- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- 1-65-408/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29400-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- G. S.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 1.2.14.5.2.1Sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini)Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)Jonavos r. sav., teistas Didžiojoje Britanijoje 4 kartus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
G. S. 2019-03-29, 9.56 val., AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavoje, (duomenys neskelbtini)AS filialui pateikė paraišką 16500 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti. Be to, jis melagingai pagrįsdamas savo mokumą, pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su J. K. įmone (duomenys neskelbtini)2017-12-04 tariamai sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas. Taip jis suklaidino įmonę (duomenys neskelbtini)dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą ir remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis, (duomenys neskelbtini)AS filialas sutiko jam suteikti kreditą. Tuo tikslu jis 2019-03-29, 14.33 val., AB (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini)Jonavoje, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19003324, kurios pagrindu į jo AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)AS filialas išmokėjo 15000 eurų kreditą, kurį jis 2019-03-29 ir 2019-03-30 išgrynino AB (duomenys neskelbtini)skyriuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Kaune. Po to, jis nesilaikė kredito sutartyje numatyto mokėjimo grafiko, sumokėjo tik dalį kredito įmokų – 2056,64 eurus, kitos kredito dalies negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15000 eurų.
Be to, G. S. 2019 metais, bet ne vėliau kaip iki 2019-03-29, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrus dokumentus: jo vardu su J. K. įmone (duomenys neskelbtini)2017-12-04 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai jam priklausančios (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos Nr. 24115702 išrašus.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu pateikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad prisipažįsta kaltas, kad kaltinime nurodytą paskolą gavo apgaulės būdu ir ta jo apgaulė pasireiškė tuo, jog jis, padedamas kito asmens, gavo suklastotus, kaltinime nurodytus dokumentus, tai yra jo vardu su J. K. įmone (duomenys neskelbtini)2017-12-04 tariamai sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje jo gaunamas pajamas. Tačiau jis nei gaudamas tuos dokumentus iš jam nepažįstamo asmens, nei pateikdamas tuos dokumentus banko įstaigai su paraiška 16500 eurų kreditui gauti, nei gaudamas tą kreditą, o taip pat nei kada nors vėliau, neturėjo jokio tikslo to kredito bankui negrąžinti. Dėl konkretesnių aplinkybių, praėjus daug laiko, visko neprisimena, tačiau atsimena, kad 2019 m. kovo mėnesį jis nuolatinio darbo Lietuvoje beveik neturėjo, dirbdavo atsitiktinius darbus statybose. 2018-2019 metais dirbo ir Anglijoje, ir Vokietijoje nelegaliai statybinėse brigadose, kurias organizavo ten gyvenę kauniečiai, konkrečiau dirbo prie įvairių patalpų apdailų, statybos griovimų darbų. Taip bedirbdamas ir bendraudamas susipažino su ten dirbusiu M.. Pasikalbėjo su juo, kad galima patiems organizuoti tokį verslą, dirbti legaliai, patiems samdantis tokius pačius atvykėlius darbuotojus. Bet tam, kad savo vardu ten pradėtum verslą, reikėjo pinigų. Anglijoje ar Vokietijoje gauti bankinę paskolą buvo nelengva, o jam, neturinčiam nekilnojamojo turto ir panašiai, iš esmės neįmanoma. Tuo tarpu grįžęs į Lietuvą pasidomėjo apie galimybes gauti kreditą Lietuvoje ir suprato, kad ir čia yra paskolos gavimui daug reikalavimų – reikia turėti nekilnojamojo turto, jį įkeisti ir panašiai. Taip jam begyvenant Lietuvoje, čia nerandant tinkamo darbo, jis dirbdavo tėvų ūkelyje, o taip pat atskirus legalius ir nelegalius darbus, bet jo pajamos buvo mažos. Tačiau jis visą laiką norėjo pradėti savo verslą ir būtent Vokietijoje. Taip 2019 metų pavasarį per žmones sužinojo, kad Jonavoje galima iš (duomenys neskelbtini) filialo gauti gana nemažą paskolą. Nuvyko į banko filialą, tačiau jame sužinojo, jog ir čia reikia tam tikrų dokumentų paskolos gavimui, tai yra, dokumentų apie tai, kad turi nuolatinių pajamų, dirba. Tačiau tokių pajamų neturėjo. Vėliau, būnant kavinėje, susipažino su vidutinio amžiaus vyriškiu, kuris prisistatė vardu R., pasakė, kad jis galėtų padėti jam gauti paskolą, tai kainuotų ne mažiau 500 eurų. Jis sakė, jog gaus jam dokumentus, kad dirba užsienyje, gauna darbinių pajamų ir tuomet bankas jam išduos paskolą, o ją gavęs turės su juo atsiskaityti, priklausomai nuo gautos paskolos dydžio. Atsimena, kad gavęs paskolą, jam galutinai sumokėjo iš viso 700 eurų. Tam R. jo nurodymu davė nusifotografuoti savo asmens dokumentą, gal dar jis užsirašė ir kuriuos kitus jo duomenis, o vėliau gavo iš jo dokumentus, kurie dabar nurodomi kaltinime, kaip suklastoti. Kiek suprato, tie dokumentai netikri. Jis neabejojo, jog tą kreditą grąžins, juo labiau, jog jo grąžinimo terminas buvo gana ilgas. Dirbdamas nelegaliai Anglijoje, Vokietijoje paskaičiavo, jog pagal ten galimas gauti pajamas tokio kredito grąžinimui jam pakaktų ne daugiau vienerių metų. Su M., kuris daugiau ir gyveno bei dirbo Vokietijoje, būtų pradėjęs savo statybinį biznį. Jis jam buvo sakęs, jog reikėtų tam bendram bizniui apie 10000 eurų. Minėtuoju būdu, pateikiant netikrus dokumentus apie jo pajamas, savo vardu gavęs kaltinime nurodytą kreditą, jis po kiek laiko susisiekė su tuo M. ir jam per keletą kartų perdavė iš viso 8000 eurų, nes jis, laikas nuo laiko sugrįždamas į Kauną iš Vokietijos jam vis sakė, jog jų bendros įmonės atidarymą tvarko – reikia tam įmonės įkūrimui (registravimui ir pan.) pinigų, be to jis perkantis atskirus statybinius įrankius, ieškantis patalpų (kažkokį vagonėlį sakė turintis išnuomoti ir kt.). Tačiau ėjo laikas, M. sakė, kad labai sunku dėl Covido Vokietijoje pradėti biznį, reikia dar palaukti. O be to ir Lietuvoje prasidėjo įvairūs sunkumai dėl pandemijos. Jis vyko į Vokietiją, ten savo sugebėjimais ieškojo to M. vietose, kur anksčiau dirbo, tačiau ir ten jam nepavyko M. susirasti. Jo pasakytoje vietoje, tuo adresu nerado jokio statybinio vagonėlio. Galiausiai suprato esantis apgautas. Mano, kad tas asmuo, kuris išviliojo iš jo pinigus, gali būti susijęs su kriminaliniu pasauliu. Todėl ir nedrįso kreiptis į teisėsaugos institucijas. Gautos paskolos pinigus palaipsniui išleido. Paskolos dengimą buvo pradėjęs, tačiau vėliau pradėjo gerti, sirgo, dirbo užsienyje, bet gaudavo labai nedideles pajamas, be to, manė, jog paskola buvo paimta ilgam laikui ir ją anksčiau ar vėliau sugebės bankui grąžinti. Ta aplinkybė, jog paskolos galutinis grąžinimas turėtų įvykti tik už kelių metų, jį tuo metu ramino ir todėl neieškojo būdu kaip greičiau paskolą grąžinti. Vėliau jam buvo pradėta ši baudžiamoji byla, jos ikiteisminis tyrimas. Toliau mokės bankui paskolą, iki galutinio atsiskaitymo su banku mokės pinigus, kol jo įsipareigojimai bankui bus galutinai atlyginti. Dar 2019 metais sumokėjo paskolos grąžinimui bankui daugiau nei 2000 eurų. Tai yra, 2019-05-16 sumokėjo 305,41 eurus, 2019-06-10 – 305,41 eurus, 2019-07-11 – 305 eurus, 2019-09-11 – 305,41 eurus, 2019-10-01 – 305,41 eurus, 2019-12-10 – 209 eurus, 2019-12-12 – 240 eurų. Taip pat 2022 m. sumokėjo 700 eurų. Sutinka mokėti savo skolinius įsipareigojimus bankui ir toliau. Šiuo metu dirba Uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo mėnesio darbo užmokestis apie tūkstantis eurų, be to ieško ir papildomo legalaus darbo. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, prašo atsižvelgti į tai, kad pagal savo galimybes atsiskaitinėja su banku, dirba ir nori ateityje visiškai atsiskaityti už paimtą paskolą. Be to turi jau garbaus amžiaus tėvus, kuriems reikalinga jo pagalba. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, pasižada daugiau niekada nenusikalsti. Dėl jam pareikšto civilinio ieškinio mano, kad jis yra nepagrįstai per didelis, nes žymiai viršija jo gautą iš banko paskolą ir jo pagal paskolos sutartį prisiimtus visus turtinius įsipareigojimus bankui. Tai yra, mano, jog turi atlyginti civiliniam ieškovui, banko įstaigai tiek, kiek yra jo skola bankui.
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Liudytoja I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo motina. Su sūnumi G. S. bendrauja nuolat, nes jie gyvena kartu. Ji neatsimena, kad nuo 2019 metų sūnus nuolatinio darbo neturėtų, jis visą laiką dirbdavo atsitiktinius darbus statybose. 2020 metų pavasarį sūnus vyko dirbti į Vokietiją, ten vykdė statybos ir griovimo darbus. Sūnus sakė, kad darbai buvo sunkūs ir mažai mokėjo. Nežino ar sūnus turėjo sąskaitų užsienio bankuose. Apie 2019 metais sūnaus imtas paskolas ji nieko nežinojo. Žino, kad sūnus 2019 metais nebuvo mokus ir 15000 eurų paskolos savo jėgomis grąžinti negalėjo. 2020 metais pavasarį, kai sūnus dirbo Vokietijoje, jai į namus atėjo laiškas su banko pranešimu. Ji perskaitė tą pranešimą ir pamatė, kad ten yra banko raginimas susimokėti skolą apie 15000 eurų. Tas laiškas ją išgąsdino, nes nepatikėjo, kad sūnus gali turėti tokių skolų. Kai šis sugrįžo iš darbų Vokietijoje, ji šiam atidavė tą laišką. Sūnus apie tą paskolą nieko neaiškino, tik tylėjo. Nežino kieno iniciatyva buvo imta paskola. Nežino kas jam galėjo padėti paimti tokią paskolą. Taip pat nežino kokiu tikslu paskola buvo paimta ir nežino, kur galėjo būti išleista. Kai 2020 m. pavasarį ji sužinojo apie skolą, ji liepė sūnui nors dalimis po truputį pradėti mokėti, nes skola niekur nedings. Sūnus neprieštaraudamas, kai užsidirba kokių nors pajamų, tai padaro bankinį pavedimą skolos gražinimui. Kiek sūnus yra padaręs tų bankinių pavedimų ji nežino. Ji nežinojo apie sūnaus ketinimus imti paskolą ir kokie jo buvo ketinimai su tos paskolos gražinimu, ar ruošėsi gražinti ar ne.
Liudytoja D. T. parodė, kad dirbo pardavimų vadybininke AB (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavoje ir teikė tarpininkavimo paslaugas dėl (duomenys neskelbtini) paskolų. Ji pildydavo paskolos paraišką. Pirmiausia patikrinama asmens tapatybė ir specialia programa patikrinama ar dokumentai galiojantys. Patvirtinus tapatybę, pildoma paraiška. Klausiama kliento apie pajamas, kur dirba, kiek uždirba, ar dirba oficialiai, kokiam tikslui paskola bus naudojama, telefono, adreso, banko sąskaitos numerio. Jeigu klientas dirba užsienyje, tuomet šis turi pateikti pajamas patvirtinančius dokumentus. AB (duomenys neskelbtini) yra patvirtinta tvarka, kad akivaizdžiai nuo narkotikų ar alkoholio apsvaigusių asmenų jos neaptarnauja. Ar dokumentai apie pajamas yra tinkami, ji netikrina ir net jų nežiūri, juos įvertinti turi (duomenys neskelbtini) Kliento vardu ir pavarde G. S. ji neprisimena ir nieko apie šį klientą papasakoti negali.
Liudytoja A. M. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato Sodroje, tai yra užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15000 eurų. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra Google programoje tikrinti ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. 2019 m. vasario mėnesį, pasikeitus tvarkai, labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Ji, prieš suteikiant paskolas, niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Kliento vardu ir pavarde G. S. ji neprisimena ir nieko apie šį klientą papasakoti negali.
2019-04-25 (duomenys neskelbtini) AS filialas pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2019-03-29 G. S. fiziškai atvyko (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) Jonavoje ir pateikė asmens dokumentą (pasą) ir užpildė paraišką 16300 eurų kreditui gauti. Mokumui įvertinti G. S. pateikė 2017-12-04 darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą. 2019-03-29 minėtas asmuo fiziškai atvyko į (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini) Jonavoje ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. SL-LTC-19003324. Remiantis Kredito sutartimi, (duomenys neskelbtini) AS filialas išmokėjo G. S. 15000 eurų kreditą į jo atsiskaitomąja sąskaitą (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo pridėta paminėta kredito sutartis, G. S. paso kopija, 2017-12-04 G. S. darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 10-44).
2021-08-18 apžiūros protokole nurodyta, kad vartojimo kredito sutartis Nr. SL-LTC-19003324 yra penkių lapų. Pirmojo lapo viršuje dešinėje pusėje nurodyta galimai sutarties sudarymo data – 2019-03-29. Sutartyje kaip kredito gavėjas nurodytas įtariamasis G. S., nurodyti jo anketiniai ir kontaktiniai duomenys. Kaip kredito davėjas nurodytas (duomenys neskelbtini) AS filialas. Sutartyje nurodytos kredito sąlygos: bendra kredito suma 15000 eurų, mėnesio kredito įmoka 301,25 eurai, paskutinės kredito įmokos data – 2025-03-20 ir kt. Kiekvieno kredito sutarties lapo apačioje kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas „G. S.“ ir rankraštinis parašas, o kiekvieno lapo apačioje dešinėje pusėje yra spaudai „AB (duomenys neskelbtini) 2019-03-29 (duomenys neskelbtini) Jonava“, „Pardavimų vadybininkė D. T.“ bei rankraštinis parašas. Viename lape atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Sutikimas tvarkyti asmens duomenis“, šiame dokumente nurodyta informacija apie asmens duomenų tvarkymą. Dokumento apačioje yra rankraštinis tekstas „G. S. (duomenys neskelbtini) 2019.03.29“ ir rankraštinis parašas. Dviejuose lapuose atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“. Dokumente nurodytos vartojimo kredito ypatybės, kaina, kiti aspektai. Dokumento abiejų lapų apačioje yra rankraštinis tekstas „G. S. 2019.03.29“ ir rankraštinis parašas. Viename lape padaryta įtariamojo G. S. Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija. Po kopijoje yra spaudai „AB (duomenys neskelbtini) 2019-03-29 (duomenys neskelbtini) Jonava“ ir „Pardavimų vadybininkė D. T.“, rankraštinis tekstas „Kopija tikra“ ir rankraštinis parašas. Atspausdinta keturi lapai darbo sutarties. Sutartis sudaryta anglų kalba. Sutartyje kaip darbdavys nurodytas (duomenys neskelbtini) kaip darbuotojas – „Mr. G. S.“. Dokumente nurodytos darbo pareigos, darbo užmokestis, kitos darbo sutarties sąlygos. Paskutinio lapo apačioje ties grafa „Darbdavio Mr. T. S. parašas“ yra rankraštinio parašo kopija, ties grafa „Darbuotojo Mr. G. S. parašas“ yra kito rankraštinio parašo kopija. Dokumento paskutinio lapo apačioje nurodyta galimai sutarties sudarymo data – 2017-12-04. 14 lapų atspausdinti (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. 24115702 išrašai, sudaryti anglų kalba. Paminėtos sąskaitos savininku nurodytas „Mr. G. S.“. Išrašai yra 2018 metų kovo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių ir 2019 metų sausio ir vasario mėnesių. Išrašuose yra duomenys apie mėnesio pajamas iš (duomenys neskelbtini) įvairias išlaidas (1 t., b. l. 180-183).
Pagal Europos tyrimo orderį iš J. K. teisėsaugos institucijų gauta informacija, tarp kurios yra (duomenys neskelbtini) vadybininkės K. J. C. apklausa, kuri parodė, kad įmonė yra maža, dirba apie 10 darbuotojų. Patvirtina, kad asmuo – G. S. niekada nebuvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2018-10-01 iki 2019-03-31. Taip pat informacija, kad G. S. priklauso šios sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tarp šių sąskaitų nėra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išrašas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) AS filialas su paraiška kreditui gauti (2 t., b. l. 57-69).
2020-04-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tikrinant informaciją apie G. S. mokumą, nustatyta, jog tretieji asmenys Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie 2019 metais G. S. gautas 1783 eurų pajamas. G. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2018 metų pajamų deklaraciją, kurioje nurodė, kad negavo jokių pajamų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis G. S. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis G. S. transporto priemonių neturi. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis G. S. 2011 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2018-12-06-2019-03-18 vykdė individualią veiklą, 2019-05-03-2019-06-20 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), 2019-08-28-2020-02-13 vykdė individualią veiklą (1 t., b. l. 177-179).
2020-03-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte atsiųsta informacija, kad 2019 m. G. S. turėjo 1783,53 eurų pajamas iš su darbo santykiais susijusių santykių, iš kurių sumokėta 89,61 eurai pajamų mokesčio (1 t., b. l. 157-164).
2021-04-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų 2021-04-20 duomenimis G. S. 2020-2021 m. mokestinio laikotarpio Pajamų mokesčio deklaracijų nėra pateikęs (gautų pajamų ir apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų nedeklaravo), 2020-2021m. Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų neteikė (turimo turto nedeklaravo). Tretieji asmenys yra pateikę informaciją, kad 2020 m. G. S. yra išmokėję 10,65 eurų išmoką iš paskirstytojo pelno (dividendų) sumą; 2021-04-20 duomenimis tretieji asmenys nėra pateikę informacijos apie G. S. 2021 m. išmokėtas išmokas ir 2020-2021 m. minimo mokesčių mokėtojo patirtas apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas; informacijos apie kitokio pobūdžio gyventojo išlaidas neturi (1 t., b. l. 166).
2019-06-03 AB (duomenys neskelbtini) raštu atsiųstas G. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame yra duomenys apie 2019-03-29 iš (duomenys neskelbtini) AS filialas gautą 15000 eurų įplauką ir 2019-03-29 9650 bei 4560 eurų nuėmimus pateikus asmens pasą (2 t., b. l. 1-2, 6).
2020-04-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kredito sutartyje nurodytas kontaktinis G. S. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Susipažinus su minėto telefono abonento telekomunikacinių įvykių išklotine laikotarpiu nuo 2018-12-18 iki 2019-06-14, nustatyta, kad apžvelgiamu laikotarpiu abonentas turėjo penkis telekomunikacinius įvykius. Telekomunikacinių įvykių kredito sutarties sudarymo dieną ir po jos nebuvo. Pažymi, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis minėto abonento naudotojas yra įtariamasis G. S. (1 t., b. l. 193).
2021-09-08 (duomenys neskelbtini) AS filialo rašte nurodyta, jog G. S. laikotarpiu nuo 2019-05-16 iki 2019-12-12 atliko 2056,64 eurų įmokas pagal kredito sutartį. Po 2019-12-12 G. S. kredito įmokų nemokėjo (1 t., b. l. 134).
Civilinio ieškovo atstovas J. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad civilinis ieškinys, kuris buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo metu tikslinamas, kadangi G. S. atliko kelias įmokas. Jie yra pareiškę 19679,67 eurų civilinį ieškinį Dabar prieš teismo posėdį yra gauti du mokėjimai 600 eurų ir 100 eurų. 2022-02-02 iš viso 700 eurų, todėl mažina civilinį ieškinį iki 18979,67 eurų. Šio ieškinio dalį sudaro negrąžinto kredito dalis 14024,57 eurai, palūkanos sudaro 4687,14 eurus ir dalis bus sutarties sudarymo mokesčio 267,96 eurai. Civiline tvarka dėl skolos priteisimo nesikreipė, nes pareikštas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Kredito sutartis su kaltinamuoju buvo nutraukta, nes nebuvo atlikta mokėjimų pagal numatytą grafiką. Buvo taikytos standartinės išieškojimo procedūros, bet nepavyko susisiekti arba tiesiog neatlikta kas buvo sutarta, bet buvo bandoma ieškoti būdų. Kredito sudarymo aplinkybės paaiškėjo, kai kredito gavėjas, kuris gavo kreditą ir savo pajamas grindė užsienyje gautomis pajamomis, neatliko įmokų. Atlikus vidinį tyrimą nustatė, kad tam tikri pajamų dokumentai ir banko išrašai kelia tam tikrų įtarimų, todėl kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad ištirtų dėl nusikalstamos veikos, tai yra sukčiavimo bei dokumentų klastojimo. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad kaltinamasis gauna pajamas ir jos buvo pakankamos gauti kreditui, pajamos turėjo būti šešių mėnesių. Turėjo turėti lietuvišką sąskaitą, turėjo būti registruotas Lietuvoje, turėjo neturėti jokių įsipareigojimų ir gauti pastovias pajamas, jis visas sąlygas atitiko. Nebūtų suteikę kaltinamajam paskolos žinant, kad jis niekur nedirba ir neturi jokio turto, šiuo atveju buvo nurodyta, kad dirba užsienyje ir pateikė darbo sutartį, kad jis dirba užsienyje. Užsienyje patikrinti registrų nėra galimybės, pasitikima pateikta informacija. Šiuo atveju asmuo, panaudojęs apgaulę, įgijo svetimą turtą. Kredito sutartis buvo pasirašyta fiziškai (duomenys neskelbtini) skyriuje, asmuo atėjęs pasirašyti sutartį, pateikė asmens tapatybės kortelę. Asmuo buvo identifikuotas, taip pat pasirašė sutartį. Kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2025-03-20. Buvo siųsti keli laiškai dėl skolos pradelsimo, taip kaip numato kredito įstatymas. Buvo siųsti pranešimai dėl sutarties nutraukimo, kadangi nebuvo padengta skola, išsiųstas pranešimas nutraukti sutartį, kadangi kaltinamasis nevykdė įsipareigojimų. Palūkanos yra nuostoliai, negautos pajamos. Šiuo atveju negautos pajamos yra pagrįstos, todėl palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 2,5 metų, mano, kad tai yra sukčiavimas, kadangi pats kaltinamasis nerodė pastangų grąžinti paskolą pagal pasirašytą sutartį. Nemokėjimas pagal grafiką yra esminis sutarties pažeidimas, todėl kreditorius turi teisę pareikalauti nutraukti sutartį. Nutraukus sutartį, kreditoriui lieka skolininko pareiga grąžinti kreditą, palūkanas ir mokėjimo grafikas negalioja. Vartojimo paskolos įstatymu galima nutraukti sutartį, jeigu pradelsta trys mėnesiai, po kurių kaltinamasis nesidomėjo ir neatliko įmokų.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimas, kaip nusikalstama veika, įstatyme apibūdinanti pavojinga veika, gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Teismų praktikoje išskiriami apgaulės kriterijai – objektyvios tiesos iškraipymas, tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį, tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, nustatanti baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuota grupe.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. S. (duomenys neskelbtini) AS filialui pateikė paraišką kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti. Be to, jis melagingai pagrįsdamas savo mokumą, pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su J. K. įmone tariamai sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas. Taip jis suklaidino įmonę (duomenys neskelbtini) dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą ir remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis (duomenys neskelbtini) AS filialas sutiko jam suteikti kreditą. Tuo tikslu jis pasirašė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu į jo AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) AS filialas išmokėjo 15000 eurų kreditą, kurį jis išgrynino AB (duomenys neskelbtini) skyriuose. Po to, jis nesilaikė kredito sutartyje numatyto mokėjimo grafiko, sumokėjo tik dalį kredito įmokų – 2056,64 eurus, kitos kredito dalies negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15000 eurų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
2019-03-29 G. S. su civiliniu ieškovu sudarė vartojimo kredito sutartį. Pagal sutarties sąlygas kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas nustatytas. Sutartyje nurodytos kredito sąlygos: bendra kredito suma 15000 eurų, mėnesio kredito įmoka 301,25 eurai, paskutinės kredito įmokos data – 2025-03-20. 2021-09-08 (duomenys neskelbtini) AS filialo rašte nurodyta, jog G. S. laikotarpiu nuo 2019-05-16 iki 2019-12-12 atliko 2056,64 eurų įmokas pagal kredito sutartį. Po 2019-12-12 G. S. kredito įmokų nemokėjo (1 t., b. l. 134).
2021-04-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų 2021-04-20 duomenimis G. S. 2020-2021 m. mokestinio laikotarpio Pajamų mokesčio deklaracijų nėra pateikęs (gautų pajamų ir apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų nedeklaravo), 2020-2021 m. Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų neteikė (turimo turto nedeklaravo). Tretieji asmenys yra pateikę informaciją, kad 2020 m. G. S. yra išmokėję 10,65 eurų išmokų iš paskirstytojo pelno (dividendų), 2021-04-20 duomenimis tretieji asmenys nėra pateikę informacijos apie G. S. 2021 m. išmokėtas išmokas ir 2020-2021 m. minimo mokesčių mokėtojo patirtas apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas; informacijos apie kitokio pobūdžio gyventojo išlaidas neturi (1 t., b. l. 166). Iš šių faktų akivaizdu, kad apelianto keliama versija apie kredito panaudojimą verslui plėsti, yra neatitinkanti tikrovės. Ši versija nepatvirtina, kad G. S. turėjo ketinimų grąžinti kreditą. Teismas priėjo prie išvados, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ne tam, kad sukurtų joje numatytas abipuses teises ir pareigas, o kad šio sandorio dėka būtų įgyvendintas tikslas neteisėtai įgyti svetimą turtą ir jo negrąžinti. Motyvai, kad kaltinamasis grąžino dalį skolos, nepaneigia šių išvadų. Tai vertintina kaip savanoriškas padarytos žalos atlyginimas, o ne kredito sutarties sąlygų vykdymas.
Šiuos įrodymus teismas vertina kaip G. S. siekį pasisavinti (savo ar kitų asmenų naudai) svetimą turtą, jau sudarant sandorį, kuomet jis neturėjo tikslo atsiskaityti su kreditoriumi, jo padaryta veika pagrįstai buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, o ne kaip BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, į kurią prašė perkvalifikuoti kaltinamojo gynėjas, nurodydamas, kad G. S. jokiu būdu neturėjo tikslo minėtojo kredito negrąžinti bankui, o gautus minėtos paskolos pinigus išleido dengdamas savuosius ankstesnius skolinius įsipareigojimus, kitą dalį tų pinigų iš jo išviliojo apgaule, norint pradėti verslą.
BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). Tuo tarpu BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Taigi sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą pasisavinti turtą, t. y. tikslą negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui, apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad šis būtų panaudojamas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. yra siekimas apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o pagal BK 182 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-942/2018).
Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis tyčia ir žinodamas, kad jis oficialiai niekur nedirba ir neturi pragyvenimo šaltinio, sutiko su nenustatyto asmens pasiūlymu (duomenys neskelbtini) AS filialui pateikti paraišką 15000 eurų kreditui gauti, melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra savo vardu sudarytą darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašus, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) AS filialas išmokėjo 15000 eurų į kaltinamojo AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kurią jis išgrynino banko skyriuose. Taip pat nustatyta, kad G. S. laikotarpiu nuo 2019-05-16 iki 2019-12-12 atliko 2056,64 eurų įmokas pagal kredito sutartį. Po 2019-12-12 G. S. kredito įmokų nemokėjo. Apie kredito tolesnį panaudojimą ekonominei veiklai plėtoti, byloje duomenų nėra. Byloje nustatyta, kad G. S. gautą paskolą panaudojo asmeninėms reikmėms, nes įvykio metu niekur oficialiai nedirbo, neturėjo pragyvenimo šaltinio. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo elgesys vertinamas kaip apgaule gautos paskolos užvaldymas, pavertimas savo nuosavybe, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas panaudojant apgaulę.
Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų. Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą galima tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. tik nustačius, kad kaltininkas, klastodamas dokumentus, suprato, jog klastoja tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis G. S. pripažino, kad kai jis ėmė paskolą niekur oficialiai nedirbo, asmeninių pajamų neturėjo. Santaupų, vertingesnio turto taip pat neturėjo. Imdamas paskolą galvojo, kad teks ją grąžinti. Nurodė, kad užsienio bankuose sąskaitų neturėjo ir neturi. Yra dirbęs Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Dokumentus paskolai gauti gavo iš mažai pažįstamo asmens, kad neva dirba Anglijoje ir turi ten banko sąskaitą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo teisme duotais parodymais, todėl jais ir kita surinkta medžiaga remiasi spręsdamas, jog G. S. 2019 metais, bet ne vėliau kaip iki 2019-03-29, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pagamino netikrus dokumentus: jo vardu su J. K. įmone (duomenys neskelbtini) 2017-12-04 tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai jam priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. 24115702 išrašus.
Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis suprato, kad dėl kredito gavimo buvo reikalingi dokumentai patvirtinantys, jog jis dirba ir turi sąskaitą užsienio valstybėje, nors jis tuo metu nedirbo ir pajamų neturėjo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę.
BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.
Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).
Teismo nuomone, paskyrus G. S. nors ir minimalią laisvės atėmimo bausmę, tai formaliai atitiktų visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau tokia bausmė nepasiektų visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamąjį individualizuojančias savybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, netgi minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ši bausmė jam būtų pernelyg griežta.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).
Nors kaltinamajam G. S. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką.
Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką, buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą, ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta, pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformavęs nuostatą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią nuostatą, kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Toks bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai paskirti bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K- 432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko pasitaisymui būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016).
Teisingumo principas pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą.
G. S. Lietuvoje praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirba ir savanoriškai moka padarytą žalą. Šioje byloje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas tiki G. S. pažadu daugiau nebenusikalsti ir mano, jog paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis praras galimybę dirbti, rūpintis savo artimaisiais, tai atsilieps ir jo socialiniams santykiams. Be to, iš bylos duomenų visumos taip pat matyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį, žymios naudos iš gauto kredito jis neturėjo, po šio nusikaltimo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė.
Remdamasis anksčiau išdėstytais duomenimis, teismas mano, kad už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, G. S. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
V. Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamajame procese gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Tai deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniuose.
Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) AS filialas ikiteisminiame tyrime kaltinamajam pareiškė 19679,67 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 18979,67 eurų. Dabartiniu metu kaltinamasis dar atlygino dalį pareikšto civilinio ieškinio 270 eurų (3 t., b. l. 22).
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kadangi civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS filialui atžvilgiu buvo padaryti tyčiniai nusikaltimai, dėl kurio bankas patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimus padarė būtent kaltinamasis G. S., jo atlikti veiksmai yra priežastinis ryšys su civiliniam ieškovui padaryta žala, todėl civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) AS filialas turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Įvertinęs pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad šios išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir atitinka teismų praktiką, pagal kurią negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai, kitos patirtos išlaidos), kurios buvo iš anksto numatytos ir pagrįstai tikėtinos kaip realiai gautinos, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, baudžiamajame procese laikomos turtine žala. Pažymėtina, kad pagal naujai formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018) žala, kuri pagal BPK 109 straipsnį gali būti išieškoma baudžiamajame procese, yra suprantama plačiau, nei ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje, nes apima ir kitus dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius praradimus (pavyzdžiui, dėl tyčinės nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius, jei mokestinės prievolės neįvykdymą lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais).
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS filialas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 61-63), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės (2 t., b. l. 11, 198), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. S. įmonės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-305 straipsniu, 307-308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį:
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir G. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) AS filialas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo G. S. 18709,67 eurus (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus devynis eurus šešiasdešimt septynis centus) turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. S. įmonės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).