Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB; Bendrovė) „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) buvusi vadovė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „S. p. p.“ (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, auginanti du nepilnamečius vaikus, kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., būdama BUAB „R.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadove nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2021 m. spalio 11 d., žinodama, kad bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. yra nemoki ir žinodama apie finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) (mokestinė nepriemoka 2021 m. spalio 7 d. buvo 11 146,94 Eur), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nemokumo proceso neiniciavo, tokiu būdu nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir pažeidė kreditorės VMI teises bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

A. Č. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad bendrovės direktore tapo 2020 m. sausio 2-3 dienomis. Įmonės direktore buvo tris su puse mėnesio. Pradėjo dirbti įmonėje, kuri turėjo finansinių sunkumų. Bendrovė buvo restoranas, kuris veikė viešbutyje. Prieš jai tapant šio restorano direktore, jis jau turėjo finansinių sunkumų. Per tuos tris mėnesius ji turėjo tikslą pertvarkyti restorano paslaugų veiklą taip, kad skolos būtų išmokėtos, kad restoranas nebankrutuotų. Ji rėmėsi tuo, kad restoranas turėjo sutartį su viešbučiu, kurio svečius aptarnavo. Sumažino visas kitas verslo paslaugas, kurios nenešė pelno, nepadengė sąnaudų, bet buvo galimybė išbristi iš skolų. Tačiau 2020 m. kovo viduryje prasidėjo COVID-19 pandemija ir dėl karantino teko užsidaryti. Užsidarė ir viešbutis, kuriame buvo restoranas, klientų nebebuvo, veiklos – taip pat. Bendrovė neturėjo santaupų, iš kurių būtų galėjusi mokėti atlyginimus, be to neturėjo ir finansinės galimybės sukurti elektroninės prekybos ar išvežiojimo į namus paslaugos, taip, kaip tai padarė kiti restoranai. Pripažįsta, jog jos kaip vadovės, klaida buvo ta, jog nesikreipė į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonei. Negalėjo paaiškinti kodėl nesikreipė dėl bankroto (nemokumo) proceso iškėlimo. Parodė, kad bendrovė veiklą sustabdė 2020 m. kovo 16 d., todėl de facto jos buvimas vadove buvo iki tol, kol teismas iškėlė bankroto bylą, o bankroto administratorius ją atleido. Apie bendrovės veiklos sustabdymą VMI turėjo pranešti buhalterė, tačiau nežino ar ji tai padarė. Bendrovės darbuotojai į teismą kreipėsi dėl neišmokėtų atlyginimų, nes bendrovė neturėjo iš ko mokėti. Bankroto administratorius viską peržiūrėjo. Bendrovė nuomojosi visas įrengtas patalpas su visais indais. Bendrovė neturėjo jokio turto, tik maisto atsargas, kurios greitai sugedo. Visi įrenginiai, kuriais naudojosi restoranas buvo viešbučio, kuriam mokėjo ir už nuomą. Todėl nebuvo jokių galimybių darbuotojams sumokėti atlyginimų. Viešbutis, kuriame buvo bendrovė (restoranas) dėl saugumo ir taupumo užsidarė, todėl jie į tas patalpas patekti taip pat negalėjo. Paaiškino, jog atėjo į restoraną, kai buvo labai sunki finansinė padėtis, tačiau turėjo sutartį su viešbučiu dėl maisto tiekimo, todėl matė perspektyvas, kad toliau dirbs pelningai, grąžins skolas, kurias paliko buvę direktoriai. Kai restorano veikla buvo sustabdyta, ten jokie žmonės nebedirbo. Dalis žmonių, kurie dirbo viešbutyje, paskelbus karantiną buvo atleisti, o restorano darbuotojai lyg pakibo ore, juos atleido, tačiau tikslių datų nežino. Teismo prašė skirti kuo mažesnę baudą, kadangi neturėjo ketinimo pridaryti žalos, nenorėjo bendrovei sukelti bankroto. Dirbo, nes norėjo išsaugoti įmonę, norėjo skolas išsimokėti. Turėjo kreditorių ir sutartis su jais dėl skolų mokėjimo atidėjimo. Skolas mokėjo mažomis sumomis tiek kreditoriams, tiek darbuotojams. Iki jos atėjimo bendrovė turėjo dideles skolas darbuotojams. Buvo žmonių, kurie jau seniai nebedirbo restorane, tačiau atlyginimai jiems nebuvo išmokėti. Su jais buvo sudarytos sutartys, po truputį mokėjo. Turėjo viziją skolas išmokėti per metus, nes turėjo vieną stabilų klientą – viešbutį, kurio finansinė padėtis buvo stabili. Norėjo dirbti, nes siekė išlaikyti kontaktą su viešbučiu ir išmokėti pinigus. Pandemija visiems buvo šokas, verslai užsidarė, dėl to ir jie bankrutavo ir susidarė tokia situacija.

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų 2022 m. vasario 8 d. išrašas, iš kurio matyti, jog bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2014 m. vasario 27 d. bendrovės veikla susijusi su restoranų pagaminto valgio tiekimu nuo 2018 m. gruodžio 10 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2021 m. spalio 11 d. buvo A. Č. (b. l. 4-9).

Iš valstybinio socialinio draudimo fondo išrašo matyti, kad 2021 m. spalio 12 d. bendrovėje nebuvo dirbančiųjų apdraustųjų asmenų (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, o tarp jų ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu. Tačiau teismų praktikoje juridinio asmens nemokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Byloje nustatyta, kad A. Č. nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2021 m. spalio 11 d. BUAB „R.“ vadovė, dėl ko būtent jai kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje inicijuoti nemokumo procesą.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos. Taip pat A. Č. neginčija, kad bendrovė nebemoki nuo pirmo įvesto karantino, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. Taip pat neginčija, kad ji žinojo apie šią padėtį, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. LITEKo duomenimis, dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi bendrovės darbuotojai 2021 m. liepos 20 d. Pareiškėjai minėtame pareiškime nurodė, jog UAB „R.“ neatsiskaitė su jais, taip pat šie darbuotojai kreipėsi į įmonės atstovus bandydami atgauti įsiskolinimus, bet įmonės atstovai su jais nebendradarbiavo bei neatsiskaitė, dėl ko kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją. Pareiškime taip pat nurodyta, kad pareiškėjai dar 2020 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto iškėlimo bendrovei, tačiau nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą, nes jų prašomas 15 d. terminas įsipareigojimams įvykdyti sustabdytas karantino laikotarpiui. Tačiau 2021 m. liepos 1 d. karantinas baigėsi (civilinė byla Nr. B2-922-803/2022 (buvęs bylos Nr. B2-2618-803/2021). Bankroto byloje nustatyta, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 22 d. bandomąjį balansą bendrovės įsipareigojimai siekė 90 270,45 Eur, iš kurių susiję su darbo santykiais – 36 495,62 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai skola sudarė 11 146,94 Eur ir jos išieškojimas jau vyko priverstine tvarka. Bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršija jos turimo turto vertę, bendrovė veikia nuostolingai ir nėra duomenų apie jos finansinės būklės pagerėjimą. VMI pareiškime nurodyta, kad nuo 2021 m. kovo 18 d. nesėkmingai vykdomas priverstinis skolos išieškojimas (b. l. 2-3). Taip pat, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2021 m. kovo 18 d. išrašytas nurodymas Nr. (23.31-08)467-7527 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (b. l. 18) bei 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-23159 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 19); A. Č. nesiėmė veiksmų atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo.

Apibendrinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog bendrovė nuo 2020 m. kovo 18 d. buvo nemoki, turėjo daug įsiskolinimų, tarp jų įsiskolinimą VMI, nebevykdė veiklos, o A. Č. būdama UAB ‚R.“ vadove, kuri geriausiai žinojo apie bendrovės realią finansinę padėtį bei bendrovės mokestinius įsipareigojimus, turėdama pareigą imtis veiksmų bendrovės finansiniams sunkumams įveikti ir (ar) inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą bendrovei, tokios pareigos nevykdė.

Taip pat konstatuotina, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, A. Č. pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn , nes jos veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

A. Č. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padarius nusižengimą ir nuoširdžia gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais). A. Č., žinodama apie bendrovės finansinius įsipareigojimus ir finansinę padėtį, nemokumo bylos neiniciavo pakankamai ilgą laiką., t. y. bendrovė jau nuo 2020 m. kovo mėnesio, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendrovei nemokumo bylos iškėlimo, kol nemokumo procesas buvo pradėtas pagal 2021 m. liepos 19 d. bendrovės darbuotojų pareiškimą. A. Č. yra 45 metų amžiaus, auginanti du nepilnamečius vaikus, praeityje neteista, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad 2018 m. spalio mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio už administracinių nusižengimų padarymą bausta 12 kartų, iš kurių du kartus pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, t. y. padarė ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus (viena kartą skirtas įspėjimas, kitą karta paskirta 200 Eur bauda), kiti administraciniai nusižengimai padaryti, kai A. Č. važiavo viešuoju transportu neturėdama bilieto. Paskirtos baudos sumokėtos.

A. Č. teismo posėdžio metu prašė skirti kuo mažesnę baudą, nes neturėjo tikslo kam nors padaryti žalą bei nebuvo intencijos sukelti įmonei bankrotą. Teismas pažymi, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus. Dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai nemokiai įmonei iškėlimo. Šiuo atveju ilgą laiką to nebuvo padaryta, dėl to skolos tik didėjo.

Teismas sutink, kad įstatymų leidėjas dėl veikos pavojingumo nustatė pakankamai griežtą atsakomybę, tačiau šioje byloje nėra pagrindo skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. A. Č. nurodė, jog susiklosčiusiai situacijai įtakos turėjo COVID-19 pandemija bei dėl jos šalyje įvestas karantinas, tačiau įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir pačios A. Č. paaiškinimus, matyti, jog bendrovė turėjo finansinių sunkumų dar iki jai tampant šios bendrovės vadove, įvedus karantiną puikiai suprato, kad įmonė veiklos nebegalės vykdyti, tačiau savo pareigos nevykdė ilgą laiką, darbuotojam kreipiantis į bendrovės atsakingus asmenis paaiškinimo, juos tiesiog ignoravo, kol darbuotojai patys neįvykdė vadovo pareigos. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytos teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi įvertinus tiek byloje esančių duomenų, tiek pačios A. Č. paaiškinimų visumą nenustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios leistų švelninti įstatyme numatytą baudą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas nuobaudai individualizuoti svarbias aplinkybes, A. Č. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali baudą – 1 400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Č. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. Č., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-149-1133/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.