- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- AS-862-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03306-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1SS-1767-(7.5).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Nurodė, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2018 m. birželio 29 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos teritorinį skyrių prašydamas suteikti 40 proc. nuolaidą perkant valstybinės žemės sklypą, o Tarnyba atsisakė tenkinti šį pareiškėjo prašymą. Tarnyba yra parengusi Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą dėl Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo. Byloje keliamas ginčas susijęs su valstybinės žemės pirkimo teisiniais santykiais (prašymas taikyti nuolaidą), todėl yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22, 25 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. spalio 26 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirojo skundo pateikimui bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį gavo 2018 m. spalio 13 d., 2018 m. spalio 23 d. pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, kuris 2018 m. spalio 25 d. atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismams. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurodydamas, kad jo skundas neteismingas administraciniams teismams, suklaidino pareiškėją, todėl pareiškėjas, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą, praleido Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties apskundimo terminą. Terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi neatnaujino termino atskirajam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2018 m. spalio 10 d. nutarties. Nurodė, kad pareiškėjas per 7 dienų terminą, skirtą apskųsti 2018 m. spalio 10 d. nutartį, jos neskundė, o į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi tik 2018 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismas tokio delsimo nepripažino pateisinama priežastimi atnaujinti praleistą terminą 2018 m. spalio 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčiai apskųsti.
II.
Pareiškėjas E. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį. Pžymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik suklaidino pareiškėją dėl ginčo teismingumo, bet ir nurodė, jog tai nėra svarbi priežastis atnaujinti dėl to praleistą nutarties apskundimo terminą. Pareiškėjas nedelsiant (t. y. kitą dieną) po to, kai bendrosios kompetencijos teismas atsisakė priimti jo skundą, Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą bei prašymą atnaujinti jo pateikimo terminą. Taigi pareiškėjas sąžiningai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, o terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl jo klaidos. Pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu dėl teismų, kurie nesutaria, kuris turėtų nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą, veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjas gavo 2018 m. spalio 15 d. (b. l. 20), todėl paskutinė šios nutarties apskundimo diena buvo 2018 m. spalio 22 d. Pareiškėjas atskirąjį skundą teismui padavė 2018 m. spalio 26 d., t. y. praleidęs ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, tačiau teigia, kad terminas praleistas ne dėl pareiškėjo kaltės, bei prašo jį atnaujinti.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, minėtos nuostatos taikytinos ir procesui pagal atskiruosius skundus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Remiantis bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą bei išaiškinus jam teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškėjas 2018 m. spalio 23 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39860-534/2018 ieškinį atsisakė priimti nurodydamas, kad pareiškėjo keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2983-232/2018 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi jis buvo suklaidintas dėl jo keliamo ginčo teismingumo, o tai sužinojęs iš karto pateikė atskirąjį skundą dėl 2018 m. spalio 10 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis terminą šiai nutarčiai apskųsti praleido nežymiai bei ne dėl savo kaltės, todėl jis (terminas) turi būti atnaujintas. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais sutinka.
Vertinant priežastis, dėl kurių buvo praleistas atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties padavimo terminas bei pareiškėjo elgesį siekiant įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą, visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo ieškinį, neturėjo pagrindo abejoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl ginčo teismingumo. Be to, Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą bei nurodžius jam kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, pareiškėjas turėjo parengti naują procesinį dokumentą – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsnių reikalavimus atitinkantį ieškinį, todėl pareiškėjui siekiant tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą laiko tarpas nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 23 d., t. y. nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties gavimo iki kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, negali būti laikomas neprotingai ilgu. Vilniaus miesto apylinkės teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą kaip teismingą administraciniams teismams pareiškėjas jau kitą dieną pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties bei prašymą atnaujinti šio atskirojo skundo pateikimo terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pareiškėjo veiksmai negali būti laikomi nesąžiningu ir neoperatyviu pažeistų teisių gynimu. Priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartyje, pareiškėjas savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti nedelsdamas, o atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties padavimo terminą jis praleido, nes buvo suklaidintas dėl teikiamo skundo teismingumo, t. y. dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties priėmimo klausimas išsprendžiamas iš esmės, t. y. pareiškėjo E. D. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties priimamas nagrinėti (ABTĮ 154 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartį.
Priimti nagrinėti pareiškėjo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties.
Nutartis neskundžiama.