Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1827-264/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
e2S-1827-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00715-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Redala“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“
Skolininkas
mažosios bendrijos „Redala“
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1827-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00715-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos mažosios bendrijos „Redala“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6180-714/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės mažosios bendrijos „Redala“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė 2018 m. liepos 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Redala“. Kreditorė prašė išduoti teismo įsakymą išieškoti jos naudai iš skolininkės 5 333,00 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 268,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Kreditorė ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių pas skolininkę ir/ar pas trečiuosius asmenis bei skolininkės piniginių lėšų, esančių jos sąskaitose, ir/ar kituose bankuose ir/ar kredito įstaigose areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2018 m. liepos 16 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino. Kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Milsta“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei MB „Redala“, priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas bei turtines ir neturtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus 5 333,00 Eur sumai.

4. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo 5 333,00 Eur suma laikytina pakankamai didele, netgi atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra įmonė. Reikalavimo sumos dydis, bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti šioje situacijoje esant būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

5. Įvertinęs kreditorės nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde apeliantė MB „Redala“ prašo panaikinti 2018 m. liepos 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Kreditorės reikalavimai laikytini akivaizdžiai nepagrįstais, ir jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismui buvo pagrindas konstatuoti pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neegzistavimą, kadangi kreditorė skolininkės atliktus darbus priėmė, jokių pretenzijų nereiškė nei dėl darbų kiekio, nei dėl kokybės, tačiau savo prievolės apmokėti skolininkei už atliktus darbus sutartu laiku neįvykdė.

1.2. Teigia, jog teismų praktikoje vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės sprendimo įvykdymui.

1.3. Apeliantė MB „Redala“ atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimams užtikrinti nenurodė jokių (net minimalių) skolininkės nesąžiningumo aspektų. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėjo ir tai, kad informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis teismuose apeliantės atžvilgiu nėra pareikšta reikalavimų dėl piniginių sumų priteisimo, nėra galiojančių kitų turto areštų, Skolininkė laiku moka įmokas Sodrai ir VMI. Pažymėjo, nors skolininkė yra nedidelė įmonė, tačiau nuosavybės teise turi 3 (tris) transporto priemones, kurių bendra rinkos vertė viršija kreditorės reikalavimo sumą.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, didelės pareiškimo dėl teismo įsakymo sumos kriterijų suabsoliutino nepagrįstai, ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė, neįvertinęs šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo, pateikiamo aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.

Atsiliepimas

7. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo MB „Redala“ atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kreditorės įsitikinimu, teismas pagrįstai nusprendė, kad yra visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

7.2. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) skolininke patrauktas asmuo, remiantis šalių sudaryta sutartimi ir materialiosios teisės normomis, negalėtų būti atsakingu pagal jam pareikštus reikalavimus, kadangi prie teismui pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pridėti įrodymai pagrindžiantys aplinkybes, t. y. pareiškėjos ir skolininkės sudaryta bei pasirašyta sutartis, sąskaitos ir kt.

7.3. Nurodo, kad teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo ir šiuo metu sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, kurios leistų bent manyti, kad kreditorės reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

7.4. Kreditorė pažymėjo, kad skolininkės metinė apyvarta yra iki 10 000,00 Eur, o šiuo atveju reikalaujama priteisti suma – 5 333,00 Eur, sudaro daugiau kaip pusę apeliantės metinės apyvartos. Apeliantės ekonominė būklė nėra gera, įmonėje dirba vos vienas darbuotojas, nors šiuo metu įsiskolinimų SODRAI nėra, tačiau matyti, kad jie būna praktiškai kiekviena mėnesį kas parodo, jog apeliantės finansinė padėtis yra bloga.

7.5. Nėra teisinio pagrindo vertinti skolininkės materialinės padėties kaip stabilios ir pakankamos, kadangi skolininkė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolininkės finansinę padėtį, t. y. aktualaus balanso, pelno nuostolių ataskaitos, duomenų apie gaunamas pajamas, registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taikomus disponavimo apribojimus, suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenų apie bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas ir kt. Apeliantės pateikiamas internetinės svetainės www.rekvizitai.lt išrašas yra abstraktus ir teisiškai nepatvirtinantis, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso būtent atskirajame skunde nurodytos transporto priemonės.

7.6. Nurodo, kad būtinybę areštuoti skolininkės turtą pagrindžia tai, kad skolininkei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

10. Nagrinėjamu atveju kreditorė neginčo teisenos tvarka yra pareiškusi turtinį reikalavimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš skolininkės priteisti 5 333,00 Eur dydžio skolą, kuriam užtikrinti ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nuosavybės teise priklausantį tokios vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė nurodytas laikinąsias apsaugos priemones skolininkės atžvilgiu, padaręs išvadą, jog pareikšto reikalavimo suma laikytina pakankamai didele, o bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti šioje situacijoje esant būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1066-943/2018).

12. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog egzistuoja abi nurodytos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, apeliantės teigimu, kreditorės reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas ir neegzistuoja reali grėsmė neįvykdyti būsimo teismo sprendimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, iš dalies sutinka su apeliantės pozicija.

14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

15. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionavo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumo, 2018 m. liepos 16 d. priimdamas teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6180-714/2018. Tačiau kreditorė pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo prie jo taip pat pateikė ir priedus, kurių pagrindu prašė išduoti teismo įsakymą. Todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, jog atlikus prima facie įvertinimą reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas.

17. Dėl kitos sąlygos - grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).

18. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydama, kad teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, neįvertino, kad apeliantė yra stabiliai veikianti ir turinti turto bendrovė, todėl nėra jokios grėsmės dėl galimo palankaus kreditorei sprendimo neįvykdymo rizikos, kreditorė nenurodė jokių apeliantės nesąžiningumo aspektų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantei nėra iškelta jokių civilinių bylų dėl piniginių sumų priteisimo (išskyrus nagrinėjamą bylą), nėra duomenų, kad apeliantė turi įsiskolinimų Sodrai ir VMI.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į naujausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką bei įvertinęs skolininkės atskirojo skundo argumentus, turi sutikti, jog kreditorė nagrinėjamu atveju neįrodė skolininkės nesąžiningumo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.).

20. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą asmuo, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 ir 178 str.).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors teikdama atskirąjį skundą apeliantė ir nepagrindė įmonės turtinės padėties, nepateikė duomenų apie turimus įsipareigojimus, finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno – nuostolių ataskaitos), duomenų iš VĮ Regitra apie turimas transporto priemones, išrašų apie bankuose esančias lėšas ir pan., tačiau kreditorė teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė įrodymų apie apeliantės nesąžiningumą. Kreditorė tik nurodė, jog nors byloje nėra tiesioginių faktinių duomenų apie skolininkės nesąžiningumą, tačiau būtinybę areštuoti jos turtą pagrindžia tai, kad apeliantei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių apeliantės galimą nesąžiningumą, jos siekį išvengti jai galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jos turtą ir pan., kreditorė nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė. Pažymėtina, kad reikalaujamos priteisti sumos kriterijus, kuris išimtinai priklauso nuo kreditorės (ieškovės) valios, byloje nesant duomenų apie apeliantės (skolininkės) nesąžiningumą, negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo subrangos sutarties vykdymo, t. y. apeliantė nesutinka turinti pareigą atsiskaityti su kreditore, o 2018 m. rugpjūčio 1 d. byloje pareikšti prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą, 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo įsakymas panaikintas, teismui priėmus ieškinį, todėl vien apeliantės nesutikimo su kreditorės reikalavimais faktas (kreditorės nurodomas neatsiskaitymas pagal sutartį) negali būti vertinamas kaip skolininkės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme patvirtinanti aplinkybė. Kitų argumentų, kuriais būtų grindžiamas apeliantės nesąžiningumas kreditorė nenurodė (CPK 178 str.).

24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį, kuria kreditorės UAB „Milsta“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei MB „Redala“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas bei turtines ir neturtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą 5 333,00 Eur sumai, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Milsta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė