Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2008-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-299/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-07-11
Bylos Nr.
1A-299/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Svajūnas Knizleris, Linas Šiukšta
Nuteistasis
F. N., Klaipėdos apygardos prokuratūros
Advokatai
Domantas Skebas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-299/2008Procesinio sprendimo kategorija:1.2.17.1., 1.2.23.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,nuteistajam F. N. ,gynėjui advokatui Domantui Skebui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. N. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo F. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; taip pat F. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir F. N. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. N. nuteistas už tai, kad iki 2007 m. spalio 12 d., tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,066 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir 33,451 g, t. y. didelį kiekį, narkotinės medžiagos – kokaino, kurio 33,347 g paslėpęs jam priklausančio mikroautobuso (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio sėdynės atlošo viduje, o 0,104 g kokaino ir 0,066 g metamfetamino paslėpęs savo striukės vidinėje kišenėje iki 2007 m. spalio 12 d., apie 13.00 val., atgabeno į Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės punktą, kuris yra Neringoje, Smiltynės pl. 23.

Be to, F. N. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 12 d., apie 13 val. 20 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės punktą, esantį Neringoje, Smiltynės pl. 23, vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, vairuodamas jam priklausantį mikroautobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs gabeno minėto mikroautobuso keleivio sėdynės atlošo viduje į foliją susuktą paketą, kuriame buvo 33,347 g narkotinės medžiagos – kokaino – bei savo striukės vidinėje kišenėje paslėpęs gabeno 0,104 g kokaino ir 0,066 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti: F. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisti laisvės atėmimo bausme 9 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir F. N. paskirti galutinę subendrintą devynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Likusią nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde prašoma palikti nepakeistą.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl F. N. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį yra pagrįsta, tačiau jam paskirta bausmė yra neteisinga, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

Prokuroras teigia, kad teismas, skirdamas švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, patvirtinančios kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dalis 2008 m. balandžio 29 d. teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kurios yra įvardintos kaip pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatitinka tikrovės. Kitos aplinkybės nėra išimtinės, kurios įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje priskirtos pagrindams taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę.

F. N. prisipažinimas dėl jam inkriminuotų dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymo teismo nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kai kaltininkas aiškindamas apie įvykį nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tai daro tik verčiamas surinktų įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. F. N. prisipažino neteisėtai įgijęs ir kontrabandos būdu gabenęs didelį kiekį nurodytos narkotinės medžiagos tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, t. y. 2007 m. gruodžio 11 d. (kaltinamasis aktas surašytas 2007 m. gruodžio 14 d.), t. y. tik po to, kai specialistai atliko tyrimus ir nustatė, kad F. N. kišenėje buvusi medžiaga yra kokainas ir metamfetaminas, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis vartojo kokainą, kad jo automobilyje rastos medžiagos yra kokainas ir, kad tas medžiagas jis pats paslėpė jam priklausančiame automobilyje.

Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad F. N. automobilis buvo patikrintas neatsitiktinai. Pareigūnai turėjo duomenų apie F. N. vykdomą nusikalstamą veiklą ir iš užfiksuotų F. N. telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad tokią veiklą jis vykdė ne pirmą kartą (b. l. 52-68, t. 1).

Visiškai nepagrįstai nuosprendyje teigiama, kad nusikaltimus F. N. padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. F. N. dirba ir turi pajamų iš legalaus darbo, turi gyvenamąjį būstą, susigundė lengvais pinigais - nutarė prekiauti narkotinėmis medžiagomis, pats savo malonumui, nesusimąstęs dėl narkotikų platinimo, vartojimo pasekmių, daromos žalos kitų asmenų bei jo paties sveikatai - būtent tokios aplinkybės yra nustatytos baudžiamojoje byloje. Apie jokią sunkią turtinę padėtį pats F. N. ikiteisminio tyrimo metu neminėjo. Todėl teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje teigia, kad sunki turtinė padėtis ir F. N. motinos onkologinė liga buvo nusikaltimų padarymo priežastimi.

Teismas, prokuroro teigimu, neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir teisme pasitvirtinusias nusikaltimų padarymo aplinkybes, kad F. N. veikė tik dėl savanaudiškų motyvų, galvodamas tik apie naudos ir malonumo gavimą, o ne siekdamas kilnių tikslų - padėti sergančiai motinai, šeimai. Liudytoja E. Z. parodė ne tik tai, kas užfiksuota nuosprendyje, bet ir tai, kad ji kartu su F. N. važiavo į Kauną, kad naktį kartu su F. N. praleido naktiniame klube, po to - viešbutyje (b. l. 48-50, t. 1). Prokuroras tvirtina, kad tokius F. N. veiksmus negalima pavadinti rūpinimąsi šeima, ligota motina. Prokuroras pažymi, kad F. N. neneigė vartojęs narkotikus, leidęs laisvalaikį naktiniame klube, su E. Z. (ne su žmona) gyvenęs viešbutyje ir už viską mokėjęs pats.

Prokuroras teigia, kad F. N. ligos nėra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šios ligos netrukdė jam daryti nusikalstamas veikas ir vartoti narkotikus. F. N. mirusios motinos onkologinė liga taip pat nėra ta aplinkybė, dėl kurios jam butų galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nes F. N. turi tėvą.

Skirdamas bausmę teismas visiškai nepagrįstai atkreipė dėmesį, kad F. N. sukeltas pavojus visuomenei buvo nutrauktas, jo nusikalstamais veiksmais realios žalos žmonių sveikatai ar gyvybei nepadaryta, turtinės naudos negavo. F. N. padarė du sunkius nusikaltimus. Tai, kad neatsirado reali žala žmonių sveikatai ar gyvybei nėra F. N. nuopelnas, tai įvyko dėl teisėsaugos pareigūnų kvalifikuotai atlikto darbo. Turtinės naudos negavimas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, prokuroro teigimu, neturi ir negali būti aplinkybe, kuri kokiu tai būdu galėtų palengvinti F. N. atsakomybę.

Šalies argumentai

Nuteistasis F. N. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti: jo padarytą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam galutinę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taip pat apeliantas prašo gražinti jam automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantas teigia, kad atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį atsiranda kai tokio pobūdžio veika yra padaroma tyčia (tyčia gabenamas didelis kiekis narkotinės medžiagos ir veiką darantis asmuo tai žino). Nuteistais teigia nežinojęs kokį kiekį narkotikų gabena, žinojęs, kad gabena narkotines medžiagas, tačiau nesitikėjęs, kad jų kiekis bus toks didelis, o jų koncentracija - tokia stipri. Apeliantas teigia manęs, kad grynos narkotinės medžiagos siuntinyje yra apie 10 gramų, neardęs paketo, kurį gabeno ir nežinojęs tikslaus jo turinio. Todėl apeliantas tvirtina, kad jo padaryta veika buvo neteisingai kvalifikuota ir yra perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 456/2007, nagrinėdamas panašią situaciją dėl narkotikų perdavimo, išaiškino, kad Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus yra atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V—239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu kiekiu (...) Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl už šios veikos padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia koks yra jų kiekis. Šis požymis yra vertinamasis, todėl inkriminuojant šį požymį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšį, konkretų narkotinės medžiagos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti minėto įsakymo Nr. V—239 priedų lentele, nes tai, kas buvo paminėta, yra objektyvieji veikos požymiai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau, nuteistojo manymu, ir švelnesnio pobūdžio bausmė jam sukeltų pakankamą auklėjamąjį poveikį. Byloje yra duomenų apie itin sunkią nuteistojo šeimyninę, turtinę padėtį bei sveikatos būklę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, teigiamai charakterizuojamas įmonėje, kurioje dirba. Apelianto gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, jis vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga nepilnametis vaikas (b. l. 128-129, t. 1). F. N. teigia suvokęs savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo nusikalstamas sumanymas nebuvo užbaigtas, jis negavo jokios turtinės naudos. Nuteistasis teigia padaręs nusikaltimą dėl tuo metu susiklosčiusios itin nepalankios šeimyninės ir turtinės padėties - jo motina sunkiai sirgo, gydymui buvo reikalingi pinigai (b. l. 132, t. 1), šiuo metu ji yra mirusi. Apeliantas teigia, kad jo paties sveikatos būklė šiuo metu yra sunki, jis serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, reikalinga nuolatinė medikų priežiūra.

Apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo sprendimu dėl mikroautobuso „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimo, nes ši transporto priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įtraukta į daiktų, turinčių reikšmės tyrimui sąrašą ir nebuvo perduota saugojimui. Dėl šios priežasties proceso dalyviai neturėjo galimybės apžiūrėti šio daikto. Teismas, apelianto teigimu, nuosprendyje negali pasisakyti dėl daikto kuris nebuvo įtrauktas į turinčių reikšmės tyrimui sąrašą, t. y. apie daiktą, kuris nėra susijęs su byla.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti,

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį

Remiantis nuteistojo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 456/2007, pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės medžiagos kiekis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui žinomas ar numanomas dozių skaičius. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis pripažino, jog suprato, kad perduotame pakete yra stiprios koncentracijos narkotinė medžiaga - kokainas (b.l. 42-53, t. 2). Iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių aišku, jog F. N. žinojo, kad paketo vertė – 3000 eurų (b.l. 52-68, t. 1), teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, jog už narkotines medžiagas jam perduota didelė pinigų suma (b.l. 42-53, t. 2). Byloje yra duomenų, kad nuteistasis pats vartojo narkotikus (b.l. 99, t.1). Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad viena dalis narkotinių medžiagų buvo supakuota folijoje, kuri įdėta į kojinę (b.l. 3-4, t. 1), kita dalis rasta plastikiniame maišelyje (b.l. 8-9, t. 1). Toks medžiagų supakavimo būdas F. N. nekliudė suprasti, kad jo įgytos ir gabentos narkotinės medžiagos kiekis yra didelis. Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad F. N. pakankamai gerai suvokė apie gabenamo paketo turinį, jame esančių narkotinių medžiagų kiekį, koncentraciją bei kainą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia, ir jo veiką Klaipėdos apygardos teismas teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį. Dėl nurodytų motyvų nuteistojo prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, netenkinamas.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir bausmės paskyrimo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Viena iš išimčių įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje. Ši dalis taikoma, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tada teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22/2008).

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti minėtos įstatymo nuostatos taikymo motyvai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie neįtikinami ir neįrodo, kad Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies norma pritaikyta tinkamai.

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad F. N. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis bei nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios nuteistojo padėties nepagrįstai pripažintos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad F. N. , aiškindamas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė nenuoseklius parodymus (b.l. 79, 81-82; 84-85, t. 1), nuo pat sulaikymo, įvykusio 2007 m. spalio 12 d., savo kaltę neigė, o kaltu prisipažino tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, 2007 m. gruodžio 11 d. (b.l. 86, t. 1), po to, kai specialistai atliko tyrimus ir nustatė, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis vartojo kokainą, kad jo kišenėje bei automobilyje rasta kokaino bei metamfetamino. Be to, minėtas nuteistojo automobilis buvo patikrintas teisėsaugos pareigūnams turint informacijos apie daromą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad F. N. bandė išvengti nusikaltimų atskleidimo ir atsakomybės už juos, prisipažino tik dėl byloje surinktų įrodymų. Todėl naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailėjimasis.

Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai tokia situacija, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., kai kaltininkas pagal savo suvokimą taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-762/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad F. N. turi legalų darbą, gyvenamąją vietą, o narkotinėmis medžiagomis prekiavo tik susiviliojęs lengvu uždarbiu, veikdamas savanaudiškai, nesusimąstęs apie daromą žalą kitiems asmenims bei visuomenei. Liudytoja E. Z. parodė, kad su F. N. laiką leido naktiniame klube, po to – viešbutyje (b.l. 48-50, t. 1). Nuteistasis ir pats neneigia, kad 2007 m. spalio 12 d. vartojo narkotikus, linksminosi su minėta liudytoja. Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad tokių F. N. veiksmų negalima pavadinti rūpinimusi sergančia motina, šeima. Byloje yra duomenų, kad nuteistasis nebuvo vienintelis artimas šeimos narys, galėjęs išlaikyti sergančią motiną A. N. . F. N. tėvas, F. N. , turi veikiančią personalinę įmonę, gauna pajamų, todėl galėjo ir turėjo prisidėti prie A. N. išlaikymo. Atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, motinos ligą bei elgesį po narkotinių medžiagų įgijimo, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog nusikalstamas veikas F. N. padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai, todėl naikintina.

Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai pastebėta, kad F. N. įvykdyti nusikaltimai nesukėlė neigiamų padarinių visuomenei ir valstybei tik dėl gerai atlikto teisėsaugos pareigūnų darbo, o ne dėl paties kaltininko savanoriškų veiksmų. Turtinės naudos negavimas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis nėra aplinkybė, kuri palengvintų nuteistojo atsakomybę. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje yra baigtas atlikus vieną iš alternatyvių veiksmų, nepriklausomai nuo to, ar buvo gauta materialinės naudos. Šiuo atveju nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai F. N. įgijo narkotinių medžiagų. Nusikalstama veika darant kontrabandą taip pat baigta.

Kaip Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nurodė F. N. ligą. Byloje yra duomenų, kad nuteistasis serga kraujo apytakos sistemos ligomis, tačiau tai nesukliudė jam dirbti, o taip pat lankytis naktiniame klube, vartoti narkotikus. Nuteistojo elgesys rodo, kad sveikatos būklė nėra tokia kritinė, kad reikėtų taikyti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra išimtinės, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis keistina BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Nesant aplinkybių, kuriomis remiantis būtų taikomas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, teismas bausmę skiria pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, yra teigiamai charakterizuojamas, jam už kontrabandą skirtina artimesnė minimaliai bausmė, o už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – minimali bausmė. Už F. N. padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, todėl apelianto prašymas skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, negali būti patenkintas.

Dėl automobilio konfiskavimo

Apelianto F. N. skunde nurodyti argumentai, kad jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti konfiskuotas dėl ikiteisminio tyrimo metu pažeistos daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, procesinio įforminimo ir laikymo tvarkos, neatitinka tikrovės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad minėtas automobilis 2007 m. spalio 18 d. nutartimi perduotas saugoti (b.l. 26, t. 1).

Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia Lietuvos Respublikos BK norma vadovaujantis konfiskuotas nuteistajam priklausantis automobilis, tačiau iš bylos aplinkybių aišku, kad tai padaryta remiantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir automobilis konfiskuotas, kaip darant nusikalstamą veiką panaudotas materialią vertę turintis daiktas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.2.1. punktu, pažymi, jog transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo specialiai pritaikytas narkotinėms medžiagoms paslėpti. Nuteistasis jas gabeno mikroautobuso keleivio sėdynės atlošo viduje bei savo striukės vidinėje kišenėje. Net ir neturėdamas šio automobilio, F. N. nusikalstamą veiką būtų galėjęs įvykdyti. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimo panaikintina, ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o minėtas automobilis grąžintinas jo savininkui nuteistajam F. N. . Grąžinant automobilį, taip pat grąžintini ir jo priklausiniai: užvedimo raktelis su pulteliu, transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nurodytų motyvų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendž i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuteistojo F. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - kad visiškai pripažino padaręs inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir kad nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir F. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir trims mėnesiams.

Panaikinti mikroautobuso „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelio su pulteliu, saugomų VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinėje, konfiskavimą ir šiuos daiktus grąžinti F. N. Transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini) paliktus saugoti prie bylos, grąžinti F. N. .

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas KruopysSvajūnas KnizlerisLinas Šiukšta