Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. Ž. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Eurokempingas“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas V. D. 2008-10-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo R. Ž. 10000 Lt skolą, 7,29 proc. dydžio metines palūkanas nuo paskolos suteikimo dienos iki paskolos grąžinimo momento, t. y. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal 2007-07-24 tarp jo ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį jis suteikė atsakovui 10000 Lt paskolą, kurią pervedė į atsakovo R. Ž. sąskaitą, esančią AB SEB banke, paskolos grąžinimo terminas sutartyje nebuvo nurodytas. 2008 m. vasarą ir rugsėjo mėn. žodžiu jis ne kartą reikalavo, jog atsakovas grąžintų suteiktą paskolą, 2008-08-31 raštu pareikalavo paskolą grąžinti, tačiau atsakovas paskolos negrąžino. Kadangi atsakovas atsisako grąžinti suteiktą paskolą, nors pareiga grąžinti paskolą atsakovui atsirado 2008-09-31, t. y. po 30 dienų nuo pranešimo su reikalavimu išsiuntimo dienos, vadovaujantis CK 6.872 str., 6.873 str. 2 d., 6.874 str., iš atsakovo priteistinos 7,29 proc. dydžio metinės palūkanos nuo paskolos suteikimo dienos iki paskolos grąžinimo momento ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino, t. y. priteisė ieškovui V. D. iš atsakovo R. Ž. 10000 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1680 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą 2007-07-24 pervedė 10000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai yra „paskola“, atsakovas tą pačią dieną iš tos pačios sąskaitos pervedė 10000 Lt į UAB „Eurokempingas“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai yra „akcininko paskola“. Įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-24 sprendimu nustatyta, kad 2007-07-24 ieškovas 10000 Lt pervedė UAB „Eurokempingas“ akcininkui A. Ž.. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad buvo akcininkų susitarimas paskolinti įmonei po 10000 Lt, akcininkai R. Ž. ir A. Ž. paskolino įmonei po 10000 Lt, gavę šiuos pinigus iš ieškovo kaip paskolas. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus, kad tarp akcininkų buvo susitarimas, jog tik ieškovas įmonei skolins 30000 Lt, kad pinigai atsakovui buvo pervesti vienašališkai, per klaidą, kadangi visiems akcininkams priklausė panašus kiekis akcijų, atsakovas gavęs pinigus ėmė disponuoti jais kaip savais ir juos pervedė UAB „Eurokempingas“ kaip bendrovei suteikiamą paskolą savo vardu. Teismas nepripažino UAB „Eurokempingas“ 2009-01-22 patvirtinimo, jog iš atsakovo gautos lėšos laikytinos V. D. paskola bendrovei, nes raštą vienašališkai surašė A. Ž., todėl šis įrodymas nėra objektyvus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas, įvertinęs, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas paskolą grąžino ieškovui, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 10000 Lt, priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 7,29 proc. dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskola, kadangi paskola buvo suteikta siekiant užtikrinti įmonės veiklą, šalys nesusitarė dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino, neįformino paskolos detalia sutartimi, t. y. nurodė, jog bylos aplinkybės paneigia CK 6.872 str. 3 d. nustatytą prezumpciją.

Atsakovas R. Ž. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas iš esmės pažeidė civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normas, netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp jo ir ieškovo susiklostė paskolos santykiai, nes esmines sutarties sąlygas šalys pagal CK 6.870 str. apibrėžtą paskolos sutarties sąvoką gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią, teisiniai paskolos santykiai tarp šalių atsiranda kada šalys susitaria dėl sąlygų, numatytų CK 6.870 str. Ieškovo bankinis pinigų pervedimas į jo banko sąskaitą neatitinka pagrindinių paskolos sutarties sąlygų, jis niekada nebuvo išreiškęs valios skolintis iš ieškovo pinigus, įsipareigojimo grąžinti pinigus. Gautų pinigų skubus pervedimas į UAB „Eurokempingas“ banko sąskaitą iš anksto ieškovui žinomam tikslui paneigia paskolos sutarties sąlygą, jog paskolos gavėjas gauna paskolintus pinigus nuosavybėn. Šiuo atveju yra aiški visų šalių valia sukurti paskolos teisinius santykius, kuriuose paskolos davėjas yra ieškovas, o paskolos gavėjas – trečiasis asmuo. UAB „Eurokempingas“ žinojo iš kur gaunami paskolos pinigai ir sutiko prisiimti įsipareigojimus ieškovui. Ieškovas UAB „Eurokempingas“ akcijas įsigijo 2005-10-13 už žemą kainą, nes buvo susitarta, jog naujasis akcininkas (ieškovas) kompensuos susidariusį skirtumą investuodamas į bendrovę, tokia praktika tarp šalių gyvavo eilę metų, todėl teismo išvada, jog nėra tikėtina, kad tik vienas iš akcininkų įsipareigojo suteikti paskolą įmonei, yra nepagrįsta. Jo nuomone, pinigų pervedimas iš ieškovo sąskaitos į jo bei iš jo – į trečiojo asmens banko sąskaitą turi būti vertinamas kaip pavedimo tarp ieškovo ir jo teisiniai santykiai. Įstatymas ir teismų praktika reikalauja sandorius vertinti remiantis tikrąja šalių valia, esant apsimestiniam sandoriui galiojančiu laikomas tas sandoris, kurį sudaryti buvo tikroji šalių valia, o pridengiantis sandoris yra negaliojantis.

Ieškovas V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, ištyręs ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinis skundas yra neaiškus ir nepagrįstas. Paskolos sudarymo 2007-07-24 faktą patvirtina AB SEB Vilniaus banko vietinio mokėjimo nurodymas, todėl teismas visiškai teisingai iš byloje esančių įrodymų visumos nustatė, jog atsakovas, gavęs paskolą iš jo, vėliau disponuodamas gautais pinigais juos perdavė kaip suteikiamą paskolą trečiajam asmeniui – įmonei. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog 10000 Lt suma atsakovui buvo pervesta per klaidą. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.237 str., atsakovas turėjo pinigus grąžinti jam, tačiau atsakovas 10000 Lt paskolą įmonei įformino kaip savo paskolą. Be to, nors atsakovas atsikirtimuose į ieškinį, apeliaciniame skunde nurodo CK 1.87 str., tačiau priešieškinio nepareiškė.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog tarp ieškovo V. D. ir atsakovo R. Ž. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 10000 Lt, ir ieškovui pareikalavus grąžinti skolą atsakovas skolos negrąžino, ir dėl to tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Eurokempingas“, nepagrįstos įrodymais, todėl apeliacinio skundo reikalavimai netenkintini.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. D., atsakovas R. Ž. ir A. Ž. yra trečiojo asmens UAB „Eurokempingas“ akcininkai, ieškovui V. D. priklauso 20400 akcijų, atsakovui R. Ž. ir A. Ž. po 19800 akcijų, akcininkas A. Ž. taip pat yra ir bendrovės direktorius (b. l. 40-42, 81). Ieškovas V. D. 2007-07-24 AB SEB Vilniaus banko pavedimu vietinio mokėjimo nurodymu pervedė į R. Ž. asmeninę sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke, 10000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai yra „paskola“ (b. l. 7). Iš trečiojo asmens UAB „Eurokempingas“ sąskaitos išrašo matyti, jog 2007-07-24 trečiajam asmeniui po 10000 Lt pervedė visi trys bendrovės akcininkai: V. D., R. Ž. ir A. Ž. (b. l. 44). Atsakovo R. Ž. 2007-07-24 mokėjimo nurodyme Nr. 3, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra „akcininko paskola“ (b. l. 45). UAB „Eurokempingas“ direktorius A. Ž. 2009-01-22 patvirtinime nurodė, kad 2007-07-24 iš atsakovo R. Ž. bankiniu pavedimu gautos lėšos 10000 Lt, atsižvelgiant į akcininkų susitarimus, laikytinos UAB „Eurokempingas“ akcininko (ieškovo) V. D. paskola bendrovei ir šios lėšos buvo nukreiptos AB SEB bankui bendrovės įsipareigojimams vykdyti (b. l. 43). Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl 10000 Lt paskolos, ieškovo V. D. 2007-07-24 pervestos A. Ž., grąžinimo 2008-12-24 sprendimu priteisė V. D. iš A. Ž. 10000 Lt paskolą. Sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 53). Ieškovas 2008-08-21 raštu kreipėsi į atsakovą R. Ž. su reikalavimu grąžinti ieškovui 10000 Lt paskolą, pervedant ją į ieškovo V. D. sąskaitą, esančią AB SEB Vilniaus banke (b. l. 14). Kadangi atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo grąžinti 10000 Lt, ieškovas 2008-10-24 kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad 2007-07-24 tarp ieškovo V. D. ir atsakovo R. Ž. buvo sudaryta paskolos sutartis, atsakovas ieškovui paskolos (10000 Lt) nėra grąžinęs, nors privalėjo paskolą grąžinti. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina pagrįsta, nes ją patvirtina byloje surinkti įrodymai, ši išvada padaryta tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovas byloje nepateikė rašytinės paskolos sutarties, sudarytos su atsakovu, kurioje būtų nurodytos pagrindinės paskolos sutarties sąlygos, tačiau tai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepripažinti pagrįstomis ieškovo nurodomų aplinkybių apie paskolos sutarties sudarymą. CK 6.192 str. nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 str. taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 str. išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas iš tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma, nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Šioje byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovas banko pavedimu, kurio mokėjimo paskirtis nurodyta – paskola, 2007-07-24 pervedė į atsakovo sąskaitą 10000 Lt, o atsakovas šias lėšas priėmė ir savo vardu pervedė šias lėšas trečiajam asmeniui. Pagal CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t. y. kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtina perduoti sutarties dalyką – pinigus. Byloje nustatytos aplinkybės tvirtina, kad ieškovas atsakovui pinigus perdavė, o atsakovas pinigais galėjo disponuoti savo nuožiūra. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo byloje neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad tarp trečiojo asmens akcininkų buvo susitarimas dėl to, jog ieškovas investuos į įmonę daugiau už kitus akcininkus ir pinigus atsakovui pervedė kaip investiciją trečiajam asmeniui, t. y. kad pagal trečiojo asmens UAB „Eurokempingas“ akcininkų susiklosčiusią praktiką ieškovas, kuris buvo naujasis bendrovės akcininkas, investavo daugiau į bendrovę, nei kiti akcininkai, kadangi ieškovui bendrovės akcijos 2005-10-12 buvo parduotos už žemą kainą. Atsakovas trečiajam asmeniui pervesdamas iš ieškovo gautus pinigus nenurodė, kad tai ieškovo paskola įmonei, trečiasis asmuo nepateikė jokių įmonės finansinių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad įmonė buhalteriniuose dokumentuose pinigus apskaitė kaip ieškovo suteiktą paskolą įmonei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Eurokempingas“ direktoriaus A. Ž. 2009-01-22 rašytiniu patvirtinimu, kad 2007-07-24 iš atsakovo R. Ž. bankiniu pavedimu gautos lėšos 10000 Lt, atsižvelgiant į akcininkų susitarimus, laikytinos UAB „Eurokempingas“ akcininko (ieškovo) V. D. paskola bendrovei, ir šios lėšos buvo nukreiptos AB SEB bankui bendrovės įsipareigojimams vykdyti (b. l. 43), nes šis patvirtinimas nepagrindžiamas įmonės finansiniais dokumentais, surašytas vieno iš akcininkų, su kuriuo taip pat ieškovas bylinėjosi ir iš kurio prisiteisė paskolą. Nesant įrodymų apie tai, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas, atstovaudamas ieškovui, pervedė įmonei iš ieškovo gautus pinigus, darytina išvada, kad tarp bylos šalių susiformavę paskolos santykiai atitinka šalių valią, todėl apelianto argumentai, jog nėra paskolos sutarties elementų – aiškiai išreikštos šalių valios sukurti paskolos teisinius santykius, kad nėra susitarta dėl paskolos sutarties sąlygų, numatytų CK 6.870 str., nepripažintini pagrįstais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamoje byloje pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip paskola, ir apelianto veiksmai šiuos pinigus priimant suteikia pagrindą preziumuoti, kad pinigus apeliantas gavo kaip paskolą. Dėl to apeliantas, norėdamas paneigti šią faktinę aplinkybę, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.). Atsakovas byloje neįrodė, kad pinigus gavo kitu pagrindu. Byloje esantys įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tarp akcininkų buvo susitarimas paskolinti įmonei po 10000 Lt, ieškovas akcininkams R. Ž. ir A. Ž. paskolino po 10000 Lt, kad jie šiuos pinigus paskolintų įmonei. Atsakovas apeliaciniame skunde kritikuoja šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tačiau jų jokiais įrodymais nepaneigia. Pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina įsiteisėjusiame Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-12-24 sprendime nustatytos aplinkybės apie ieškovo suteiktą paskolą A. Ž.. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo apie pavedimo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp jo ir ieškovo, ir kad tai patvirtina ieškovo pinigų pervedimas atsakovui, ir atsakovo šių pinigų pervedimas trečiajam asmeniui. Įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notaro (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.), tačiau byloje toks įrodymas nebuvo pateiktas. Be to, R. Ž., pervesdamas pinigus trečiajam asmeniui, nurodė, kad mokėjimo paskirtis - akcininko paskola, tačiau nenurodė, kad ieškovo, kuris yra akcininkas, paskola. Kaip jau buvo minėta, atsakovas taip pat yra įmonės akcininkas. Iš trečiojo asmens sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-07-24 visi trys akcininkai įmonei pervedė po 10000 Lt, o trečiasis asmuo 29177,06 Lt pervedė AB SEB Vilniaus bankui (b. l. 44). Pažymėtina, kad ieškovas, pervesdamas pinigus trečiajam asmeniui, nurodė, jog pervedami pinigai yra akcininko paskola firmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

Paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenurodytas arba paskola turėjo būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kaip paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 str. 1, 2 d.). Ieškovas atsakovui 2008-08-21 išsiuntė pranešimą su reikalavimu grąžinti skolą, tačiau skola nebuvo grąžinta, todėl pagrįstai ieškovas dėl paskolos priteisimo kreipėsi į teismą, kuris paskolą priteisė.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo R. Ž. 9,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.