Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Atsižvelgdama į Studijos išvadas ir rekomendacijas Marijampolės savivaldybės taryba (toliau – ir atsakovė, Taryba) nusprendė inicijuoti Marijampolės dramos teatro reorganizavimą prijungimo būdu, prijungiant pareiškėją prie Marijampolės kultūros centro. Šiam siekiui įgyvendinti 2019 m. lapkričio 13 d. buvo parengtas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“.

Nurodė, jog, sužinoję apie tokius Marijampolės savivaldybės tarybos ketinimus, Marijampolės dramos teatro darbuotojai, Teatro draugijos „Gabija“ nariai, Marijampolės miesto gyventojai, Lietuvos Respublikos piliečiai (iš viso 3 450 asmenų) interneto svetainėje www.peticijos.lt pasirašė 2019 m. lapkričio 18 d. kreipimąsi Nr. 2-39(1.9), kurį prašė laikyti peticija (toliau – ir Peticija) ir nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo nuostatomis bei atšaukti Marijampolės savivaldybės tarybos Sprendimo projekto svarstymą, kuris buvo įtrauktas į 2019 m. lapkričio 25 d. Marijampolės savivaldybės tarybos darbotvarkę.

Pažymėjo, jog artimiausias Marijampolės savivaldybės peticijų komisijos posėdis buvo numatytas 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau Peticijos priėmimo klausimas jame nebuvo svarstomas. Šis klausimas buvo įtrauktas į 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio darbotvarkę, kurio metu Peticija buvo pripažinta peticija Peticijų įstatymo prasme. Pareiškėjo teigimu, jeigu toks sprendimas būtų buvęs priimtas 2019 m. lapkričio 20 d., jame nurodyti argumentai, vadovaujantis Peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies nuostatomis, turėjo būti vertinami 2019 m. lapkričio 25 d. vykusiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje.

Nurodė, jog nepaisant to, kad gyventojai pateikė Peticiją, apie kurią Marijampolės savivaldybės taryba buvo informuota, be to, neatsižvelgiant į pareiškėjo atstovo siūlymą sutaupyti 48 000 Eur kasmet, 2019 m. lapkričio 25 d. Marijampolės savivaldybės taryba pritarė Sprendimo projektui ir priėmė sprendimą Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“. Taryba 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“, kuriuo nutarė derinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą. Toliau tęsiant reorganizavimo procedūras 2020 m. vasario 24 d. buvo priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu.

Atkreipė teismo dėmesį, jog Peticija Marijampolės savivaldybės merui, Tarybai ir Peticijų komisijai buvo pateikta 2019 m. lapkričio 18 d., todėl turėjo būti pripažinta peticija ir priimta nagrinėti per 20 darbo dienų, t. y. iki 2019 m. gruodžio 16 d. Tuo laikotarpiu vyko 2019 m. lapkričio 20 d. Peticijų komisijos posėdis ir 2019 m. gruodžio 2 d. Peticijų komisijos posėdis. Nors Peticijų komisija gyventojų kreipimąsi pripažino peticija formaliai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, t. y. per 20 darbo dienų, tačiau dėl politinių priežasčių ji nebuvo priimta nagrinėti 2019 m. lapkričio 20 d. Peticijų komisijos posėdyje.

Pareiškėjo nuomone, Peticijos priėmimo nagrinėti atveju buvo pažeista Reglamento 184 punkto nuostata, nes nei apie 2019 m. lapkričio 20 d., nei apie 2019 m. gruodžio 2 d. suplanuotą Peticijų komiteto posėdį ir jo darbotvarkę nebuvo pranešta Marijampolės savivaldybės interneto puslapyje, taip užkertant kelią suinteresuotiems asmenims juose dalyvauti ir pasisakyti.

Tvirtino, jog Marijampolės savivaldybės tarybai 2019 m. lapkričio 25 d. priėmus Sprendimą inicijuoti reorganizacijos procesą, Peticijos svarstymas tebuvo formali procedūra, kurios metu visiškai nevertinti Peticijos teikėjų motyvai, o 2020 m. sausio 14 d. vykusiame Peticijų komisijos posėdyje tebuvo nurodyta, jog visos Marijampolės dramos teatre veikiančios suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo, lėlių teatro kūrybinės grupės išliks ir tęs veiklą Marijampolės kultūros centro Dramos teatro padalinyje. Reorganizavus įstaigas darbo netektų direktorius, vyriausiasis buhalteris, ūkvedys ir kasininkas, dėl to būtų sutaupyta apie 48,7 tūkst. eurų per metus, veikla bus tęsiama Dramos teatro patalpose.

Pareiškėjo nuomone, dėl Reglamento 184 punkte numatytos tvarkos nevykdymo, neatsižvelgiant į suinteresuotų asmenų ir visuomenės nuomonę dėl planuojamos reorganizacijos, buvo priimtas neteisėtas Sprendimas, kuris privalo būti panaikintas.

Atkreipė teismo dėmesį, jog Marijampolės kultūros centras, prie kurio reorganizacijos procese būtų prijungtas Marijampolės dramos teatras, iki šiol vykdė veiklą siekdamas patenkinti savivaldybės visuomenės kultūrinius poreikius, nebuvo susijęs nei su teatro veikla, nei su profesionaliuoju scenos menu (jam nėra suteiktas tokios įstaigos statusas), dėl to po reorganizacijos gali iš esmės būti sutrikdytos dramos teatro tradicijos ir nukentėti gyventojų kultūrinio gyvenimo kokybė, o tikslo – Marijampolėje esančiam dramos teatrui suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos statusą, įgyvendinimas taptų nebeįmanomas, nes teatrui (kaip padaliniui) galėtų būti suteikiamas toks statusas tik tuomet, jei jis būtų suteiktas Marijampolės kultūros centrui.

Nurodė, jog Taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi Studijos išvadomis ir medžiaga, tačiau šis dokumentas yra parengtas neišsamiai ir nėra tinkamas pagrindas pagrįsti reorganizacijos būtinumą. Esminiai Studijos trūkumai buvo nurodyti gyventojų Peticijoje: 1) Studijoje nėra pateikiami detalūs skaičiavimai dėl finansinės naudos po reorganizavimo; 2) Marijampolės kultūros centro ir Marijampolės dramos teatro misijos ir tikslai skiriasi, tačiau Studijoje šios institucijos yra lyginamos naudojant tuos pačius kriterijus; 3) Studijoje yra analizuojami Marijampolės kultūros centro ir Marijampolės dramos teatro veiklos rodikliai, t. y. konstatuojama, kad Marijampolės kultūros centro veiklos kitos pajamos 2014–2018 m. periodu išaugo beveik tris kartus, tačiau pagrindinės veiklos sąnaudos padidėjo taip pat beveik tris kartus. Marijampolės dramos teatro pajamos išaugo iki 24 500 Eur (Studijoje nenurodoma, kiek kartų), tačiau Marijampolės dramos teatro pagrindinės veiklos sąnaudos padidėjo vos 0,73 karto; 4) Studijoje analizuojami Marijampolės kultūros centro ir Marijampolės dramos teatro renginių rodikliai. Marijampolės kultūros centro renginių skaičius 2017–2018 m. periodu padidėjo nuo 206 iki 300, t. y. 15 proc., o Marijampolės dramos teatro renginių skaičius padidėjo daugiau nei 200 proc. Atitinkamai lankytojų skaičius Marijampolės kultūros centre padidėjo 52 proc., o Marijampolės dramos teatre – daugiau nei 200 proc.; 5) Studijoje nėra vertinamas vieno darbuotojo etato veiklos efektyvumas: Marijampolės kultūros centre 2018 metais buvo 115,5 etato, o Marijampolės dramos teatre – 27,5 etato. Taigi, skaičiuojant pagal renginių skaičių, vieno Marijampolės dramos teatro etato veiklos efektyvumas yra 17 proc. didesnis.

Tvirtino, jog Marijampolės savivaldybės taryba, nuspręsdama Marijampolės dramos teatrą reorganizuoti, jį prijungiant prie Marijampolės kultūros centro, iš esmės pažeidė jai patikėtą funkciją puoselėti gyventojų bendrosios kultūros ugdymą, dėl to skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Pastebėjo, jog pateiktas pareiškėjo kreipimasis į Peticijų komisiją buvo ne dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, o dėl visai kito teisės akto projekto, t. y. dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo projekto Nr. TR-325 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“, prašant jo nepriimti, o jei bus priimtas – jį panaikinti, todėl nėra susijęs su ginču.

Tvirtino, jog pareiškėjo argumentai, kad priėmus Sprendimą jam užkirstas kelias būti pripažintam profesionaliojo scenos meno įstaiga, yra nepagrįstas. Taryba, nuspręsdama Marijampolės dramos teatrą reorganizuoti, jį prijungiant prie Marijampolės kultūros centro, nepažeidė jai patikėtos funkcijos puoselėti gyventojų bendrosios kultūros ugdymą. Pabrėžė, jog pareiškėjas vykdydamas veiklą nesiekė būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga, nes nei karto nėra teikęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai prašymo būti įvertintas.

Nurodė, jog aplinkybės, kurios pareigybės bus naikinamos, o kurios po reorganizacijos išliks tęsiant darbo santykius Marijampolės kultūros centre Marijampolės dramos teatro vadovui buvo žinomos, kadangi jis susipažinęs su Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. parengtu aiškinamuoju raštu, todėl šio pobūdžio skundo teiginiai nepagrįsti. Teigė, jog minėto aiškinamojo rašto Biudžeto lėšų ekonomijos priede nurodyta, kad yra naikinamos direktoriaus, vyriausiojo buhalterio, ūkvedžio, kasininko pareigybės, o lieka 17 pareigybių (režisieriaus, režisieriaus padėjėjo, kultūrinės veiklos vadybininko, renginių aptarnavimo koordinatoriaus ir organizatoriaus, garso operatoriaus, šviesos operatoriaus, elektros ūkio priežiūros specialisto, kostiumų-rekvizito tvarkytojo, scenos darbininko, butaforo, valytojo, rūbininko, bilietų kontrolieriaus, kiemsargių, taip pat pagal autorines sutartis dirbančių dramos studijos vadovo, scenografo ir aktorių).

Atsakovės nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas subjektyviais samprotavimais, prielaidomis, nenurodant teisės aktų reikalavimų pažeidimų, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas ginčija minėto sprendimo dalį, kuria nuspręsta reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro (1 p.).

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą (14 str. 5 d.). Nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos teisinį statusą (14 str. 9 d.). Sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo arba viešo paskelbimo, kai apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą paskelbta vieną kartą ir apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą raštu pranešta visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams, dienos (14 str. 11 d.). Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima ir kartu tvirtina biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą ir po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatus kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (14 str. 12 d.). Reorganizavimas laikomas baigtu, kai į Juridinių asmenų registrą įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos biudžetinės įstaigos nuostatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą biudžetinių įstaigų pakeisti nuostatai. Reorganizuota biudžetinė įstaiga pasibaigia nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos (14 str. 14 ir 15 d.).

Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-312 nuspręsta sutikti reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro (1 p.). Taip pat šiuo sprendimu nustatytas reorganizavimo tikslas, reorganizuojama biudžetinė įstaiga, dalyvaujanti reorganizavime biudžetinė įstaiga, po reorganizavimo savo veiklą baigianti ir tęsianti biudžetinė įstaiga, jos funkcijos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2 ir 7 p.). Sprendimu abiejų biudžetinių įstaigų direktoriai įpareigoti iki 2019 m. gruodžio 11 d. parengti ir Marijampolės savivaldybės tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą (8 p.).

Tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-346 nuspręsta derinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (1 p.), įpareigoti Marijampolės dramos teatro ir Marijampolės kultūros centro direktorius pasirašyti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (2 p.) ir įpareigoti Marijampolės dramos teatro direktorių teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti viešai ir raštu pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams apie Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (3 p.).

Kaip matyti, priimant tarpinius sprendimus, buvo įgyvendinta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta biudžetinės įstaigos (šiuo atveju – Marijampolės dramos teatro) reorganizavimo procedūros vykdymo pradžios sąlyga – duotas savivaldybės tarybos sutikimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą (šiuo atveju – Marijampolės dramos teatrą) ir duoti įpareigojimai reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovams parengti biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygų aprašą.

Pareiškėjas šioje byloje iš esmės nekelia ginčo dėl reorganizavimo procedūrų pažeidimo.

Pareiškėjo skundas grindžiamas argumentais, jog, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento 163, 173, 177 ir 184 punktų, Peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, be to, priimtas Sprendimas prieštarauja Marijampolės savivaldybės tarybos tikslams ir uždaviniams.

Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės savivaldybės tinklalapyje nebuvo paskelbta informacija apie 2019 m. lapkričio mėnesį vykusį Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdį ir jo darbotvarkę, taip užkertant kelią pareiškėjo atstovams pasinaudoti Reglamento 177 punkte įtvirtinta teise dalyvauti Tarybos komiteto posėdyje ir jame pasisakyti dėl svarstomo Sprendimo projekto.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Marijampolės savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo projektą Nr. TR-325 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ (toliau – ir Sprendimo projektas) svarstė 2019 m. lapkričio 21 d. posėdyje. Sprendimo projektą posėdyje pristatė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja A. V.. Dalyvavusių komiteto narių daugumai balsavus „už“, Sprendimo projektui buvo pritarta.

Pagal minėto sprendimo projekto svarstymo metu galiojusio Reglamento (aktuali 2019-03-25 redakcija, patvirtinta sprendimu Nr. 1-101) 163 punktą, Komitetai posėdžiauja esant būtinumui, paprastai kartą per mėnesį (liepos mėnesį posėdis nevyksta). Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai ir parengiamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų tarybos sprendimų projektų. Reglamento 173 punkte įtvirtinta, jog Komitetai turi teisę pateikti tarybai pasiūlymus, kad tarybos sprendimų projektai bei kiti savivaldybės gyventojams ir juridiniams asmenims svarbūs klausimai būtų pateikti svarstyti visuomenei. Reglamento 177 punkte numatyta, jog Komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys. Pagal Reglamento 184 punktą, visų komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje.

Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. <...> Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 25 d. 9-ojo šaukimo Tarybos 8-ojo posėdžio protokolas Nr. T-12 patvirtina, jog Tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas sprendimo Nr. I-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ (dėl kurio projekto, svarstant jį Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete, šioje byloje keliamas ginčas) priėmimo klausimas, dalyvavo Marijampolės dramos teatro atstovė A. V. ir svarstomu klausimu pasisakė. Pasisakyme buvo išdėstyti iš esmės politinio pobūdžio argumentai. Sprendimas dėl sutikimo reorganizuoti dramos teatrą buvo priimtas dalyvavusių Tarybos narių dauguma ir dėl balsavimo rezultatų ginčo byloje nėra.

Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2019-06-20 iki 2021-04-30) 1 straipsnyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamos peticijos teisės įgyvendinimo tvarką. Peticijos teisė – Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių (toliau – savivaldybės institucijos) (2 straipsnio 2 dalis). Peticijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog peticija – tai rašytinis arba elektroninis pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas su reikalavimais ar siūlymais spręsti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus klausimus, kai tam reikia priimti naują teisės aktą, pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį teisės aktą ir kai peticijų komisijos tokį kreipimąsi pripažįsta peticija.

Peticijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai kreipimasis pripažįstamas peticija ir priimamas nagrinėti, tačiau Seime, Vyriausybėje ar savivaldybės institucijose jau yra užregistruotas ar svarstomas teisės akto projektas, kuriame yra suformuluoti pareiškėjo peticijoje pateikti siūlymai ar reikalavimai, tokia peticija yra perduodama svarstyti kartu su minėtu teisės akto projektu.

Pareiškėjų skunde keliamos pretenzijos iš esmės dėl to, kad, pateikus peticiją, ji 2019 m. lapkričio 20 d. vykusiame Peticijų komisijos posėdyje nebuvo priimta nagrinėti, dėl to, pasak pareiškėjo, peticija nebuvo perduodama svarstyti kartu su sprendimo projektu „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“.