- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-575-2748-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01321-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties G. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi G. R. skundo netenkino ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) Vilniaus regiono departamento vyriausiosios specialistės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 101650-1 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 1500 (tūkstančio penkių šimtų) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda G. R. buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) krovinių vežimo veiklos organizavimą, netinkamai šia veiklą organizavo, dėl ko vairuotojas A. J., vairuodamas transporto priemonę „MAN“ su priekaba „Mueller“ važiavo maršrutu Klaipėda-Vilnius, transporto priemonių junginiu, kurio bendra masė – 43,88 t, t. y. ši transporto priemonių junginio bendroji masė 3,88 t viršijo leistiną teisės aktų 40 t apkrovą. Nurodė, jog G. R. Institucijos Nutarimą prašė panaikinti tuo pagrindu, kad jis pats nevežė krovinio, viršijančio leistiną svorį, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, sudėties. Pažymėjo, jog, nepaisant G. R. paaiškinimų, jo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, svėrimo akto Nr. 101650, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 101650 nustatytais duomenimis ir liudytojo A. J. parodymais. Konstatavo, jog ATPK 145 straipsnio 2 dalis už šio straipsnio dispozicijoje įtvirtintos veikos padarymą administracinę atsakomybę numato ne tik vairuotojams, bet ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Pažymėjo, jog nors byloje esančioje UAB (duomenys neskelbtini) logistikos vadovo pareigybės instrukcijoje ir nėra konkrečiai nurodyta, kad logistikos vadovas yra atsakingas už krovinių vežimo veiklos organizavimą, tačiau pats G. R. teismo posėdyje pripažino, kad jis yra atsakingas už šią veiklą įmonėje, be to, jam yra išduotas Profesinės kompetencijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vadovauti krovinių vežimui tarptautiniais ir vidaus maršrutais. Pridūrė, jog ta aplinkybė, kad G. R. pats nevežė krovinio, pažeisdamas leistino svorio reikalavimus, jo veikos kvalifikavimui pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi. Teismas G. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatė bei konstatavo, jog Institucijos Nutarimu jam paskirta vidutinio dydžio piniginė bauda atitinka jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir jo asmenybę.
II.
G. R., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi, per savo įgaliotą atstovą – advokatą A. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66 – 67), kuriuo prašo Institucijos Nutarimą bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jis pirmosios instancijos teismui išsamiai paaiškino, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinto pažeidimo objektyvinės pusės elementu įvardintas „važiavimas“, tačiau nėra numatytas „neužtikrinimas“. Pažymi, jog paaiškino teismui, kad jis neatliko važiavimo veiksmo pažeidimo metu ir apskritai nebuvo pažeidimo vietoje, todėl jo atžvilgiu byla pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį turi būti nutraukta, nesant pažeidimo sudėties. Mano, jog teismas jo nurodytą aplinkybę, kad asmuo negali būti baudžiamas, nesant pažeidimo sudėties, nepagrįstai atmetė kaip neturinčią reikšmės veikos kvalifikavimui.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į G. R. apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą Institucijos Nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nurodo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad G. R. yra būtent tas subjektas, kuriam pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį turi būti pritaikyta administracinė atsakomybė, nes jis, būdamas atsakingu už krovinių vežimo veiklą UAB (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad A. J., vairuodamas transporto priemonę, nebūtų viršijęs leistinos transporto priemonių junginio bendrosios masės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
G. R. administracinė nuobauda buvo paskirta pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, _ užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Pažymėtina, jog G. R. neginčija to, jog UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. J. važiavo transporto priemonių junginiu, kurio bendroji masė viršijo teisės aktų leistiną dydį, ir kitų su tuo susijusių bylos faktinių aplinkybių, o abejoti jų teisingumu nemato pagrindo ir teisėjų kolegija, tačiau apeliantas mano, kad administracinė atsakomybė jo atžvilgiu nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta nepagrįstai, nes ATPK 145 straipsnio 2 dalyje atsakomybė yra numatyta už „važiavimą“, ko jis šiuo atveju neatliko ir net nebuvo pažeidimo vietoje, o ne už (tinkamos krovinių vežimo veiklos) „neužtikrinimą“.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sprendžia, kad šie G. R. teiginiai yra nepagrįsti, o jo kaltė dėl ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 32 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Pridurtina, jog KTK 32 straipsnio 1 dalyje vežėjui (KTK 7 straipsnio 2 dalis) nustatytą pareigą įmonės vadovas vykdo pats, per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį kyla dviems subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.
Akcentuotina, jog ATPK 145 straipsnio 2 dalį aiškinant sistemiškai, matyti, kad G. R. yra baudžiamas ne už tai, kad važiavo su minėta transporto priemone, viršijusia leistiną masę, bet už tai, kad netinkamai organizavo krovinių vežimo veiklą, t. y. nesiėmė pakankamų priemonių, kad neįvyktų jam pavaldaus vairuotojo A. J. padarytas pažeidimas. Aiškinti šią teisės normą vien tik lingvistiškai, izoliuotai nuo kitų aktualius teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ir neatsižvelgiant į įstatymų leidėjo tikslus, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta ir ATPK 145 straipsnio 2 dalis prarastų prasmę, todėl G. R. teiginys, jog jis negali būti baudžiamas, nes minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtinta „važiavimo“, o ne „neužtikrinimo“ sąvoka, yra atmestinas.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog G. R., būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą UAB (duomenys neskelbtini), kas buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis, buvo tinkamas subjektas ATPK 145 straipsnio 2 dalies prasme, o jo veikoje pagrįstai nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties ar Institucijos Nutarimo G. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.