- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-3063-656/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11528-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kreditorius
- R. D.
- Skolininkas
- R.D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apelianto) R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja R. D. ir skolininkas R.D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui R. D. baudą už teismo nutarties, kuria nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka, netinkamą vykdymą.
2. Pareiškime nurodė, kad jam vykdyti pateikta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis Nr. e2S-231-656/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta suinteresuoto asmens R. D. laikina bendravimo su vaikais tvarka. Išieškotojos pateiktais duomenimis, skolininkas nevykdė arba netinkamai vykdė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį: kovo 3 d. pas vaikus neatvyko; kovo 7 d., kovo 19 d. ir kovo 21 d. nebendravo su jauniausia dukra A.; kovo 21 d. vaikus parvežė ne 18 val., o 19.23 val., apie vėlavimą perspėjo 17.55 val., kovo 31 d. ir balandžio 7 d. neatvyko. 2021 m. balandžio 22 d. antstolis surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
3. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kad nustačius, kad teismo nutartis dėl tėvo bendravimo su vaikais sistemingai ir tyčia netinkamai vykdoma išimtinai dėl skolininko kaltės, būtų pagrindas patenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos jam skyrimo už teismo nutarties dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nevykdymą.
4. Išieškotoja R. D. teismo posėdžio metu patikslino, jog 2021 m. kovo 3 diena pareiškime nurodyta klaidingai, kadangi suinteresuotas asmuo perspėjo ją, jog neatvažiuos. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo su vaikais pagal nustatytą tvarką nebendrauja, dėl to nukenčia vaikų poreikiai, jai vienai reikia rūpintis maisto vaikams ruošimu, laisvalaikio leidimu ir kt.
5. Skolininkas teismo posėdžio metu nurodė, jog teismo nutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos vykdo, jo veiksmuose nėra piktybiškumo. Jis gyvena (duomenys neskebtini), pas tėvus. Dirba puse etato, griežto darbo laiko nėra, kadangi užsiima klientų paieška ir derinasi prie jiems patogaus laiko. Atsisakydamas darbų dėl bendravimo tvarkos, neuždirbs lėšų, reikalingų vaikų išlaikymui. Su mažiausia dukra turi bendrauti lauke, nes nustatytas bendravimo laikas per trumpas, kad galėtų vaiką kažkur nusivežti. Žiemos metu per karantiną negalėjo niekur važiuoti ir lankytis, buvo šalta, 17 val. jau tamsu, turėjo vaikščioti tamsiame rajone, nes mašinoje tokio amžiaus vaikas dvi valandas neišbūtų. Todėl trečiadieniais bendrauti su vaiku nevykdavo. Stengiasi visuomet pranešti iš anksto apie atvejus kai negalės bendrauti su vaikais. Jei kokį kartą bendravimas neįvyko, tai - vienetinis atvejis, tendencingumo nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi antstolio Armino Naujokaičio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui R. D. tenkino iš dalies, skyrė suinteresuotam asmeniui įspėjimą už Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą.
7. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio.
8. Teismas nustatė, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-231-656/2021 dėl nustatytos skolininko bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarkos. 2021 m. kovo 1 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko įpareigojimo atlikti veiksmus – laikytis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. 2021 m. balandžio 24 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką nutraukti arba atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte padaryta išvada, jog skolininkas nesilaikė teismo nustatytos tvarkos ir nevykdė teismo nutarties.
9. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatyta, kad R. D. nepilnamečius vaikus A., A. ir A. pristato ieškovei R. D. į namus iki atitinkamo sekmadienio vakaro 18 valandos, nekeičiant vaikų pasiėmimo tvarkos; R. D. su dukra A. bendrauja, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos, kas antrą mėnesio penktadienį 1 valandą prieš paimdamas nepilnamečius vaikus A., A. ir A. bendravimui iš jų ugdymo įstaigų, o tuo metu, kai vaikai ugdymo įstaigų nelanko – iš gyvenamosios vietos nustatytu grafiku; R. D. su dukra A. ir kitais vaikais bendrauja kas antrą mėnesio sekmadienį 2 valandas po to, kai grąžina nepilnamečius vaikus A., A. ir A. į jų gyvenamąją vietą, pasiimdamas visus vaiką iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos; R.D. bendrauja su nepilnamete dukra A. kiekvienos savaitės kalendorinio mėnesio trečiadienį 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
10. Antstolis pareiškime dėl baudos skyrimo nurodė, jog skolininkas nevykdė ar netinkamai vykdė teismo nutartį, kuria nustatyta bendravimo su vaikais tvarka: 2021 m. kovo 3 d. (neatvyko), 2021 m. kovo 7 d. ir kovo 19 d. (nebendravo su A.); 2021 m. kovo 21 d. (vaikus parvežė ne 18 val., o 19.23 val., apie vėlavimą perspėjo 17.55 val., su A. nebendravo), 2021 m. kovo 31 d. ir balandžio 7 d. (neatvyko).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu išieškotoja prašė teismo nevertinti tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos vykdymo 2021 m. kovo 3 d., kadangi ši data buvo nurodyta dėl klaidos, todėl teismas skolininko bendravimo su vaikais 2021 m. kovo 3 d. aplinkybių nenagrinėjo.
12. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, 2021 m. kovo 7 d. (sekmadienį) skolininkas su dukra A. ir kitais nepilnamečiais savo vaikais turėjo bendrauti 2 valandas po to, kai grąžino nepilnamečius vaikus A., A. ir A. į jų gyvenamąją vietą. Remiantis šia nutartimi, grąžinti vaikus jis turėjo iki 18 valandos. Iš į bylą pateikto suinteresuotų asmenų susirašinėjimo matyti, jog 2021 m. kovo 7 d. apie tai, kad nebendraus su nepilnamete dukra A. suinteresuotas asmuo iš anksto nepranešė, tik išieškotojai užklausus, informavo, kad praleis bendravimą su A. dėl keistos savijautos. Objektyvių duomenų, jog negalėjo bendrauti su nepilnamete dukra A. dėl sveikatos būklės suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė.
13. Pagal nustatytą bendravimo tvarką 2021 m. kovo 19 d. suinteresuotas asmuo su dukra A. turėjo bendrauti 1 valandą prieš paimdamas nepilnamečius vaikus A., A. ir A. bendravimui iš jų ugdymo įstaigų. Išieškotoja teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl karantino vaikai mokėsi namuose. Aplinkybės, kad turėjo pasiimti vaikus iš namų neneigė ir suinteresuotas asmuo. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi, kai vaikai ugdymo įstaigų nelanko, jie turi būti paimami iš gyvenamosios vietos nustatytu grafiku. Kadangi konkretus vaikų paėmimo išgyvenamosios vietos laikas nebuvo numatytas, dėl jo buvo tariamasi kaskart individualiai. Suinteresuoti asmenys tai patvirtino teismo posėdžio metu. Į bylą pateiktos suinteresuotų asmenų SMS žinutės, iš kurių matyti, jog susitarimas dėl bendravimo su dukra A. laiko pasiektas nebuvo. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo nurodė, kad vaikus pasiėmė 12:30. Teismas padarė išvadą, kad bendravimas su A. turėjo prasidėti 11:30 val. Nors suinteresuotas asmuo informavo, kad nuo 10.45 val. iki 11.45 val. lankėsi pas psichologę ir negalėjo atšaukti šio susitikimo, į bylą nepateikė įrodymų apie tai, kad toks susitikimas vyko, nei apie tai, kad jį bandyta atšaukti. Informuodamas, kad paims vaikus 12.30 val., suinteresuotas asmuo savo laiką turėjo planuoti taip, kad valandą iki tol turėtų galimybę bendrauti su dukra A., tačiau to nedarė ir nustatytu laiku su dukra A. nebendravo. Teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo turėjo beveik du mėnesius nuo bendravimo tvarkos nustatymo, per kuriuos galėjo suderinti psichologo konsultacijos laiko perkėlimą arba abiem tėvams ir jų vaikams tinkamą bendravimo laiką, tačiau to nepadarė. Todėl skolininko nurodytos priežasties teismas nepripažino pateisinančia dėl tvarkos nesilaikymo.
14. 2021 m. kovo 21 d. suinteresuotas asmuo turėjo grąžinti nepilnamečius vaikus į gyvenamąją vietą 18 val. ir tuomet 2 valandas bendrauti su dukra . ir kitais vaikais. Iš į bylą pateiktų suinteresuotų asmenų susirašinėjimų tą pačią dieną matyti, jog skolininkas vėlavo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog su A. nebendravo dėl dukters sveikatos būklės, tačiau į bylą tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
15. 2021 m. kovo 31 d. skolininkas turėjo bendrauti su dukra A. 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos. Jis neginčijo, jog nurodytą dieną nebendravo su dukra, paaiškindamas, jog pasikeitus planams darbe, prašė išieškotojos pakeisti bendravimo laiką, tačiau ji nesutiko. Iš į bylą pateiktų suinteresuotų asmenų susirašinėjimų teismas nustatė, jog 2021 m. kovo 30 d. skolininkas pranešė išieškotojai, jog diena labai užimta ir jam sunku rasti laiko atvažiuoti pas A.. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.
16. 2021 m. balandžio 7 d. neatvyko bendrauti su dukra A.. Teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo pasiėmęs vaikus atostogų, todėl, vykdamas bendrauti su A., būtų turėjęs juos palikti. Teismo vertinimu, tai nėra svarbi priežastis nebendrauti su dukra. Teismas nurodė, kad skolininkas turėjo galimybę vežtis kitus vaikus kartu ar palikti juos su artimaisiais, tačiau vykdyti nustatytą bendravimo tvarką privalėjo.
17. Teismo vertinimu, skolininkas neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo nutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Tai, kad nustatyta bendravimo su vaikais tvarka jam nėra patogi, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl tvarkos pakeitimo, bet nėra pagrindas jos nevykdyti. Bendravimo tvarka yra skirta ne tik užtikrinti jo teisę bendrauti su vaikais, bet ir atitinkamą pareigą, taip pat sudaryti galimybes išieškotojai planuoti savo darbo laiką, kitą veiklą, laisvalaikį su vaikais.
18. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Spręsdamas ar tikslinga skirti skolininkui baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatytas skolininko piktybiškumas nevykdat teismo nutartį. Iš pateiktų šalių susirašinėjimų teismas sprendė, kad skolininkas siekia derinti bendravimo tvarkos pakeitimus, tačiau kai kuriais atvejais tai nepavyksta ir dėl pačios išieškotojos nelankstumo. Teismas atižvelgė ir į tai, kad bendravimo tvarkos laikymasis gyvenant skirtinguose miestuose yra apsunkintas, už bendravimo tvarkos pažeidimus suinteresuotas asmuo baudžiamas pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, baudos skyrimas nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų. Taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui teismas nutarė skirti ne baudą, o įspėjimą, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
19. Apeliantas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti. Atskirojo skundo argumentai:
19.1. Antstolis padarė klaidingą išvadą dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo 2021 m. kovo 3, 7, 19, 21, 31 d. ir balandžio 7 d., neatsižvelgė į apelianto pateiktus įrodymus. Teismo posėdžio metu buvo pateikti visi paaiškinimai dėl nurodomų datų ir pateikti tai patvirtinantys SMS susirašinėjimai tarp suinteresuotų asmenų.
19.2. 2021 m. kovo 3 d. nebuvo pažeista tvarka, ką pripažino ir išieškotoja.
19.3. 2021 m. kovo 7 d. apeliantas su dukra A. nebendravo dėl jo sveikatos būklės. Apeliantas nežinojo, kad, jaučiantis blogai ir nenorint rizikuoti užkrėsti savo vaiką, reikia viską dokumentuoti, įrašinėti ir kreiptis į gydymo įstaigas, nors kaip žinia karantino metu buvo labai apsunkintas procesas.
19.4. 2021 m. kovo 19 d. apeliantas su dukra A. turėjo bendrauti 1 valandą prieš paimdamas kitus nepilnamečius vaikus bendravimas, t. y. 11:30 val. Apelianto tvirtinimu, jis su dukra negalėjo bendrauti dėl jam paskirtos psichologo konsultacijos, kurios atšaukti neturėjo galimybių. Pažymėjo, kad psichologo konsultacijas jis lanko nuo 2019 metų.
19.5. 2021 m. kovo 21 d. apeliantas turėjo grąžinti nepilnamečius vaikus į gyvenamąją vietą 18 val. ir tuomet 2 valandas bendrauti su dukra A. ir kitais vaikais. Teismo vertinimu, jis vėlavo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą, o su A. nebendravo, nepateikdamas šiai priežasčiai pagrindžiančių įrodymų. Apelianto tvirtinimu, išieškotoja žodžiu informavo jį, kad A. sirguliuoja ir su ja pasimatyti nepavyks. Apeliantas, būdamas sąžiningas ir garbingas žmogus, patikėjo savo sutuoktinės žodžiais, to nefiksavo nei raštu, nei kitomis priemonėmis.
19.6. 2021 m. kovo 31 d. apeliantas pagal nustatytą bendravimo tvarką turėjo bendrauti su dukra A. 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val. Apeliantas neginčijo, jog nurodytą dieną nebendravo su dukra, paaiškindamas, jog negalėjo bendrauti dėl pasikeitusių planų darbe, prašė išieškotoją pakeisti bendravimo laiką, tačiau ji nesutiko. Teismas nustatė, kad diena prieš apeliantas pranešė išieškotojai. Tačiau, teismo vertinimu, nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Apelianto tvirtinimu, jis nesitikėjo, kad kiekvieną kartą dirbant reikia pateikti įrodymus savo sutuoktinei, kad jis tikrai dirba, nors ji žinojo jo darbo pobūdį.
19.7. 2021 m. balandžio 7 d. apeliantas neatvyko bendrauti su nepilnamete A.. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog buvo pasiėmęs vaikus atostogų, todėl vykdamas bendrauti su A., būtų turėjęs juos palikti. Teismas nurodytos priežasties nepripažino svarbia. Apelianto tvirtinimu, nustatyta bendravimo data buvo per mokinių Velykų atostogas, abu sutuoktiniai susitarė, jog trys vyresnieji jų vaikai visą savaitę bus su tėvu ir jis neatvyks vyduryje savaitės pasimatyti su mažąja dukra. Pažymėjo, kad susitikimo su dukra diena buvo darbo diena, numatytas susitikimas - nuo 17 val. iki 19 val. Apeliantui iki dukros gyvenamosios vietos atvykti reikia apie 1 val. 30 min. Todėl išvykti reikėtų vėliausiai 15 val. 30 min., kuomet artimiausi žmonės dirbo. Su svetimais asmenimis apeliantas savo vaikų negalėjo. Be to, vaikai nuo 13-13.30 val. iki 16 val. miega pietų miegą. Taigi jų kartu pasiimti tiesiog nebuvo galimybės.
Atsiliepimas
20. Išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:
20.1. Teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką vaikų tėvas nuolatos, tendencingai tinkamai nevykdė jos, todėl, siekiant užtikrinti bendravimo ryšių pastovumą, vaikų dienotvarkę, tinkamą nutarties vykdymą, vaikų motina buvo priversta kreiptis į antstolį.
20.2. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė suinteresuotam asmeniui jo subjektyviu vertinimu nepalankią nutartį, nereiškia, kad teismas tai padarė neįvertinęs bylos aplinkybių. Teismas išvadą padarė nepažeisdamas įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Šalių vaikai yra mažamečiai, todėl prioritetiškai svarbiau užtikrinti vaikų saugią aplinką, jiems įprastą maitinimo ir poilsio režimą.
21. Antstolis padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo nutartį (bylos Nr. e2S-231-656/2021), kuria nustatyta R. D. laikina bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarka. 2021 m. kovo 1 d. patvarkymu antstolis įpareigojo R. D. atlikti veiksmus – laikytis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. 2021 m. balandžio 24 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką nutraukti arba atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte antstolis konstatavo, kad skolininkas nesilaikė teismo nustatytos tvarkos ir nevykdė teismo nutarties, todėl kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.
24. Šioje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolio prašymas dėl nuobaudos skyrimo už Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatytos laikinos apelianto bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą, teisėtumas.
25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punktas nustato, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
26. Taigi teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą.
27. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta, kad R. D. nepilnamečius vaikus A., A. ir A. D. pristato ieškovei R. D. į namus iki atitinkamo sekmadienio vakaro 18 valandos, nekeičiant vaikų pasiėmimo tvarkos; R. D. su dukra A. bendrauja, pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos, kas antrą mėnesio penktadienį 1 valandą prieš paimdamas nepilnamečius vaikus A., A. ir A. bendravimui iš jų ugdymo įstaigų, o tuo metu, kai vaikai ugdymo įstaigų nelanko – iš gyvenamosios vietos nustatytu grafiku; R. D. su dukra A. ir kitais vaikais bendrauja kas antrą mėnesio sekmadienį 2 valandas po to, kai grąžina nepilnamečius vaikus A., A. ir A. į jų gyvenamąją vietą, pasiimdamas visus vaiką iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos; R.D. bendrauja su nepilnamete dukra A. kiekvienos savaitės kalendorinio mėnesio trečiadienį 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
28. Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo, jam nesilaikius teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos šiomis datomis: 2021 m. kovo 3 d. (ši data nebeaktuali, išieškotojai patvirtinus, kad šis pažeidimas įtrauktas per klaidą), 2021 m. kovo 7 d. ir 2021 m. kovo 19 d. (nebendravo su A.); 2021 m. kovo 21 d. (vaikus parvežė ne 18 val., o 19.23 val., apie vėlavimą perspėjo 17.55 val., su A. nebendravo), 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. balandžio 7 d. (neatvyko).
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliantas neginčija, kad 2021 m. kovo 7 d. su dukra A. kaip tai numatyta bendravimo tvarkoje nebendravo, iš anksto apie tai vaikų motinai nepranešė. Bendravimo tvarkos pažeidimas grindžiamas buvusia bloga apelianto savijauta, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai nepateikti.
30. Apeliantas taip pat neginčija, kad 2021 m. kovo 19 d. jis su dukra A. turėjo bendrauti 1 valandą (nuo 11:30 val.). Apelianto tvirtinimu, jis su dukra negalėjo bendrauti dėl jam paskirtos psichologo konsultacijos, kurias jis lanko nuo 2019 metų ir kurios atšaukti neturėjo galimybių. Pirmosios instancijos teismas apelianto argumentų nepripažino pateisinančiais tvarkos pažeidimą. Kaip teisingai pastebėjo teismas, viena vertus, apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, kad toks susitikimas su psichologu vyko ar kad jį bandyta atšaukti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad psichologo konsultacijas jis lanko nuo 2019 metų, tik patvirtina, kad buvo visos prielaidos psichologo konsultacijų grafiką priderinti prie teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Apeliantas ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų bendravimo tvarkos pažeidimą vertinti kitais nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
31. Atskirajame skunde neneigiama, kad 2021 m. kovo 21 d. apeliantas turėjo grąžinti nepilnamečius vaikus į gyvenamąją vietą 18 val. ir tuomet 2 valandas bendrauti su dukra A., tačiau vaikus grąžinti vėlavo daugiau kaip valandą, o su dukra A. visai nebendravo. Apelianto tvirtinimu, jis su dukra pasimatyti negalėjo, išieškotojai žodžiu informavus jį, kad A. sirguliuoja, o šios aplinkybės nebuvo fiksuotos. Apeliantui nepateikus į bylą jokių jo dėstomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas bendravimno tvarkos pažeidimo priežastis pripažino neįrodytomis. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad, žodžiu šalims sutarus, jis nesitikėjo tokio išieškotojos elgesio, todėl nieko nefiksavo.
32. Apeliantas neginčija, kad 2021 m. kovo 31 d. apeliantas pagal nustatytą bendravimo tvarką turėjo bendrauti su dukra A. 2 valandas nuo 17 val. iki 19 val., tačiau nebendravo dėl, jo tvirtinimu, pasikeitusių planų darbe, diena prieš prašė išieškotoją pakeisti bendravimo laiką, tačiau ji nesutiko. Apelianto tvirtinimu, jis nesitikėjo, kad kiekvieną kartą dirbant reikia pateikti įrodymus savo sutuoktinei, kad jis tikrai dirba, nors ji žinojo jo darbo pobūdį.
33. 2021 m. balandžio 7 d. apeliantas neatvyko bendrauti su nepilnamete A. ir to neneigia. Tvirtina, kad tuo metu buvo pasiėmęs kitus vaikus atostogų, todėl vykimas bendrauti su A. buvo komplikuotas, neturint kam palikti likusių vaikų. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad kiti apelianto artimieji tuo metu dirbo, todėl negalėjo prižiūrėti likusių vaikų, tačiau šiai aplinkybei jokių įrodymų nepateikė.
34. Įvertinus aplinkybių visumą, spręstina, kad apeliantas įrodymais nepagrindė teismo nutartimi nustatytų bendravimo tvarkos pažeidimų. Nors apeliantas remiasi tuo, kad su mažiausia dukra nustatyta bendravimo tvarka nei jam, nei vaikui nėra palanki, tačiau nepagrindė, kad ėmėsi veiksmų šiai tvarkai pakeisti. Pažymėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka skirta užtikrinti situacijos stabilumą esant konfliktiškiems šalių santykiams, ji nustatyta atsižvelgiant į vaikų užimtumo grafikus bei jų dienos rėžimą. Apeliantas nepagrindė, kad kiekvienu nustatytu pažeidimo atveju ėmėsi objektyvių veiksmų trukdžiams pašalinti (pakeisti psichologo konsultacijų laiką, pakeisti darbotvarkę ir pan.), vaikų motiną iš anksto informuoti. Esant šalims itin konfliktiškuose santykiuose, apeliantas turi imtis veiksmų renkant įrodymus savo argumentams pagrįsti. Apeliantui nepgrindus, kad bendravimo tvarkos pažeidimai padaryti dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą už bendravimo tvarkos pažeidimą skirti nuobaudą (CPK 771 straipsnis).
35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skolininko veiksmuose nenustatytas piktybiškumas, už bendravimo tvarkos pažeidimus asmuo baudžiamas pirmą kartą, vaikų tėvai gyvena skirtinguose miestuose, dėl ko bendravimo tvarkos laikymasis yra apsunkintas. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė ne baudą, o įspėjimą (CPK 771 straipsnis). Tokia nuobauda laikytina adekvačia padarytam pažeidimui.
36. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.