją seka. Po kiek laiko, S. terasoje po gėlės vazonu rado pasiklausymo aparatą, tą aparatą paėmė ir nunešė pas savo dukrą į kambarį. Apie 22 val., K. grįžo namo ir ji paprašė pastarojo, kad ją parvežtų namo. S. su K. ją parvežė namo. Po to, S. dar jai atsiuntė nuotraukas per „Messenger" programą iš pastarųjų abiejų pasivaikščiojimo. 2025 m. liepos 9 d. apie 10 val., jau kitos dienos rytą, S. per „Messenger" programą jai atsiuntė nuotraukas, kuriose matėsi koja, ant kurios matėsi patinimas ir poodinė kraujosruva. S. paklausė „kas nutiko" ir ji atsakė, kad jos sugyventinis norėjo atgauti tą pasiklausymo aparatą, kurį vakar rado terasoje, tačiau ji jam pasakė, kad to įrenginio nėra, tada jos sugyventinis jai trenkė kumščiu į koją. Taip pat rašė, kad sugyventinis pats iškvietė policijos pareigūnus, kuriems nurodė, kad ji pati, būdama neblaivi, nugriuvo. Dar S. jai rašė, kad ji nuėjo miegoti, o K. puolė ją daužyti per kojas. Po šio įvykio buvo susitikusi su S. ir matė, kad ji eidama šlubuoja, prašė tepalo, kuris padeda nuo sumušimo. Kai susitiko, ji jai vėl pasakojo, kad jos sugyventinis tyčia jai trenkė kumščiu į koją dėl to, kad ji paėmė pasiklausymo aparatą (b. l. 91-94).???

Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrint S. L. ant dešinės kojos blauzdos matomas patinimas. Daugiau išoriškai sužalojimų nepastebėta. Fotografuota (b. l. 23-28).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad S. L. nustatyta poodinė kraujosruva ir audinių patinimas dešinės blauzdos srityje. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais paveikus dešinę blauzdą, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. liepos 9 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (b. l. 52-53).

2025 m. liepos 9 d. 00.40 val. S. L. nustatytas1,24 promilių neblaivumas (b. l. 54, 55).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra, tai yra, apžiūrėtos liudytojos B. K. 2025-07-17 pateiktos „Messenger“ programėlės susirašinėjimo su S. L. telefono ekrano nuotraukos (3 vnt.), kurių pirmame apžiūros lape matyti data „Jun 9 AT 10:18", žemiau matomos dvi nuotraukos. Pirmoje nuotraukoje matyti žmogaus koja, kuri aprišta tvarsčiu. Žemiau esanti nuotrauka fotografuota transporto viduje, lauke matomas žmogus, kuris vilki aprangą, ant kurios nugaros užrašas „Policija". Antrame lape matosi užrašas „Kas buvo?". Po užrašu matoma data „JUL 9 AT 10:22", po ja užrašas „atsiguliau vakar miegoti. pirmi žodžiai atiduok. sakau ką Tą ką paimei sakau nebėra su kumščiu per kojas. mentus man iškvietė. Pasakė kad girta griuvau". Trečiame lape viršuje matoma data „JUL 9 AT 10:26", po ja užrašas „ir vakar grįžom pasivaikščiojim nieko nesakiau dar viena alaus išgėriau ir nuėjau gulti. ir tas atiduok ramiai pasakiau o jis puolė daužyti per kojas ir pasekmes matai kokios." (b. l. 67-70, 71-73).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimas pareigūno mobiliąją stebėjimo kamera („body“) užfiksuotas vaizdo įrašas. Pateiktas vaizdo įrašas, kuris filmuotas su kūno stebėjimo kamera „PSS-20250709-003514UTC+0300.mp4, įrašas spalvotas su garsu, trukmė 13:44 min.. Matosi ir girdisi, kad pareigūnai iš tarnybinio automobilio išlipa nuosavo namo kieme, prie namo durų stovi vyriškis, kuris vilki tamsios spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos kelnėmis, avi tamsios spalvos batus. Vyriškis įeina su pareigūnais į namo vidų. Pareigūnai paklausia: „ kas čia buvo?“. Vyras pasakoja (įrašo 00:16 min.) kad :- „konfliktas, pasakoja, kad aš ją mušu, spardau..". Kamera pasisuka, matosi moteris, kuri yra šviesių plaukų, vilki rožinės spalvos chalatą. Pareigūnas paklausia moters, ar ji kvietė pareigūnus. Moteris parodo į vyriškį. Toliau matosi, kad pareigūnas vedasi moterį į kitą kambarį. Kamerai pasisukus matoma mergina (dukra), kuri yra šviesių plaukų, vilki tamsios spalvos marškinėlius su trumpomis rankovėmis, trumpus raudonos spalvos šortus. Moteris (00:49 min.) pasakoja, kad dirbo, po darbo pas ją atėjo draugė, išgėrė alaus, po to jos vyras parvežė draugę namo. Su vyru pasivaikščiojo, kai grįžo namo ir norėjo eiti miegoti, jos vyras jai pasakė, kad ji jam atiduotų pasiklausimo aparatą, nes jis ją seka. Ji jam pasakė, kad tą aparatą sunaikino, tada jis pradėjo ją daužyti per kojas. Moteris pasilenkia (įrašo 2:05 min.) girdima kaip sako, kad :- „va čia va didžiausias guzas yra“, "trys smūgiai", " kai jisai mane trenkė". Toliau moteris pasakoja, kad ji nuėjo pas dukrą, o jis atėjęs pasakė, kad ji neblaivi ir jis kvies jai policiją. Pareigūnas patikrina moters blaivumą - įrenginyje matomas 1,24 promilių girtumas. Girdisi, kaip moteris sako (įrašo 5:01 min.) kad :- „jisai man pradėjo trankyti per kojas“, „su kumščiais", „man skauda". Toliau matosi, kaip pareigūnas paklausia merginos (dukros), ar ji buvo namuose ir ar girdėjo ką nors. Mergina pasakoja (įrašo 5:47 min.) kad :- „prašė nelįst prie jos, prašė nemušt". Moteris pasako, kad tai nebuvo momentinis skausmas, dabar skauda, sudavė tris smūgius. Pasakoja, kad ji gulėjo lovoje, miegamajame. Moteris demonstruoja kaip jai sudavė per koją. Pareigūnas fotografuoja moterį. Moteris nurodo, kad viskas vyko miegamajame. Veda pareigūną į įvykio vietą. Einant girdisi, kaip moteris sako vyriškiui: - „nu tai pasakoju kaip aš atsiguliau, o tu man trenkei", „čia kaip aš savaime taip ane?“. Girdisi, kaip vyriškis sako: - „ a negriūvai tenai terasoj?". Moteris atsako: - „ar aš griuvau? Nu nejuokauk, nejuokauk gerai". Girdisi, kaip moteris sako: - „ žodžiu išgriuvau į terasą, bet matot kaip jisai sukūrė". Toliau girdisi, kaip vyras pasakoja, kad jis dabar yra probacijos tarnybos įskaitoje, aštuonis mėnesius turi nieko „neprisidirbti" ir policijos pareigūnus išsikvietė, kad moteris rytoj neparašytų pareiškimo, kad jis neva ją primušė. Moteris sako (įrašo 8:54 min.) kad :- „taip tu man padarei, ir tu va iškvietei, kad aš ale išgėrusi nukritau", „aš niekur terasoj nekritinėjau". Toliau pareigūnas išaiškina vyriškiui, kad mato patinimą ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyriškis palydimas iš namų. Įrašo pabaiga (b. l. 63-65, 66).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2025 m. liepos 9 d. apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų, iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.l. 15-22).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad apie įvykį pranešė smurtą patyręs asmuo - S. L., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo įvykio vietoje neapklaustas dėl jo fizinės būklės. Nurodyta, kad smurtą patyrusio asmens būsena yra didelis susijaudinimas bei akivaizdžiai neblaivi, ant jos dešinės kojos matosi patinimas. Smurtu įtariamas asmuo - K. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Gautas paaiškinimas apie tai, kad K. Š. nemušė sugyventinės (b. l. 29-32).

Tarnybiniu pranešimu dėl atlikto darbo nustatoma, kad dirbant pagal įvykį, vykta adresu, (duomenys neskelbtini), kur nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes S. L. teigė, kad ją sumušė sugyventinis K. Š.. Kadangi S. L. buvo neblaivi, jai įteiktas šaukimas atvykti į policiją ryte. K. Š. buvo blaivus, jis teigė, kad sugyventinės nemušė, policiją iškvietė pats, jam įteiktas šaukimas atvykti policiją, išėjo nakvoti pas kaimynus (b. l. 33-34).

Tarnybiniu pranešimu dėl ROIK pranešime esančių aplinkybių nustatoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir nustatyti nusikalstamos veikos faktai todėl, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate policijos registruojamų įvykių registre gautas pranešimas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimo laikas: 2025 m. liepos 9 d., 00.22 val. Pranešimo vieta: (duomenys neskelbtini). Pranešimo kategorija: B. Pranešėjas: K. Š., telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pranešimo aplinkybės: Pranešime nurodyta, kad prieš 5-10 min. pranešėjo neblaivi žmona namuose žodžiu konfliktavo su juo. GMP nereikia. Nepilnamečių nėra. Laukia namuose (b. l. 57-58).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrimas pateiktas skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. 2025 m. liepos 9 d. 00:22:13 val., trukmė 00:01:21 min., garso įraše girdisi operatorės, moteriškas ir vyriškas balsai. Moteris liepia vyrui eiti iš kambario. Vyras, vėliau prisistatęs BPC operatorei K. Š., nori policiją išsikviesti į (duomenys neskelbtini). Jis teigia, kad „konfliktas, provokuoja jį, kad jis ją muša ir... Su sugyventine. Žodinis konfliktas, bet ji dabar sako, kad jis ją mušė, ji važiuos rytoj abdukciją išsiimt, o ji yra neblaivi, kiekvieną vakarą..“. Medikų nereikia. Konfliktas įvyko adresu (duomenys neskelbtini) prieš 5-10 minučių. Jis lauks namuose. Įrašo pabaiga (b. l. 59-61, 62).

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis kaltės neneigia. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji S. L., gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra šeimos nariai.

Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, teismui nekelia abejonių, kad nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė kaltinamasis.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad K. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, nemažiau kaip du kartus ranka sudavė savo šeimos narei – sugyventinei S. L. į dešinės kojos blauzdą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą, bei audinių patinimą dešinės blauzdos srityje, tai yra, padarė S. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 str.). Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į K. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad K. Š. atsakomybę lengvinančia atsakomybe aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir esant neišnykusiam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio nuostatas, laikytinas recidyvistu.

Vertinant K. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas (b.l. 133-141), administracine tvarka baustas (b. l. 124-127). (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre nesilankė (b.l. 154-155)

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog K. Š. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam K. Š. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, jo išreikštą gailėjimąsi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas artimas minimaliam laikotarpiui be intensyvios priežiūros, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai –2 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, teisiamas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, paskutinį kartą teistas už analogišką veiką, todėl jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis padarė analogišką nusikalstamą veiką ir pripažintas kaltu, nuosprendis įsiteisėjo, todėl paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir skirti K. Š. šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti K. Š. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – 2 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.