- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- e2S-726-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00121-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- B. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. N. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2710-377/2023 pagal pareiškėjo (atsakovo) B. N. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-977-607/2018.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr.e2-977-607/2018 paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, įvertinti naujus geodezinius matavimus miško plote, esančiame (duomenys neskelbtini) girininkijos 803 miško kvartalo 45-ajame miško sklype, privačioje, D. N. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (kadastrinis žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini)), užfiksuotus D. N. ir J. B. užsakytoje žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo R. A. 2021 m. sausio 5 d. sprendimu dėl atliktų kadastrinių matavimų patvirtinimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atmesti.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-977-607/2018 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo B. N. 19 188,90 Eur už aplinkai padarytą žalą bei 432 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas sprendime konstatavo, kad miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Kadangi šioje byloje atsakovas tokio leidimo neturėjo, todėl jo neteisėta veika buvo laikyta įrodyta. Nurodo, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad atšilus orams, 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje, mamai (D. N.) paprašius važiuoti kartu į sodybą (duomenys neskelbtini) padėti sutvarkyti aplinką po žiemos, mama užsiminė, kad šiam žemės sklypui padaryti nauji kadastriniai matavimai. Atliekant naujus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad teritorijoje, kurioje, ieškovės teigimu, buvo konstatuotas neteisėtas miško iškirtimas ir dėl to civilinėje byloje priteistas žalos atlyginimas, idealiai sutampančia teritorija ir jos spinduliu yra ne tik teritorija, skirianti skirtingiems savininkams, t. y. D. N. ir A. K., priklausančių žemės sklypų ribą, bet šioje vietoje yra numatytas kelias, einantis per mišką į jo mamai nuosavybes teise priklausančią namų valdą. Pradėjus tikslinti šią aplinkybę paaiškėjo, kad nauji geodeziniai matavimai, kuriuose yra numatytas kelias, einantis per mišką, atlikti pagal 1999 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą M 1: 10 000, kur būtent yra toji žalos atsiradimo vieta. Tai patvirtina prie prašymo pateikiama šio projekto kopija bei naujuose, patvirtintuose ir užbaigtuose atlikti žemės sklypo kadastriniuose matavimuose esanti žemės sklypo plano kopija, iš kurios matyti, kad šiame plane ieškovės traktuotoje žalos atsiradimo vietoje pažymėtas kelias. Šios esminės aplinkybės paaiškėjo tik jo mamai užsiminus apie atliktus naujus geodezinius matavimus ir šie nauji faktiniai duomenys iš esmės yra keičiantys situaciją bei faktinių aplinkybių ir teismo sprendimo teisinį vertinimą byloje. Nurodo, kad ši nurodyta jo aplinkybė yra esminė, dėl kurios galbūt keisis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo. Todėl šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje iš naujo būtina įvertinti naujus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie) ir tuo pagrindu atnaujinti procesą. Šie nauji įrodymai iš esmės gali pakeisti 2018 m. balandžio 25 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimo turinį ir pagrindą. Pareiškėjas apie naujai paaiškėjusias faktines bylos aplinkybes atsitiktinai sužinojo tik 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje, t. y. mamai pasakius, kad buvo atlikti geodeziniai matavimai, kadangi pasikeitė gretimo sklypo savininkas. Jos jam anksčiau nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, aplinkybės paaiškėjo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, ir yra pagrindas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir procesą atnaujinti. Nuo faktinio šių esminių bylos aplinkybių pasikeitimo sužinojimo ar galėjimo sužinoti nėra praėję trys mėnesiai (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo B. N. prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjo B. N. 392 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei.
Šalies argumentai
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas iš esmės savo prašymą grindžia tuo, kad 2023 m. balandžio mėnesio pradžioje iš savo mamos D. N. sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 803 miško kvartalo 45-ajame miško sklype, privačioje D. N. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (kadastrinis žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini)) padaryti nauji kadastriniai matavimai. Pareiškėjui pradėjus tikslinti šią aplinkybę paaiškėjo, kad nauji geodeziniai matavimai, kuriuose yra numatytas kelias, einantis per mišką, atlikti pagal 1999 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą M 1: 10 000. Tai patvirtina prie prašymo pateikiama šio projekto kopija bei naujuose, patvirtintuose ir užbaigtuose atlikti žemės sklypo kadastriniuose matavimuose esanti žemės sklypo plano kopija, iš kurios matyti, kad šiame plane ieškovės traktuotoje žalos atsiradimo vietoje pažymėtas kelias. Kaip nurodo pareiškėjas, šios esminės aplinkybės paaiškėjo tik 2023 m. balandžio mėn.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos (duomenys neskelbtini) 2020 m. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, geodeziniai matavimai niekaip nėra susiję su 2018 m. balandžio 25 d. išnagrinėta civiline byla Nr. e2-977-607/2018, nes minėtoje byloje buvo vertinamas neteisėto miško kirtimo faktas, o pareiškėjo pateikti duomenys liudija kadastrinius miško žemės plotų ribų tikslinimus pasikeitus savininkams. Miško kirtimo teisėtumą lemia nustatyto leidimo buvimas ir faktas, jog leidimo turėtojo veiksmai atitinka visas jame nurodytas sąlygas. Pareiškėjas (atsakovas) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-977-607/2018 pripažino aplinkybę, jog leidimo jis neturėjo, neginčijo, jog kirtimą atliko, neturėdamas leidimo, todėl jo neteisėta veika buvo įrodyta.
6. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų priedų, jo pateikti 2020 m. atlikti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nauji geodeziniai matavimai niekaip nėra susiję su 2018 m. balandžio 25 d. išnagrinėta civiline byla Nr. e2-977-607/2018, nes minėtoje byloje buvo vertinamas neteisėto miško kirtimo faktas. Kaip nurodyta anksčiau, miško kirtimo teisėtumą lemia leidimo kirsti mišką buvimas ir faktas, jog leidimo kirsti mišką turėtojo veiksmai atitinka visas leidime nurodytas sąlygas. Pareiškėjas tokio leidimo nepateikė.
7. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė jo preziumuojamas naujai paaiškėjusias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, nepateikė jokių įrodymų, kad miško žemė, t. y. teritorija, kurioje 2016 m. balandžio 8 d. buvo nustatytas savavališkas augančių medžių kirtimas, būtų buvusi paversta kitomis naudmenomis. Kaip nurodė ir ieškovė, šiuo metu teritorija, kurioje 2016 m. balandžio 8 d. buvo nustatytas savavališkas augančių medžių kirtimas, nėra paversta kitomis naudmenomis ir yra priskirta miško žemei, kurioje draudžiama vykdyti bet kokius kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis), todėl prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-977-607/2018 atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingi vertina faktinę situaciją, neįsigilino nei į prašymo turinį, nei į jo priedus – iš pareiškėjo pateiktų naujų kadastrinių matavimų paaiškėjo, jog toje vietoje, kurioje buvo nustatyta žala gamtai, faktiškai turėtų būti kelias į pareiškėjo mamai nuosavybės teise priklausančią namų valdą. Taigi pareiškėjo mamai pasinaudojus teise turėti kelią į savo namų valdą, medžių toje teritorijoje nebūtų, todėl iš pareiškėjo negalėjo būti priteistas žalos gamtai atlyginimas už medžių iškirtimą.
8.2. Jeigu būtų įvykdytas žemėtvarkos projektas dėl kelio tiesimo, tai jokių medžių augimas toje teritorijoje, kurioje buvo nustatyta žala gamtai, nebūtų leistinas. Be to, pareiškėjas teismo sprendimu buvo įpareigotas atsodinti mišką, tačiau toks reikalavimas yra faktiškai neteisėtas, kadangi kirtimo vietoje šiuo metu jau yra atliekami kelio tiesimo darbai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Valstybinė miškų tarnyba prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai:
9.1. Pareiškėjas teikdamas atskirąjį skundą visiškai nevertina teisės aktų, reglamentuojančių miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, nevertina teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimą, todėl daro klaidingą išvadą, kad galbūt nėra reikalingas leidimas kirsti mišką teritorijoje, kurioje planuojama įrengti kelią.
Šalies argumentai
9.2. Pareiškėjas pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, nepateikė jokių įrodymų, kad miško žemė, t. y. teritorija, kurioje 2016 m. balandžio 8 d. buvo nustatytas savavališkas augančių medžių kirtimas, būtų buvusi paversta kitomis naudmenomis ir (arba) pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą kirsti mišką. Tarnyba pažymi, kad ir šiuo metu teritorija, kurioje 2016 m. balandžio 8 d. buvo nustatytas savavališkas augančių medžių kirtimas, nėra paversta kitomis naudmenomis ir yra priskirta miško žemei, kurioje draudžiama vykdyti bet kokius kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).
9.3. Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“, 96.5 papunktyje nustatyta, kad vidaus (miško) keliui tiesti turės būti vykdomas miško lydimo kirtimas, o t. y. turės būti vykdomas specialusis miško kirtimas (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 30 dalis), kuriam taip pat bus reikalingas leidimas, išduotas teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Tauragės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-977-607/2018 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui B. N. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo B. N. 19 188,90 Eur už aplinkai padarytą žalą ieškovei Valstybinei miškų tarnybai, priteisė iš atsakovo B. N. 432,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 28 d.
12. Pareiškėjas (atsakovas) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, tai teismas pareiškėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes ir (ar) įrodymus preliminariai vertina su užbaigtoje byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, atitiktį įstatyme įtvirtintam esmingumo požymiui. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar egzistuoja reali tikimybė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, pakartotinai išnagrinėjus atnaujintą bylą, galėtų turėti teisinę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos 803 miško kvartalo 45-ajame miško sklype, privačioje D. N. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (kadastrinis žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini)), padaryti nauji kadastriniai matavimai. Pareiškėjui pradėjus tikslinti šią aplinkybę paaiškėjo, kad nauji geodeziniai matavimai atlikti pagal 1999 m. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą M 1: 10 000, ir toje vietoje, kurioje buvo nustatyta žala gamtai (iškirsti medžiai), pažymėtas kelias. Dėl šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, jeigu būtų įvykdytas žemėtvarkos projektas dar pagal 1999 m. planą, toje vietoje, kurioje buvo nustatyta žala gamtai, būtų buvęs miško kelias ir jokių medžių augimas būtų neleistinas, todėl jokios žalos gamtai, iškertant medžius, nebuvo padaryta.
18. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-977-607/2018 pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui B. N. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo ieškinys buvo grindžiama tuo, jog pareiškėjas nesilaikydamas įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos miško kirtimo tvarkos, neturėdamas Valstybinės miškų tarnybos leidimo, iškirto miško dalį D. N. ir galbūt R. V. privačioje miško valdoje. Civilinėje byloje buvo konstatuota, jog atsakovas leidimo iškirsti medžius neturėjo, todėl iš atsakovo priteistas žalos gamtai atlyginimas.
19. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, jog toje miško vietoje, kurioje buvo nustatyta žalos gamtai padarymo vieta iškertant medžius, pagal 1999 m. Žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuotas kelias į pareiškėjo mamai priklausančią namų valdą (Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos medžiaga).
20. Pareiškėjo argumentai bei pateikti įrodymai, jog kirtimo vietoje turėtų būti kelias į pareiškėjo mamai nuosavybės teise priklausančią namų valdą, todėl medžiai ten negalėtų augti, niekaip nepaneigia fakto, jog atsakovas 2016 m. mišką iškirto neturėdamas tam leidimo, tai yra savavališkai ir taip padarydamas žalos gamtai. Kaip numatyta Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, miško valdytojams, savininkams ir naudotojams draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.
21. Kaip teisingai nurodyta ieškovės Miškų tarnybos procesiniuose dokumentuose, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis bei kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 nutarimu Nr. 1131 ,,Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, kompensavimo už miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis būdus ir jų taikymą bei kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“, 96.5 papunktyje nustatyta, kad vidaus (miško) keliui tiesti turės būti vykdomas miško lydimo kirtimas, o t. y. turės būti vykdomas specialusis miško kirtimas (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 30 dalis), kuriam taip pat bus reikalingas leidimas, išduotas teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, netgi ir esant duomenims, jog vietoje, kurioje pareiškėjas iškirto medžius, buvo suplanuotas miško kelias arba bus įrengtas miško kelias ateityje, bet kuriuo atveju šie darbai bus atliekami įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka – gaunant leidimus tokiems veiksmams atlikti ir atliekant veiksmus griežtai leidimuose nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl suplanuoto miško kelio nors ir egzistavo bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjui tuo metu nebuvo žinomos ir tapo žinomos jau išnagrinėjus civilinę bylą bei priėmus teismo sprendimą, tačiau jos nėra esminės reikšmės turinčios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-977-607/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
23. Atskirojo skundo argumentai, susiję su 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu dėl to, jog nebuvo pareiškėjo kaltės, jog nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir nurodytos žalos, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo ir skundžiamos nutarties teisėtumo, kadangi civilinė byla išnagrinėta, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį.