- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2-1174-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- I. C., A. C.
- Atsakovas
- V. C., J. C., T. C.
- Trečiasis asmuo
- M. C.
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. C. ir A. C. ieškinį atsakovams T. C., V. C., kuriai atstovauja įstatyminė atstovė T. C., ir J. C. (J. C.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo M. C. (M. C.), išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl bendraturčių (ieškovių ir atsakovų) žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų (pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (20 kv. m ploto), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto)) galimai atliktos rekonstrukcijos/paskirties pakeitimo, neteisėtumo ir atitinkamai tokių padarinių pašalinimo ir statinių atstatymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovės I. C. ir A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovus T. C., V. C., kuriai atstovauja įstatyminė atstovė T. C., ir J. C. (J. C.) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinių dalis, grąžinti statinius į būklę, buvusią iki savavališkų statybų, t. y. atstatyti: pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (20 kv. m ploto), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto); sutvarkyti statybvietę; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovės ieškinyje ir dublike nurodo, kad yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas, mūrinis namas), kartu su kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kiemo statiniai), bendrasavininkės, t. y. ieškovės, atsakovai bei trečiasis asmuo M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ginčo žemės sklypą bei jame esančius nurodytus statinius, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą, kartu su kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais.
4. Pažymi, kad atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ginčo žemės sklype taip pat valdo: 1) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto); 2) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (20 kv. m ploto); 3) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto) (toliau – ginčo ūkiniai pastatai); 4) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (39 kv. m ploto). Teigia, kad atsakovai pagal bendrą visų bendrasavininkų susitarimą visuomet gyveno ginčo žemės sklype pastatytame gyvenamajame name ir naudojosi kitais sklype esančiais statiniais.
5. Aiškina, kad 2018 m. ieškovėms apsilankius ginčo žemės sklype jos pastebėjo, jog ginčo ūkiniai pastatai (kurie plane pažymėti 2I1m, 3I1m, 4I1m) yra rekonstruoti bei perdaryti į gyvenamąjį namą. Nurodo, kad po minėto apsilankymo ieškovėms tapo žinoma, jog atsakovai nelegaliai, neturėdami statybą leidžiančių dokumentų, neturėdami ginčo žemės sklypo bendrasavininkų raštiško sutikimo, atliko statybos darbus, t. y. ginčo ūkiniai pastatai perstatyti į gyvenamąjį namą. Pažymi, kad iki šiol ginčo ūkiniai pastatai viešajame registre yra registruoti kaip ūkiniai pastatai, o ne gyvenamasis namas, t. y. nepakeista jų paskirtis, neatlikti nauji kadastriniai matavimai. Anot ieškovių, jos, siekdamos taikiai išspręsti kilusią situaciją (neteisėtą statybą), atsakovams ir trečiajam asmeniui ne vieną kartą siūlė išpirkti ieškovėms priklausančią ginčo žemės sklypo (su jame esančiu turtu) dalį, tačiau pastarieji į tokį siūlymą nereagavo.
Šalies argumentai
6. Ieškovės nurodo, kad atsakovų įvykdytos statybos pažeidžia bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, nes atsakovai jas atliko be ieškovių, kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių, sutikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas), vietoje ginčo ūkinių pastatų sklype savavališkai ir neteisėtai pastatytas gyvenamasis namas, t. y. nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažeidžiant statinio projekto sprendinius (nustatytą sklypo planą). Pažymi, kad iki atsakovų įvykdytų nelegalių statybų pradžios jie nebuvo gavę ieškovių sutikimo tokioms statyboms (dėl sutikimo nesikreipė iki šiol), todėl statybas atsakovai įgyvendino pažeisdami CK ir SĮ numatytus bendraturčių teisių įgyvendinimo reikalavimus. Ieškovių teigimu, atsakovai atliko statybos darbus (faktiškai pakeitė ūkinių statinių paskirtį į gyvenamąją) ir be statybos darbus (rekonstrukciją) leidžiančių dokumentų – šiuo atveju statybos leidimo.
7. Anot ieškovių, jų įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo žemės sklype toje vietoje, kurioje turėtų stovėti ūkiniai pastatai (plane pažymėti 2I1m, 3I1m, 4I1m), stovi gyvenamasis namas, patvirtina ieškovių teikiamas antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. spalio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/19/105 ir kartu su juo pateikiamos nuotraukos. Aiškina, kad toje sklypo vietoje, kurioje turi stovėti trys ginčo ūkiniai pastatai, nestovi nei vienas ūkinis pastatas, o vietoje jų yra pastatytas medinis, rudos spalvos, dviejų aukštų pastatas, kuris turi įėjimą su stogine, kaminą, visame name ant langų sukabintos užuolaidos, įvesta elektra.
8. Ieškovės aiškina, kad atsakovai nesąžiningai klaidina teismą, nes atsakovė T. C. dar 2016 m. kreipėsi į ieškovę A. C. atsiunčiant pasirašymui sutikimą, jog T. C. rekonstruodama ginčo žemės sklype stovinčius ūkinius pastatus pakeistų jų paskirtį į gyvenamąją (vieno buto); šis sutikimas pasirašymui ieškovei buvo siųstas dar 2016 m. rugpjūčio 4 d. Taigi, anot ieškovių, ši aplinkybė ne tik aiškiai patvirtina ieškovių įrodinėjamą aplinkybę, kad sklype stovintys ginčo ūkiniai pastatai buvo rekonstruoti į gyvenamąjį namą, tačiau taip pat ir tai, jog minėtą rekonstrukciją T. C. 2016 m. siekė įteisinti. Be to, ieškovių teigimu, net jeigu ir pasitvirtintų, kad ginčo ūkinių pastatų rekonstrukciją įvykdė ne atsakovai, o buvusi jų savininkė S. C., tai nepaneigtų fakto, jog statyba laikytina nelegalia, ir po S. C. mirties ginčo ūkinius pastatus paveldėję įpėdiniai – atsakovai, privalo imtis veiksmų pašalinti nelegalios statybos padarinius arba ją įteisinti.
Šalies argumentai
9. Ieškovių atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad faktiškai ieškovės apie ginčo statybas sužinojo 2018 m. vasarą; vėliau suprato, jog minėtos statybos buvo vykdomos 2016 m., kai atsakovė siuntė sutikimą dėl ūkinių pastatų paskirties keitimo, tačiau ieškovės tuo metu (2016 m.) galvojo, jog atsakovai tik planuoja vykdyti rekonstrukciją. Paaiškino, kad ieškovės, 2012 m. paveldėjusios turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jame nesilankė ir juo nesidomėjo iki 2018 m. (I. C. yra išvykusi į užsienį, o A. C. gyvena kitur ir dėl konfliktinių santykių su atsakovais sklype nesilankė). Pakartotinai pažymėjo, kad šiuo metu faktiškai vietoje trijų ginčo ūkinių pastatų pastatytas/rekonstruotas vienas gyvenamasis namas – padarytas vienas įėjimas su stogine, pakabintos užuolaidos, išvestas kaminas, įvesta elektra, padaryti lietvamzdžiai, uždėti tinkleliai nuo mašalų, pastatyti prie namo konteineriai, priparkuotas automobilis, todėl, anot ieškovių, atsakovai gyvena minėtame name, t. y. pakeista statinių paskirtis iš ūkinių į gyvenamosios. Anot ieškovių atstovės, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes; taip pat nepateikė minėto statinio vidaus nuotraukų/duomenų ir pan., taip pat neįrodė, jog rekonstrukcija buvo vykdyta teisėtai. Pakartotinai nurodė, kad jei ir paaiškėtų, jog ne atsakovai rekonstravo ginčo statinius, jie kaip paveldėtojai turėtų juos įteisinti, tačiau pažymėjo, kad iki 2012 m. minėto statinio – nuotraukose užfiksuoto medinio gyvenamojo namo, nebuvo, t. y. iki 2012 m. buvo trys sublokuoti apleisti statiniai, kurių aukštis pagal dokumentus buvo iki 2 m, tačiau jų tikslios būklės iki rekonstrukcijos nežino; teigė, jog atstatymą turėtų vykdyti patys atsakovai, jeigu nevykdytų – priverstinai vykdytų antstolis. Paaiškino, kad dėl nurodytos neteisėtos statybos/rekonstrukcijos pažeidžiamos ieškovių teisės, nes jos atliktos be ieškovių sutikimo, statybos leidimo; be to, pažymėjo, jog ieškovės negalės parduoti joms priklausančios dalies ginčo žemės sklypo, nes jame pastatytas neteisėtas statinys (žemės sklypo naudojimosi tvarka nenustatyta); taip pat nurodė, jog pažeidžiamas viešasis interesas. Atstovė teismo posėdžio metu prašė skirti ekspertizę, kad matininkas/ekspertas nustatytų tikrąją ginčo ūkinių pastatų paskirtį. Nesutiko, kad ieškovės yra praleidusios ieškinio senaties terminus.
Atsiliepimas
10. Atsakovai T. C., V. C., kuriai atstovauja įstatyminė atstovė T. C., ir J. C. atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
11. Atsakovai neginčija aplinkybių, kad ieškovės, atsakovai bei trečiasis asmuo bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo ginčo žemės sklypą bei jame esantį turtą, t. y. pastatą – gyvenamąjį namą ir kiemo statinius. Taip pat pažymi, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ginčo sklype priklauso ginčo ūkiniai pastatai, t. y. pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (20 kv. m ploto); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto); nurodo, jog pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (39 kv. m ploto), faktiškai nėra jau išlikęs.
12. Atsakovai aiškina, kad S. C., kuriai iki jos mirties priklausė visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus – P. C., M. C. ir I. C.. Pažymi, kad po S. C. mirties, I. C. ir M. C. paveldėjo jiems pagal S. C. 2002 m. balandžio 15 d. testamentą paliktas nekilnojamojo turto, esančias (duomenys neskelbtini), dalis; (duomenys neskelbtini) mirus I. C. – jo palikimą, įskaitant ir turtą (jo dalis) (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovai; mirus P. C. – jam priklausantį turtą (jo dalį) (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovės.
13. Anot atsakovų, po I. C. mirties santykiai tarp ieškovių ir atsakovų nebuvo draugiški, nes ieškovės nuolat reikšdavo atsakovams pretenzijas dėl to, jog atsakovams atiteko gerokai didesnė nekilnojamojo turto dalis, kurią iki mirties valdė S. C. ir kuri surašydama testamentą praktiškai išeliminavo A. C. sutuoktinį bei I. C. tėvą P. C. iš testamentinių įpėdinių sąrašo.
Atsiliepimas
14. Atsakovai nurodo, kad 2018 m. birželio mėn. gavo ieškovių pranešimą, kuriame nurodoma, jog ieškovės ketina parduoti joms priklausančią nekilnojamojo turto dalį už 25 000 Eur sumą, tačiau atsakovai, manydami, jog ši suma neatitinka nekilnojamojo turto rinkos vertės, parengė ieškovėms pranešimą, kuriame nurodė, kad sutiktų siūlomą įsigyti nekilnojamojo turto dalį pirkti už 13 000 Eur sumą. Taigi, šalims nesusitarus dėl nurodyto turto kainos, ieškovės, anot atsakovų, pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekiant priversti atsakovus nupirkti ieškovių turto dalis už jų nurodytą kainą.
15. Teigia, kad ieškovių nurodomi argumentai, jog atsakovai ginčo žemės sklype vietoje ginčo ūkinių pastatų savavališkai ir neteisėtai pastatė gyvenamąjį namą, laikytini neįrodytais, nes ieškovės nepateikė nei vieno leistino ir patikimo įrodymo, kurie patvirtintų šiuos ieškovių teiginius. Nurodo, kad ieškovių pateiktame 2019 m. vasario 19 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) Centrinio duomenų banko išraše yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso keturi ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); visų keturių ūkio pastatų paskirtis yra nurodyta kaip pagalbinio ūkio, todėl nelogiškas ir nesuprantamas ieškovių teiginys, jog ūkio pastatai yra rekonstruoti į gyvenamąjį namą, kai tuo tarpu šių pastatų paskirtis iki šiol yra išlikusi tokia pati, kokia ir buvo pastatų statybos bei jų pridavimo eksploatuoti metu. Pažymi, kad registruose įrašyti duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti.
16. Atsakovai pažymi, kad ieškovių pateiktoje nuotraukoje (iš www.google.com), kuri daryta 2012 m. liepos mėn., užfiksuotas pastatas (kurį ieškovės įvardina kaip gyvenamąjį namą) nuo nuotraukos padarymo, t.y. 2012 m. liepos mėn., iki šiol yra tokios pat konstrukcijos ir būklės, t. y. neperstatytas ir nerekonstruotas. Nurodo, kad 2012 m. atsakovai nebuvo ginčo ūkio pastatų, o tuo pačiu gyvenamojo namo bei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl statybos ar rekonstravimo darbų ne tik negalėjo atlikti, bet ir neatliko. Papildomai pabrėžia, kad jei S. C. ir atliko tam tikrus rekonstrukcijos darbus, jai jokio bendraturčių sutikimo nereikėjo, nes iki mirties visas turtas priklausė tik jai. Teigia, kad ieškovės savo turto dalį paveldėjo dar 2012 m., o atsakovai tik 2015 m., todėl ieškovės, jeigu ir vyktų kažkokios statybos, neabejotinai apie jas žinotų, tačiau iki šiol jokių pastabų ir/ar pretenzijų nereiškė.
17. Atsakovai aiškina, kad V. C. bei J. C. ir fiziškai negalėtų atlikti ūkinių pastatų statybos ar rekonstravimo darbų, nes nuosavybės teisės atsiradimo dieną pastarieji buvo nepilnamečiai, o T. C. kartu su nepilnamečiais vaikais (V. ir J.) nuosavybės teisės į ūkinius pastatus, esančius adresu, (duomenys neskelbtini), atsiradimo metu gyveno (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo atlikti statybos ar rekonstravimo darbų, tuo labiau, kad pačios ieškovės ieškinyje neįvardija kokie statybos ar rekonstravimo darbai buvo atlikti, kada konkrečiai tokie darbai buvo atlikti, kokių priemonių pagalba, kas atliko darbus ir pan.
18. Taip pat nurodo, kad sugretinus ieškovių pateiktą antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. spalio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/19/105 užfiksuotą pastatą su nuotrauka, kuri buvo padaryta dar 2012 m. liepos mėn., galima konstatuoti faktinę aplinkybę, jog tiek ieškinyje, tiek ir dublike yra kalbama apie tą patį pastatą, t. y. tiek 2012 m. nuotraukoje, tiek antstolio protokole nurodytas tas pats statinys. Taigi, anot atsakovų, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai jokių neteisėtos statybos darbų, susijusių su nurodyto „rudos spalvos medinio pastato“ perstatymu, neatliko. Be to, pažymi, kad antstolis Donatas Kisielius protokole nurodė, jog nėra tikras ar fiksuotas pastatas yra gyvenamosios paskirties, tuo tarpu ieškovių nurodomi kriterijai – stoginė, užuolaidos, kaminas, anot atsakovų, negali apibrėžti pastato pagrindinės paskirties. Atsakovai aiškina, kad 2019 m. vasario 19 d. NTR visų trijų išvardintų ūkinių pastatų konstrukcija, t. y. sienos: medinės su karkasu, yra analogiška ir šiuo metu stovinčio pastato. Taip pat nurodo, kad faktiškai niekada nebuvo trijų atskirų ginčo ūkinių pastatų, nes jie visada buvo sublokuoti, turintys bendrų konstrukcinių dalių – sienas, stogą; šių ginčo ūkinių pastatų matavimai iki šiol taip pat nėra pasikeitę.
Šalies argumentai
19. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad ieškovės, paveldėjusios turtą (duomenys neskelbtini), juo nesirūpino, tuo tarpu atsakovai prižiūri visą sklypą, naudojasi savo turto dalimi, tačiau nieko nestatė/nerekonstravo. Pažymėjo, kad ieškovės net nepateikė įrodymų kokios būklės buvo jų prašomi atstatyti ginčo ūkiniai pastatai, todėl reikalavimas yra suformuluotas abstrakčiai ir, net jį tenkinus, negalėtų būti vykdomas. Paaiškino, kad 1998 m. kadastriniuose matavimuose ginčo statiniai nurodyti kaip sublokuotos, turinčios atskirus numerius, patalpos. Anot atstovo, tokia faktinė situacija yra išlikusi ir iki šiol. Iš dalies pripažino, kad tam tikri remonto darbai ginčo pastatų iki 2012 m. galimai ir buvo atliekami, nes šie pastatai, jų neprižiūrint, iki šiol nebūtų išlikę (kaip kad ketvirtas ūkinis pastatas), tačiau atsakovai juos 2015 m. paveldėjo tokius, kokie jie yra ir dabar; jų paskirtis nebuvo keičiama, o būklė nesikeitė bent jau nuo 2012 m. (kaip matoma nuotraukose); be to, iki 2012 m. (S. C. mirties) jokių sutikimų dėl remonto darbų nereikėjo, nes bendraturčių tuo metu dar nebuvo. Atstovas nurodė, kad atsakovai nuo 2016 m. naudojasi ginčo ūkiniais pastatais, viename jų nakvoja, kitus naudoja kaip pagalbinius (ūkinius), nes ieškovė A. C. (kuri kartais lankosi sklype) neleidžia jiems gyventi gyvenamojo namo dalyje (mūriniame name). Anot atstovo, ieškovės neįrodė, kad kažkokie statybos/rekonstrukcijos darbai buvo atlikti. Be to, pažymėjo, kad ieškovių teisės ir interesai šiuo atveju niekaip ir negalėjo būti pažeisti, nes ginčo ūkiniai pastatai ieškovėms niekada ir nepriklausė, o ginti viešojo intereso ieškovės neturi teisės/joms nesuteikta tokia kompetencija. Taip pat nurodė, kad ieškovės jau yra praleidusios ieškinio senaties terminus.
20. Trečiasis asmuo M. C. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
21. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) išvadoje nurodyta, kad inspekcija negali tvirtinti, jog (duomenys neskelbtini), yra pastatytas antras gyvenamas namas savavališkas statinys, kadangi nėra nustatyta, jog byloje minėtas statinys yra gyvenamosios paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu inspekcijos atstovas nurodė, kad siekiant nustatyti ar tam tikras pastatas yra gyvenamasis, turi būti nustatyti statybos techniniame reglamente nustatyti gyvenamojo namo privalomieji reikalavimai. Paaiškino, kad tam tikros kvalifikacijos ekspertas galėtų atsakyti ar pastato paskirtis buvo keičiama. Pažymėjo, kad pastato paskirtis gali būti keičiama įstatymų nustatytų tvarka (gaunamas statybos leidimas, sutikimai – priklausomai nuo pastato ploto, jo kategorijos). Teigė, kad priblokuoti statiniai, turintys bendras konstrukcijas (sienas, stogą) ir įregistruoti kaip atskiri statiniai, laikytini atskirais objektais.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
23. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad I. C., A. C., T. C., V. C., J. C. ir M. C. yra nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai (tikslios minėto turto dalys nenurodomos, nes tai nėra reikšminga kilusio ginčo išsprendimui).
24. Iš NTR duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypas iki 2012 m. priklausė S. C. (1055/1955 dalys; nuo 1996 m.) ir P. C. (900/1955 dalys; nuo 1998 m.); po S. C. mirties jai tenkančias minėto turto dalis pagal testamentą paveldėjo I. C. ir M. C.; tuo tarpu po I. C. mirties jo turtą (jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovai; po P. C. mirties jo turtą (jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo ieškovės.
25. Atsakovams T. C., V. C. ir J. C. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ginčo žemės sklype taip pat priklauso: 1) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto); 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (20 kv. m ploto); 3) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (28 kv. m ploto); 4) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m, pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio (39 kv. m ploto).
Motyvuojamoji dalis
26. Iš byloje pateiktos 1998 m. liepos 20 d. ginčo žemės sklypo schemos matyti, kad ginčo ūkiniai pastatai buvo sublokuoti, t. y. turintys bendras sienas; ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo.
27. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad byloje pateiktoje nuotraukoje (tiek ieškovių, tiek atsakovų), atspausdintoje iš www.google.com internetinio puslapio, kuri daryta 2012 m. liepos mėn., už mūrinio balto pastato – gyvenamojo namo, stovintis medinis, rudos spalvos pastatas ir ieškovių pateiktame antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas medinis, rudos spalvos pastatas, yra tas pats statinys.
28. Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė T. C. (jos atstovė) 2016 m. rugpjūčio 4 d. siuntė ieškovei A. C. sutikimo dėl ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo ir paskirties keitimo į gyvenamąją (vieno buto) projektą; byloje nėra pateikta įrodymų, jog minėtas sutikimas ginčo žemės sklypo bendraturčių buvo pasirašytas.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl bendraturčių teisės ginti savo pažeistas teises ir interesus
29. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymu ar įstatymų pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).
30. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.
31. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikiu ir būdu neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
32. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų numatytas CK 4.103 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2018).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovės teigia, kad atsakovai, labiausiai tikėtina 2016 m., neteisėtai/savavališkai rekonstravo ginčo ūkinius pastatus, pakeičiant jų paskirtį į gyvenamąją be ginčo žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir išduoto statybos leidimo. Taip pat nurodo, kad jeigu minėta rekonstrukcija buvo įvykdyta ir iki 2012 m., t. y. iki atsakovams paveldėjus minėtus statinius, jie, kaip paveldėtojai, turi pašalinti arba įteisinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai su nurodytais ieškovių argumentais nesutiko.
35. Teismas, pirmiausiai, nurodo, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog ginčo ūkiniai pastatai buvo rekonstruoti/remontuoti, t. y. jų nerekonstravus/nesuremontavus, jų būklė, kokia yra šiuo metu, negalėjo išlikti nuo 1968-1982 m. (NTR nurodytos jų statybos pabaigos metai). Tarp šalių kilo ginčas kada minėti rekonstrukcijos/remonto darbai buvo atlikti – kaip minėta, ieškovių nuomone, nurodyti darbai buvo atlikti 2016 m., atsakovų teigimu – iki 2012 m.
36. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ginčo ūkinių pastatų rekonstrukcija/remonto darbai buvo atlikti vėliausiai iki 2012 m. liepos mėn. (tikėtina ir dar anksčiau), nes iš šalių pateiktų nuotraukų, darytų 2012 m. liepos mėn., matyti, jog 2012 m. liepos mėn. darytose nuotraukose ir antstolio 2019 m. spalio 17 d. padarytose nuotraukose užfiksuotas tas pats statinys – medinis, rudos spalvos pastatas; be to, pateiktose nuotraukose (2012 m.) jau nematyti vykdomų statybos darbų. Taigi, labiausiai tikėtina, kad ginčo ūkiniai pastatai buvo rekonstruoti/suremontuoti S. C., nes iki jos mirties ((duomenys neskelbtini)minėti pastatai priklausė būtent minėtam asmeniui. Byloje nebuvo keliamas klausimas, jog minėtus darbus galėjo atlikti, pavyzdžiui, S. C. testamentiniai įpėdiniai I. C. ir M. C.. Ieškovės taip pat nenurodė ir nepateikė iš esmės jokių įrodymų, jog kažkokie darbai buvo atliekami po 2012 m. liepos mėn. (CPK 12, 178 straipsniai).
37. Kaip minėta, atsakovai turtą (jo dalis), esantį (duomenys neskelbtini), įskaitant ir ginčo ūkinius statinius, paveldėjo tik 2015 m. (pagal 2015 m. rugsėjo 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. AIR-2277), todėl darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog ginčo ūkinių pastatų rekonstrukcijos/remonto darbus atliko būtent atsakovai (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kita vertus, teismas iš dalies pritaria ieškovių pozicijai, kad atsakovams, paveldėjusiems nurodytą turtą, tenka pareiga už juos atsakyti/prižiūrėti ir pan., t. y. jeigu būtų nustatyta, jog ginčo statiniai rekonstruoti neteisėtai, jiems tektų pareiga pašalinti neteisėtų statybų padarinius arba juos įteisinti.
Dėl žemės sklypo bendraturčių sutikimo vykdyti rekonstrukcijos/remonto darbus
38. SĮ 2 straipsnio 13 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2017 m. sausio 1 d.; teismas pažymi, kad šiam sprendime nurodomos SĮ nuostatos, galiojusios ginčo ūkinių pastatų rekonstrukcijos metu, t. y. 2012 m.) buvo nustatyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Pagal SĮ 2 straipsnio 71 punktą savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
39. SĮ 23 straipsnio 8 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti, be kita ko, pateikiamas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.
40. Be to, SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojusio nuo 2010 m. iki 2017 m., t. y. rekonstrukcijos metu) 33.1 papunktyje nustatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams – rašytinius sutikimus (susitarimus).
41. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo ūkiniai pastatai rekonstruoti iki 2012 m. liepos mėn. (tikėtina, ir dar anksčiau) ir, labiausiai tikėtina, S. C., turėjo būti gautas ir ginčo žemės sklypo bendraturčių – tuo metu P. C. (o po jo mirties, jo įpėdinių), sutikimas. Byloje nėra duomenų, kad toks sutikimas buvo pateiktas.
42. Kita vertus, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 25 dalį.
43. Pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti. Šio straipsnio 25 dalyje aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta, kad rašytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
44. Pažymėtina, kad SĮ 23 straipsnio 25 dalis galiojo nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. būtent ginčo ūkinių pastatų rekonstravimo metu. Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiškimo metu. Pagal statybos metu galiojusį STR ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Apeliacinės instancijos teismai taip pat laikosi praktikos, kad turi būti taikomi ginčo statinių statybos/rekonstrukcijos metu galioję teisės aktai (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1329-658/2018).
45. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad nei P. C., kuris nuo 1998 m. iki 2011 m. (mirė (duomenys neskelbtini)) buvo ginčo žemės sklypo bendraturtis, nei ieškovės, 2012 m. kovo 26 d. paveldėjusios, be kita ko, ginčo žemės sklypo dalis, iki 2019 m. (kai buvo pateiktas ieškinys), būtų reiškę pretenzijas dėl ginčo ūkinių pastatų rekonstravimo/remonto darbų atlikimo be jų sutikimo. Nors šiuo atveju tiksliai nežinoma rekonstrukcijos pradžia, todėl minėtas terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo statybos pabaigos – šiuo atveju vėliausiai nuo 2012 m. liepos mėn., t. y. tada ieškovės, kurios jau valdė ginčo žemės sklypo dalį, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galimą teisių pažeidimą, tačiau pretenzijų nei buvusiems ginčo statinių savininkams, nei vėliau atsakovams, paveldėjusiems ginčo turtą, nereiškė iki nagrinėjamo ieškinio pareiškimo (2019 m. rugpjūčio 5 d.). Taigi, darytina išvada, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte ir SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas rašytinis sutikimas rekonstruoti ginčo ūkinius pastatus tapo neprivalomas, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimą ir pripažinti, kad nurodytų ūkinių pastatų rekonstrukcija yra neteisėta (atlikta be žemės sklypo bendraturčių sutikimo).
Dėl statybos leidimo nebuvimo ir teisių pažeidimo
46. Ieškovės taip pat nurodo, kad ginčo ūkiniai pastatai rekonstruoti be statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, kad buvo išduotas statybos leidimas ginčo ūkinių pastatų rekonstrukcijos darbams vykdyti. Kita vertus, šiuo atveju nustatytina ar toks leidimas iš viso buvo reikalingas.
47. Kaip minėta, tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. sklypo savininkas (šiuo atveju ieškovės) turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami.
48. Viena vertus, ieškovės tiksliai nenurodė be kokio būtent statybą leidžiančio dokumento atlikta nurodyta rekonstrukcija bei kokie teisės aktai pažeisti; kita vertus, nurodo, jog ginčo ūkinių pastatų paskirtis po rekonstrukcijos buvo pakeista į gyvenamąją, be to, rekonstrukcija atlikta pažeidžiant statinio projekto sprendinius (nustatytą sklypo planą). Atsakovai su tokiais argumentais nesutinka.
49. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo ūkiniai pastatai (kurie plane pažymėti 2I1m, 3I1m, 4I1m) pagal pateiktus duomenis bent jau nuo 1998 m. buvo sublokuoti, turintys bendrų konstrukcinių dalių – sienas, atitinkamai ir stogą, t. y. faktiškai tai buvo vienas bendras pastatas su trejomis atskiromis patalpomis su atskirais numeriais. 1998 m. inventorizacinėje byloje nurodyti minėtų statinių matavimų duomenys; ieškovės nepateikė iš esmės jokių įrodymų, kad šių ginčo ūkinių pastatų matavimai šiuo metu būtų pasikeitę; iš esmės tik deklaratyviai nurodant, jog šių statinių aukštis šiuo metu yra gerokai didesnis. Kita vertus, inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad patalpų aukštis matuojamas viduje – nuo grindų iki lubų; šiuo atveju tokių matavimo duomenų byloje taip pat nepateikta.
50. Be to, ieškovės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad rekonstrukcija atlikta pažeidžiant statinio projekto sprendinius (nustatytą sklypo planą); atstovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokia ginčo ūkinių pastatų būklė buvo iki rekonstrukcijos, t. y. kaip iki rekonstrukcijos atrodė minėti statiniai; atitinkamai ieškovių reikalavimas, iš esmės pritariant atsakovų pozicijai, laikytinas abstrakčiu, nes faktiškai nepateikta jokių duomenų kokia rekonstrukcija buvo atlikta, t. y. kas būtent buvo rekonstruota, ar dėl to pasikeitė šių pastatų duomenys (ilgis, plotis, aukštis) ir pan.
51. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
52. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovės, turėjusios įrodyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktą, to nepadarė, t. y. nepateikė objektyvių duomenų, jog ginčo ūkinių pastatų paskirtis savavališkai buvo pakeista į gyvenamąją, apsiribodamos tik subjektyviais paaiškinimais, kad ginčo ūkiniuose pastatuose yra pakabintos užuolaidos, įvesta elektra, išvesta kaminas ir pan. Teismas pažymi, kad ieškovių šios nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu buvo pakeista ginčo statinių paskirtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovių atstovė tik posėdžio metu prašė skirti byloje ekspertizė (nors pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu); be to, aiškiai negalėjo paaiškinti kokio pobūdžio ekspertizę prašoma skirti, kokie klausimai būtų formuluojami ekspertui, neteikė ekspertų kandidatūrų ir pan. Iš teismo posėdžio metu ieškovių atstovės pateiktų paaiškinimų buvo nustatyta, jog ekspertizę buvo prašoma skirti iš esmės tik dėl faktinių aplinkybių nustatymo, t. y. dėl patekimo į atsakovams priklausančius ginčo ūkinius statinius ir šių pastatų vidaus eksplikacijos nustatymo, todėl teismas posėdžio metu tokio ieškovių atstovės prašymo netenkino. Teismas pažymi, kad ieškovės, siekdamos gauti tam tikrų įrodymų – šiuo atveju ginčo ūkinių pastatų vidaus duomenų, turėjo teisę pasinaudoti kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis (pavyzdžiui, prašyti tokius duomenis išreikalauti iš atsakovų (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnio 1 dalis), prašyti išduoti teismo liudijimą dėl patekimo į ginčo statinius (CPK 199 straipsnio 4 dalis), kreiptis į atitinkamas institucijas (šiuo atveju į inspekciją) dėl galimai neteisėtai atliktų rekonstrukcijų darbų ir pan.), o ne prašyti skirti ekspertizę vien dėl faktinių aplinkybių konstatavimo.
53. Taigi, šiuo atveju nesant pakankamai duomenų, kad ginčo ūkinių pastatų paskirtis būtų pakeista, kad rekonstrukcijos metu pastatų būklė (ilgis, plotis, aukštis, vieta, statinių medžiagos, iš kurių jie buvo pastatyti) būtų esmingai pakeista, nenurodant kokie teisės aktai tokia rekonstrukcija pažeidžiami, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ginčo ūkinių pastatų rekonstrukcija buvo atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktuose pastato remonto/rekonstrukcijos darbams – nekeičiant tokio pastato paskirties, duomenų ir kitų savybių, atitinkamai ir užstatymo ploto, kategorijos ir pan., nenustatytas reikalavimas dėl statybos leidimo išdavimo/gavimo; šiuo atveju galėjo būti reikalingas tik ginčo žemės sklypų bendraturčių sutikimas (dėl kurio jau pasisakyta anksčiau šiame sprendime ir konstatuota, jog jis šiuo atveju taip pat tapo neprivalomas, nes kiti bendraturčiai per įstatymų nustatytą terminą neteikė dėl tokių rekonstrukcijos/remonto darbų jokių pretenzijų).
54. Teismo vertinimu, nors ieškovės šiuo atveju ir neturėjo įrodyti savo teisių pažeidimo, tačiau jų nurodytos aplinkybės dėl jų galimai pažeistų teisių laikytinos deklaratyviomis ir neįrodytomis; tuo tarpu ieškovių argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo taip pat vertinami kritiškai, nes ieškovės neturi teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
55. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas netenkina ieškovių suformuluotų ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
56. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senaties terminus, tačiau jų nekonkretizavo, t. y. nenurodė kokie terminai yra praleisti, todėl teismas plačiau dėl tokio abstraktaus prašymo nepasisako.
57. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
59. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos.
60. Atsakovai pateikė prašymą priteisti jiems iš ieškovių bendrai 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
61. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
62. Byloje iš viso patirta 16,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovių (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovių I. C. ir A. C. ieškinio atsakovams T. C., V. C., kuriai atstovauja įstatyminė atstovė T. C., ir J. C. (J. C.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo M. C. (M. C.), išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, netenkinti.
Priteisti atsakovams T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai atstovauja įstatyminė atstovė T. C., ir J. C. (J. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovių I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 600 Eur (šešis šimtus eurų) iš kiekvienos ieškovės.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovių I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,20 Eur (šešiolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 8,10 Eur (aštuonis eurus 10 ct) iš kiekvienos ieškovės (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.