- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- AN2-142-651/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00014-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą P. M. už tai, kad jis 2022 m. sausio 12 d., apie 10 val. 30 min., bylos nagrinėjimo metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apklausų patalpose Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), girdint administracinę bylą nagrinėjusiam policijos pareigūnui M. K., nukentėjusįjį A. R. įžeidžiančiai išvadino „maniaku, ligoniu“, tai pakartojo keletą kartų nors buvo raminamas ir perspėtas policijos pareigūno, kad patalpose yra filmuojama. Tokiais savo veiksmais P. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 481 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
2. 2022 m. sausio 12 d. A. R. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nubausti P. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 17 d. nutarimu A. R. pripažintas nukentėjusiuoju.
3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas K. L. 2022 m. vasario 10 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nukentėjusysis priimtą nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. II-37-377/2022 skundo netenkino ir paliko nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Nukentėjusysis A. R. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – bylą grąžinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl P. M. administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos sprendimui iš naujo, pripažinti esminius proceso teisės pažeidimus.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Pažymima, kad nutartis pagrįsta tik deklaratyviais motyvais.
5.2. Teigiama, kad nėra abejonių, kad P. M. yra padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje. Nurodoma, kad P. M., įeidamas į kabinetą, kuriame turėjo būti nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, pasakė konstatuojamąjį teiginį „jau ligonis sėdi“. Todėl akivaizdu, kad P. M. tik įėjęs į kabinetą tyčia siekė įžeisti apeliantą. Apeliantas, pavadintas „ligoniu“ pasijuto itin nepatogiai. P. M. pasakojant savo įvykio versiją vėl pasakė „aš žinau, kad ligonis yra“. Vėliau pertraukia apeliantą ir pasako „reikia sutvarkyti maniaką vieną kartą“. Apeliantas pertraukimą ir įžeidinėjimus tiesiogiai suprato kaip įžeidžiamą kibimą prie jo. Tada vėl pavadina apeliantą „ligoniu“. Pažymima, kad nurodyti P. M. teiginiai apie apeliantą atspindi jo kategoriškumą, yra konstatuojamojo pobūdžio, juose nėra žodžių, atspindinčių vertinamąjį pobūdį. P. M. pasakė tikrovės neatitinkančius ir įžeidžiančius epitetus. Išsakydamas šiuos epitetus sukūrė tikrumo ir objektyvumo iliuziją, nevartojo vertinamąjį pobūdį atspindinčių žodžių, tokių kaip „mano manymu“, „mano supratimu“, „aš manau“, „man atrodo“, „aš galvoju“ ir kitų.
5.3. Be to, pažymima, kad įžeidimo atveju, skirtingai nei šmeižimo, nebūtina nurodyti konkrečius faktus, neigiamai apibūdinančius nukentėjusįjį, pakanka ir to, kad neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, todėl vertinamuoju teiginiu (t. y. išreiškiant nuomonę) galima įžeisti asmenį. Reikšmės neturi, ar neigiamas įvertinimas atitinka tiesą. Ar įvertinimas yra įžeidžiantis, sprendžia pats nukentėjusysis. Užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Taip pat pažymima, kad įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.
Šalies argumentai
5.4. Taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminių administracinio proceso pažeidimų. Teigiama, kad teisėja baigiamosios kalbos metu nurodė, jog „jeigu galima trumpinkit savo baigiamąją kalbą“. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad teismas negali apriboti baigiamųjų kalbų trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę nutraukti baigiamąją kalbą, jeigu ši aiškia nesusijusi su nagrinėjama byla. Daroma išvada, kad teismas buvo šališkas ir neturėjo teisės prašyti sutrumpinti kalbą. Be to, padarytas dar vienas pažeidimas. Skelbiant nutartį, apelianto nebuvo paklausta, ar bus nušalinimų, kaip tai buvo padaryta 2022 m. balandžio 19 d. skelbiant nuosprendį (duomenys neskelbtini) byloje.
Atsiliepimas
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas K. L. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo A. R. skundo netenkinti, palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį.
6.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas P. M. veiksmuose nenustatė nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, požymių. 2021 m. sausio 12 d. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu P. M. aiškinosi dėl savo ankstesnių veiksmų su A. R.. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareigūnas pasiūlė P. M. paaiškinti aplinkybes dėl 2021 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusių įvykių. P. M. pareigūnui paaiškino ką tuo metu pasakė A. R., kokie įvykiai buvo. Pripažino, kad pavadino A. R. „ligoniu“, „maniaku“, tačiau bylą nagrinėjantis pareigūnas įvertino, kad P. M. teiginiai ir paaiškinimai buvo nukreipti į buvusius įvykius ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į A. R., tačiau palyginti žmogaus veiksmai kaip buvo elgiamasi jo atžvilgiu, taip buvo išreikštas mąstymas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nukentėjusysis A. R. nesutinka su sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną P. M. atžvilgiu, keliant klausimą dėl skundžiamais procesiniais sprendimais netinkamai įvertintų bylos įrodymų ir nustatytų eismo įvykio aplinkybių. Būtent šiais pagrindiniais apeliacinio skundo keliamais klausimais apygardos teismas ir pasisako šioje nutartyje.
8. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir institucijos atsiliepimo argumentus bei skundžiamos nutarties motyvus, spręstina, kad administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta išsamiai, tinkamai ištyrus ir neįvertinus bylos įrodymų, kas leidžia daryti išvadą, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad byloje negauta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad P. M. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį – iš CD laikmenoje esančių P. M. paaiškinimų daroma išvada, kad tam tikrus žodžius išsakė tiesiogiai atsakydamas į pareigūno paklausimus nagrinėjamoje byloje, o ne asmeniškai A. R., P. M. paaiškinimai nebuvo siekis A. R. pažeminti, įžeisti jo garbę, tik siekis atkartoti jo patirtą emociją aptariamuose įvykiuose (2021 m. liepos 18 d.). Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, kadangi jos yra pagrįstos tinkamai įvertintais bylos duomenimis.
11. Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
12. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį viešosios tvarkos pažeidimą - necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
13. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų - necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.
14. Nors A. R. nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog P. M. veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas, tačiau tokia pozicija vertinama kaip nepagrįsta, subjektyvi. Iš 2022 m. sausio 12 d. vykusio posėdžio Tauragės apskrities vyriausiame policijos komisariate vaizdo įrašo nustatyta, kad P. M. pasako ,,jau ligonis sėdi“ (vaizdo įrašo 02 minutė 03- 05 sekundės), vėliau pasako ,,reikia sutvarkyti maniaką vieną kartą, maniakas“ (vaizdo įrašo 14 minutė 12 sekundė), ,,juokdarys“, ,,ligonis“ (vaizdo įrašo 16 minutė 40-45 sekundės). Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad P. M. pasakė minėtus žodžius apibūdindamas 2021 m. liepos 18 d. įvykius, o ne siekdamas įžeidžiamai kibti prie A. R.. Apygardos teismo vertinimu, visi P. M. išsakyti žodžiai buvo nukreipti ne tiesiogiai į A. R. asmenį, tai yra šiuo atveju nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo, o administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai. Tai, kad A. R. kitaip vertina susiklosčiusią situaciją, nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimu, nesuteikia pagrindo minėtų procesinių sprendimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Pabrėžtina, jog A. R. manydamas, kad jį įžeidė ir jis jautėsi pažemintas, gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas. Nukentėjusysis A. R. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėjusio teismo šališkumą grindžia tuo, kad, kaip pats apeliantas nurodo, jo buvo paprašyta sutrumpinti baigiamąją kalbą.
16. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta.
17. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėdamas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pagrindo nėra. Apygardos teismas, išklausęs 2022 m. kovo 28 d. apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio garso įrašą, teisėjo išankstinio nusistatymo bylos baigtimi požymių nenustatė. Priešingai nei teigia apeliantas, teisėja neprašė nukentėjusiojo sutrumpinti baigiamąją kalbą. Nukentėjusiojo A. R. baigiamosios kalbos metu buvo paprašyta kalbėti dėl savo bylos (garso įrašo 1 valanda 15 minutė 40 sekundė). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ar nesilaikė ANK įtvirtintų teisės normų.
18. Apeliantas teigia, kad buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kadangi jam dalyvaujant nutarties paskelbime, nebuvo paklausta, ar yra nušalinimų. Pažymėtina, kad teismo posėdžio tvarką reglamentuoja ANK 632 straipsnis, kurio 4 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškina į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas, išsiaiškina, ar nėra pareikšta nušalinimų, išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškina, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priima sprendimus pareikštais klausimais. ANK 637 straipsnio 2 dalis numato, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, nutarimo (nutarties) rezoliucinė dalis paskelbiama žodžiu, taip pat trumpai išdėstomi sprendimo motyvai; institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui, asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, ir nukentėjusiajam išduodamos nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašai). Iš informacinės pažymos nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu buvo suteikta teisė pareikšti nušalinimą, tačiau nušalinimas nepareikštas (b. l. 45). Todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog nebuvo suteikta teisė pareikšti nušalinimą.
19. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, naikinti skundžiamą procesinį sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nukentėjusiojo A. R. skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.