- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-172-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01194-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-5322-356/2022 pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, nemokumo administratore paskirti UAB „Bankroto Valdymas“, įmonės kodas 302432894, jo būtinųjų poreikių tenkinimui skirti 600 Eur/mėn. sumą iš gaunamų pajamų; patvirtinti 302,50 Eur administravimo išlaidų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; nustatyti trijų mėnesių terminą mokumo planui patvirtinti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad tapo nemokus dėl to, jog būdamas jauno amžiaus ir neturėdamas patirties bei reikiamo išsilavinimo, prisiėmė pernelyg didelę riziką vekseliu (74 000 Eur sumai) asmeniškai užtikrindamas juridinio asmens prievolių įvykdymą. Jo skolos kitoje dalyje susidarė dėl negrąžintų paskolų, kitokių neįvykdytų prievolių (pvz., dėl žalos padarymo), be to, skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, sumos antstolio darbo apmokėjimui. Anot pareiškėjo, tokio dydžio skolos (apie 105 000 Eur) jis niekada nesugebės grąžinti. Kitų priežasčių, sukėlusių bankrotą, nėra. Šiuo metu jam įsidarbinti kliudo tai, kad darbdaviai vengia jį priimti ir yra nutraukę darbo sutartis su juo bei nepasitiki juo dėl to, kad yra skolingas didelę sumą. Teigė, kad tik bankrutavęs galėtų viską pradėti iš naujo. Jis turto ir jam skolingų asmenų neturi, nedirba, studijuoja, registruotas kaip ieškantis darbo, gauna socialinę išmoką, jį materialiai remia jo motina ir sutuoktinės tėvai, kartu su sutuoktine turi pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus.
3. Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui G. S. fizinio asmens bankroto bylą.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skolų kreditoriams galutinis likutis yra 105 056,89 Eur, PLAIS apribojimų suma yra 105 056,73 Eur. Nustatė, kad pareiškėjas jokio turto ir piniginių lėšų neturi, jam skolingų nėra, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, jam mokama 352,15 Eur socialinė parama, kartu su sutuoktine jis turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, gimusius 2019 ir 2020 metais. Įvertinęs šiuos duomenis, išlaidų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį, konstatavo, kad pareiškėjo šiuo metu esama finansinė padėtis neleidžia per protingą terminą įvykdyti turimų pradelstų skolinių įsipareigojimų. Darė išvadą, jog pareiškėjo būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, t. y. pareiškėjas įrodė vieną iš būtinųjų FABĮ 6 straipsnio 1 dalies įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.
6. Teismas nustatė, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 29 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turi būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d. Taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, neįskaitant gaunamos socialinės paramos, iš kurios išieškojimas yra negalimas (CPK 739 straipsnis), pareiškėjui buvo priskaičiuota 3 855,17 Eur draudžiamųjų pajamų (neatskaičius mokesčių), iš kurių atitinkamos dalies antstoliai galėjo išieškoti skolas kreditoriams, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2022 m. sausio mėn. atliko laisvės atėmimo bausmę, paleistas lygtinai. Nustatė, kad 2021 m. pareiškėjas, atstovaujamas sutuoktinės, su (duomenys neskelbtini) kolegija sudarė studijų sutartį valstybės nefinansuojamoje vietoje dėl informacinių sistemų inžinerijos studijos programos ištęstinių studijų formos. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centras 2021 m. pareiškėjui išdavė profesinio mokymo diplomą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas įgijo metalo apdirbimo staklininko kvalifikaciją. 2022 m. kovą buvo sudaryta trišalė sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo programuotojo kvalifikacijai įgyti (preliminari mokymų trukmė – 9 mėnesiai).
7. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas, nors, jo teigimu, aktyviai ieško darbo, bet įsidarbinti nepavyksta, rodo, kad pareiškėjas neturi pagrindo tikėtis, jog artimiausiu metu gaus darbinių pajamų, kurios būtų ne mažesnės kaip 600 Eur. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog jis deda pastangas rasti darbą, tačiau to padaryti negali dėl turimų skolų, yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio, nes nepateikta jokių įrodymų tiek dėl to, kad darbdaviai atsisakė įdarbinti, tiek ir dėl to, kad nutraukė darbo sutartis pareiškėjo nurodytais motyvais. Teismas sprendė, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turėtų kokių nors sveikatos problemų, pasirinko ištęstines studijas, turi įgijęs metalo apdirbimo staklininko kvalifikaciją, taigi gali dirbti tiek nekvalifikuotą darbą (kol nebaigė studijų), tiek ir darbą pagal jau įgytą kvalifikaciją, tačiau nuo 2022 m. vasario pabaigos gauna tik pajamų, iš kurių išieškojimas nėra galimas.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitos išrašus, sprendė, kad pareiškėjas gauna piniginių lėšų tokiu būdu, kad iš jų nebūtų išieškoma pareiškėjo kreditoriams. Teismas vertino, kad pareiškėjas neatskleidė aplinkybių, ar kartu su sutuoktine turi kokio nors turto, ar pajamų, jų valdomų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taigi sprendė, kad kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos.
9. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo.
10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sąmoningai tyčia neveikė (bausmę atliko dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo), siekdamas išvengti bent jau dalinio atsiskaitymo su kreditoriais, nedėjo ir nededa jokių pastangų pajamoms, iš kurių galima išieškoti, gauti. Teismas tokį pareiškėjo elgesį vertintino kaip nesąžiningą neveikimą – sąmoningą pastangų nedėjimą gauti pajamas, kad galėtų nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Konstatavo, kad toks pareiškėjo neveikimas bei požiūris rodo, jog pareiškėjas ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – vengia atsiskaitymo su kreditoriais, todėl toks jo neveikimas pripažintinas nesąžiningu FABĮ taikymo prasme.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui G. S. iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11.1. Apelianto teigimu, teismas ne tik nepagrindė, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai rodo siekį išvengti atsiskaitymo su kreditoriais bei kaip būtent bus pažeistos kreditorių teisės iškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, bet ir neįrodė priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neva sąžiningų veiksmų bei nemokumo.
11.2. Mano, kad teismas nenustatė tokių pareiškėjo veiksmų, kuriais jis būtų pateikęs neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius.
11.3. Mano, kad teismas turėjo įrodyti, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus (2019-2022 m.) sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir dėl to pareiškėjas tapo nemokus. Teismas neįvertino fakto, jog pareiškėjas nemokumo būsenoje atsidūrė prieš daugiau nei 3 metus, t. y. pareiškėjo skolos, dėl kurių pareiškėjas tapo nemokus, atsirado dar iki vertinamo 3 metų laikotarpio (vykdomojo dokumento dėl didžiausio finansinio reikalavimo beveik 80 000,00 Eur sumai atsiradimo data – 2015 m. gruodžio 1 d.). Taigi, ne dėl 2019-2022 m. laikotarpiu pareiškėjo atliktų ar neatliktų veiksmų pareiškėjas netapo nemokus.
11.4. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo pozicija, kad pareiškėjas nedėjo pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir įsidarbinti. Pareiškėjas iki 2018 m. gegužės 4 d., kai buvo likviduota dėl bankroto UAB „Ostenta“, buvo šios bendrovės akcininkas; pareiškėjas 2019 m. ir 2020 m. dirbo UAB „NORKELITA“, turėjo 2 916,90 Eur draudžiamųjų pajamų; 2021 m. Marijampolės pataisos namai išmokėjo 644,51 Eur draudžiamųjų pajamų (nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas); 2021 m. VĮ „Mūsų amatai“ išmokėjo 251,90 Eur nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo sumą; 2022 m. pareiškėjas dirbo UAB „Vidara“, turėjo 293,76 EUR draudžiamųjų pajamų; pareiškėjui mokama 352,15 Eur socialinė parama. Pareiškėjas nurodė, kad yra dirbęs UAB „Vilpra“, UAB „Motecha“, UAB „Adilas“, UAB „Ostenta“. 2021 m. pareiškėjas, atstovaujamas sutuoktinės, su (duomenys neskelbtini) kolegija sudarė studijų sutartį valstybės nefinansuojamoje vietoje, dėl informacinių sistemų inžinerijos studijos programos ištęstinių studijų formos. (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centras 2021 m. pareiškėjui išdavė profesinio mokymo diplomą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas įgijo metalo apdirbimo staklininko kvalifikaciją. 2022 m. kovą buvo sudaryta trišalė sutartis tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo programuotojo kvalifikacijai įgyti (preliminari mokymų trukmė – 9 mėnesiai).
11.5. Pasak apelianto, negalima teigti, kad pareiškėjas sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Byloje esantys duomenys liudija, kad pareiškėjas dėjo pastangas dirbti ir gauti pajamas – dirbo ne vienoje darbovietėje, įstojo mokytis, įgijo metalo apdirbimo staklininko kvalifikaciją. Tokie veiksmai, pareiškėjo įsitikinimu, negali būti vertinami kaip aplaidumas ar siekis išvengti skolų mokėjimo.
11.6. Apelianto teigimu, teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie M. S. turtą bei pajamas, dėl ko teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neatskleidė aplinkybių, ar kartu su sutuoktine turi kokio nors turto, ar pajamų, jų valdomų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taigi kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos. Teismui rašytiniai įrodymai dėl pareiškėjo sutuoktinės turto, pajamų buvo pateikti, teismas pareiškimo trūkumus laikė pašalintais, dėl ko nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas vienų ar kitų duomenų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Po atskirojo skundo padavimo apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2022 m. gruodžio 1 d. laikinojo darbo sutartį bei darbo paieškas patvirtinančius įrodymus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, kad dalis naujų įrodymų gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir jie iš esmės patvirtina byloje pasikeitusias faktines aplinkybes, kurios gali būti teisiškai reikšmingos šiuo konkrečiu atveju, o naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apelianto naujai pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas (apeliantas) G. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo pareiškimo netenkino ir atsisakė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Apeliantas su priimta nutartimi nesutinka ir nurodo, kad atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė fizinio asmens bankrotą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai pripažino apeliantą nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
16. Nusprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertintos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo nustatyti pareiškėjo įsipareigojimai – 105 056,73 Eur, yra pradelsti ir jie viršija įstatyme nustatytą sumą (25 MMA). Visgi šiuo konkrečiu atveju yra keliamas klausimas dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo, kaip fizinio asmens bankroto bylos (ne)iškėlimo pagrindo, kadangi šį pagrindą nustatė pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, esminiai teismo argumentai atsisakant iškelti pareiškėjui bankroto bylą – nepateikimas teismui visų duomenų apie su sutuoktine turimą turtą bei sąmoningas vengimas sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas su pareiškimu į teismą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d., aktualiu laikotarpiu, per kurį turi būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, laikė laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., pareiškėjas šios nustatytos aplinkybės neginčija.
19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismui pareikalavus pareiškėjo duomenų apie jo sutuoktinės pajamas ir turtą, teismui buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo sutuoktinės pajamas (vaiko priežiūros išmoką), nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, banko sąskaitos išrašai. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaip matyti iš pateiktų pareiškėjo sutuoktinės banko sąskaitos išrašų, į jos sąskaitą banke lėšų pareiškėjo ir jo vaikų poreikiams tenkinti perveda N. S., sprendė, kad pareiškėjas gauna piniginių lėšų tokiu būdu, kad iš jų nebūtų išieškoma pareiškėjo kreditoriams, tačiau platesnės motyvacijos dėl šių išvadų nepateikė, juo labiau kad ir pareiškime pareiškėjas buvo nurodęs, kad šiuo metu jam padeda jo mama bei sutuoktinės tėvai.
20. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus, kurie jai yra padovanoti, kad yra UAB „NORKELITA“ direktorė, į jos sąskaitą banke lėšų perveda ne tik N. S., E. ir J. K., tačiau ir kiti fiziniai asmenys, taip pat gaunamos pajamos iš UAB „NORKELITA“. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad pareiškėjas neatskleidė aplinkybių, ar kartu su sutuoktine turi kokio nors turto, ar pajamų, jų valdomų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl to sprendė, kad kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas tiek su pareiškimu, tiek jį tikslindamas, pateikė teismui duomenis apie savo ir sutuoktinės gaunamas pajamas bei nuosavybės teise valdomą turtą, kokių rašytinių įrodymų, kuriuos privalėjo pateikti pareiškėjas, trūko teismui, skundžiamoje nutartyje nesukonkretinta. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto byloje teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015), todėl teismui nustačius tam tikras aplinkybes ir trūkstant atitinkamų duomenų, jis pats gali šiuos duomenis išsireikalauti iš juos turinčių asmenų ar institucijų. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties argumentas, jog pareiškėjas nepateikė teismui visų duomenų apie su sutuoktine turimą turtą, t. y. kreipdamasis į teismą neatskleidė visų duomenų, yra nepakankamai motyvuotas ir prieštaraujantis byloje esantiems duomenims.
21. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
22. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
23. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad asmens pasyvumas, nesiekimas vykdyti skolinių įsipareigojimų, sudarymas sąlygų jiems didėti gali būti laikomi nesuderinamais su sąžiningumo reikalavimu ir yra laikytini atskiru (savarankišku) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021. Teismų praktika. 2021, 56, p. 204-219), kuo iš esmės, šiuo atveju, ir rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip pagrindą taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą laikė nesąžiningą pasyvų pareiškėjo elgesį per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sąmoningai tyčia neveikė (bausmę atliko dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo), siekdamas išvengti bent jau dalinio atsiskaitymo su kreditoriais, nedėjo ir nededa jokių pastangų pajamoms, iš kurių galima išieškoti, gauti.
25. Visgi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2021 m. pareiškėjas mokėsi (mokosi) ir siekė įgyti atitinkamą išsilavinimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. atliko bausmę negali preziumuoti pareiškėjo sąmoningo neveikimo siekiant išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2021 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas buvo įkėlęs savo, kaip darbo ieškančio asmens, gyvenimo aprašymo anketą į darbo skelbimų portalą, o aktyviai siųsti potencialiems darbdaviams savo gyvenimo aprašymus pradėjo nuo 2022 m. sausio 6 d. Šie duomenys apie pareiškėjo mokymąsi ir naujai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės paneigia teismo išvadas, kad pareiškėjas tyčia neveikė ir nesiekė atsiskaitymo su kreditoriais. Be to, svarbu ir tai, kad apeliantas pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog jis, galimai, nuo 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė laikinojo darbo sutartį, įsidarbino už 7 Eur valandinį darbo užmokestį surinkėjo–montuotojo pareigose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvios galimybės įvertinti šių pareiškėjo naujai pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina galimai pasikeitusias reikšmingas aplinkybes pareiškėjo bankroto bylos iškėlimui, dėl ko, galimai, buvo netinkamai išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas.
26. Spręstina, kad susiklosčius esamai situacijai, nagrinėjamoje byloje privalu iš naujo įvertinti pareiškėjo siekį įsidarbinti, ištirti, ar padidėjo pareiškėjo gaunamos pajamos, iš naujo įvertinti jo galimybes fizinio asmens bankroto pagalba atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismui turint pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie savo ir sutuoktinės turimą turtą, nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalu šias abejones pašalinti.
27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų, sąmoningai vengė vykdyti prievoles kreditoriams, t. y. siekė pabloginti savo finansinę būklę, todėl spręstina, kad aplinkybės, susijusios su pareiškėjo (ne)sąžiningumu, nebuvo išsamiai ištirtos ir įvertintos, tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė.
28. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas pagal FABĮ normas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, kuris, priimdamas nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, turi išspręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kaip nepagrįsta ir neteisėta, ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui G. S. klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.