Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui J. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. K. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2017-09-25. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2016-09-04 sudarė Buto nuomos sutartį, kuria ieškovas vienerių metų laikotarpiui perdavė atsakovui sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis gyvenamosiomis patalpomis – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), su baldais, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje nurodytus mokėjimus, taip pat vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus (e.b.l. 4-9). Butas atsakovui buvo perduotas pagal 2016-09-14 perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog butas perduodamas atsakovui puikios būklės, be dėmių, be apgadinimų, švarus, baldai taip pat perduodami puikios būklės (e.b.l. 10). Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad atsakovas yra taip pat sumokėjęs 490 Eur dydžio avansą (užstatą), kuris dar nėra įskaičiuotas į jokius šalių mokėjimus pagal sutartį. 2016-12-06 ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu, nurodydamas, jog atsakovas blogino buto būklę ir nemokėjo tinkamai mokesčių už butą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs vienašališką nuomos sutarties nutraukimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovas ieškinyje teismui nurodė, kad po sutarties nutraukimo butas atsakovo nebuvo jam perduotas, todėl ieškovas vienašališkai priėmęs butą po sutarties nutraukimo iš karto kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini), tam kad nustatyti, kokia buvo padaryta žala butui po atsakovo gyvenimo jame. 2016-12-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 161209, kurioje pateikė išvadą, jog nuomininko paliktame bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2016-12-09 užfiksuotų pažeidimų apdailai ir įrengimui (įskaitant baldus, duris ir kt.) atstatymo kaštai sudaro 4084,92 Eur sumą (e.b.l. 11-63). Taip pat ieškovas papildomai nurodo ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 140 Eur išlaidų už už žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos parengimą, 324,98 Eur nesumokėtų mokesčių už teiktas komunalines paslaugas, 250 Eur išlaidų už buto kapitalinį valymą ir paruošimą nuomai bei 490 Eur baudos už rūkymą bute pagal Sutarties 3.12. punktą. Ieškovo teigimu, bendra atsakovo ieškovui mokėtina pinigų suma yra 4799,90 Eur, įskaičius į mokėtiną sumą atsakovo sumokėtą 490 Eur avansą (324,98 Eur + 4084,92 Eur + 250 Eur – 490 Eur + 490 Eur + 140 Eur).

Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis).

CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Colibri“ v. UAB „ Stilsena“; bylos Nr. 3K-3-493/2007).

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Minėta, kad tarp šalių buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė (CK 6.256 straipsnis). Šiai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryšys, kaltė. Nepakankamai apdairus, rūpestingas, atidus asmens elgesys reiškia kaltę neatsargumo forma (CK 6.248 straipsnio 2, 3 dalys).

Šalių sudarytos nuomos sutarties 4.2.1. punkte nustatyta, kad nuomininkas privalėjo butą naudoti pagal paskirtį, išlaikyti jį geros būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, laikytis bute priešgaisrinės saugos, sanitarijos bei higienos, gyvenamųjų patalpų eksploatacijos reikalavimų. Sutarties 2.4. punktu atsakovas įsipareigojo grąžinti butą tokios pačios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Šių sąlygų nesilaikymas leistų daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas.

Iš 2016-12-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) atliktos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 161209 matyti, kad atsakovui nuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po atsakovo gyvenimo jame užfiksuoti įvairūs defektai ir pažeidimai, bendrai 4084,92 Eur sumai. Iš šalių pasirašyto priėmimo-perdavimo akto matyti, kad butas buvo perduotas atsakovui sutvarkytas, puikios būklės, tvarkingas, taip pat perduodami puikios būklės baldai, taigi darytina išvada, kad atsakovas priėmė nuomojamą butą su baldais be defektų, o defektai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad šie defektai ir pažeidimai galėjo atsirasti iš anksčiau ar ne dėl atsakovo kaltės. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas tokių įrodymų teismui neteikė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių ir paskaičiuoto žalos dydžio. Taigi remiantis šalių sudaryta sutartimi bei CK 6.251 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti žalos atlyginimą už buto ir jame esančių baldų/technikos sugadinimą, kurios dydis yra 4084,92 Eur suma, pagrįsta VšĮ (duomenys neskelbtini) atliktos žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 161209.

Taip pat ataskaitoje vertintojas konstatavo bute juntamą rūkalų kvapą ir rastus cigarečių pelenus, tai iš dalies patvirtina ir vertintojo padarytos nuotraukos po atsakovo išsikraustymo (iš kurių matyti, jog bute buvo palikta daugybė cigarečių pakelių), todėl ieškovo teigimu, atlikus buto remonto darbus, buvo būtina atlikti ir kapitalinį valymą, buto paruošimą sekančiai nuomai, kas papildomai kainuoja 250 Eur sumą pagal tokias paslaugas teikiančių įmonių vertinimus ir pasiūlymus (e.b.l. 102-106). Todėl atsakovui neginčijus šio ieškovo paskaičiuoto ir nurodyto žalos dydžio, šios išlaidos taip pat vertinamos kaip pagrįstos ir priteistos iš atsakovo ieškovui.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas patyrė 140 Eur išlaidų, už vertintojo ieškovui parengtą žalos atstatymo kaštų ataskaitą, siekdamas dar iki teismo nustatyti padarytą žalą, po to siųsdamas atsakovui pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, šis išlaidų dydis yra protingas, ieškovas realiai sumokėjo šią sumą vertintojams, todėl iš atsakovo priteistina ir minėta 140 Eur išlaidų suma.

Pagal tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 3.3. punktą atsakovas privalėjo sumokėti mokesčius už visas komunalines ir kitas paslaugas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas nesumokėjo už butui trečiųjų asmenų teiktas komunalines paslaugas, o būtent už 2016 m. spalio mėn. nesumokėta 144,18 Eur suma, už 2016 m. lapkričio mėn. nesumokėta 155,60 Eur dydžio pinigų suma bei už 2016 m. gruodžio 1-6 d. imtinai 25,20 Eur, iš viso 324,98 Eur. Įrodymų, kad už šias visas komunalines paslaugas atsakovas buvo atsiskaitęs, teismui nepateikta. Priešingai, iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo (e.b.l. 67) matyti, jog atsakovas neneigia šio įsiskolinimo, tačiau pažymėjo, jog jo sumokėtas avansas (užstatas) galėtų padengti šį įsiskolinimą. Todėl esant tokioms aplinkybėms, ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.

Nagrinėjamoje byloje sutarties 3.12 punktu šalys susitarė, jog nuomininkui už rūkymą patalpose, nuomotojui raštiškai pareikalavus turi būti sumokėta mėnesio nuomos dydžio bauda ( t.y. 490 Eur suma). Nagrinėjamu atveju iš vertintojo ataskaitos pateiktų duomenų matyti ir darytina tikėtina išvada, jog ginčo išnuomotose patalpose buvo rūkoma, todėl yra pagrindas, ieškovui reikalaujant, priteisti iš atsakovo ieškovui šalių sutartimi sutartą baudą – 490 Eur sumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovo turėtų būti iš viso priteistina 5289,90 Eur nuostolių suma už netinkamą nuomos sutarties vykdymą, sutarties sąlygų pažeidimus ir už padarytą žalą butui. Byloje įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau iš pačio ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sumokėjęs 490 Eur dydžio avansą (užstatą), kuris dar nėra įskaičiuotas į jokius šalių mokėjimus pagal šią nuomos sutartį. Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.2. punktas numato, kad užstatas grąžinamas nuomininkai pasibaigus nuomos sutarčiai, tačiau su sąlyga, kad nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su nuomotoju pagal šią sutartį ir kad butui nepadaryta jokia žala, išskyrus normalų nusidėvėjimą, arba už padarytą žalą yra atlyginta. Nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą ar jo dalį įskaitymui už nuomininko nesumokėtas sumas pagal sutartį. Todėl esant tokioms aplinkybėms, minėtas atsakovo 490 Eur užstatas įskaitomas į 5289,90 Eur sumą, ir likusi priteistina iš atsakovo ieškovui suma yra 4799, 90 Eur.

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 % palūkanos nuo priteistos sumos (4799,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 108 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 108 Eur žyminis mokestis. Daugiau duomenų ir įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovas teismui nepateikė.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo M. V. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 4799,90 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 90 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4799,90 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 108 Eur (vienas šimtas aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.