- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-178-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00065-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-07 nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 Eur bauda su 30 pakelių cigarečių „Fest 7“ bei transporto priemonės ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Dokumentas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - transporto priemonei ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas registracijos liudijimas, perduotas institucijai, kuri vykdys šios priemonės konfiskavimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. K. nubaustas už tai, kad jis 2019-01-12 apie 09.45 val., Vilniaus rajone, Medininkų pasienio kontrolės punkte, vyko per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedeklaruodamas ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs automobilyje po variklio dangčiu už radiatoriaus 30 pakelių cigarečių ,,Fest 7“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 96 Eur. Tuo jis pažeidė 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies ,,a“ punkto nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 208 straipsnio 1 dalyje.
2. Už šio nusižengimo padarymą V. K. nubaustas 200 Eur bauda su 30 pakelių cigarečių „Fest 7“ bei transporto priemonės ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. K. prašo
Žemesnės instancijos teismas
-panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-07 nutarimą dalyje dėl transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;
-pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-07 nutarimo dalį dėl transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir netaikyti šios administracinio poveikio priemonės.
Šalies argumentai
3.1. Apelianto teigimu, pagal suformuotą teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos nusižengimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta - įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Taigi, tik tokį požymį atitinkanti transporto priemonė galėjo būti privalomai konfiskuojama teismo. Pažymi, jog apylinkės teismas pats pripažino, kad šis automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti. Slėptuvė nebuvo įrengta, gabenimas be tokios priemonės buvo įmanomas, cigaretės gulėjo visiškai laisvai tarp automobilyje esančių detalių, o vieta nusižengimo padarymui naujai konstruojama nebuvo. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, automobilis niekaip neatitiko vienintelio reikalavimo, t. y. slėptuvė nebuvo pritaikyta specialiai daromam nusižengimui. Todėl apylinkės teismas remtis šiuo argumentu, konfiskuodamas transporto priemonę, negalėjo, nes privalomam automobilio konfiskavimui, apelianto nuomone, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo. V. K. nurodo, jog apylinkės teismas tokiu atveju turėjo patikrinti, ar automobilis, esant kitoms aplinkybėms, galėjo būti konfiskuotas ir ar, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, negalėjo būti paskirta kokia kita nuobauda. Pažymi, jog taip pat reikia vertinti ir gabentų cigarečių kiekį, vertę bei konfiskuotos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-01 nutartis byloje Nr. 2AT-36-2014, 2014-11-16 nutartis byloje Nr. 2AT-59-2014.)
3.2 V. K. nuomone, esant visiškai nedideliam cigarečių kiekiui, konfiskuotos transporto priemonės vertei esant žymiai didesnei nei gabentų cigarečių, akivaizdu, kad konfiskuoti transporto priemonę tiesiog nėra tam pagrindo bei tai yra neteisinga ir neproporcinga paskirtai 200 Eur baudai, nes padaryta ekonominė žala valstybei yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei tokia nuobauda nubaustam asmeniui.
3.3. Pažymi, jog, vertinant jo asmenybę, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad jis 2011-09-03 sudarė santuoką ir iki šiol gyvena sudaręs šeimą. Iš pateikiamos 2019-02-18 dienos medicininės pažymos matyti, kad sutuoktinės nėštumas siekia 22 sav. Ruošiantis tėvystei yra reikalingos piniginės lėšos bei, žinoma, pati transporto priemonė, kadangi žmoną nuolat reikia vežioti pas gydytojus. Jo sutuoktinės pajamos nuo 2018-01-01 iki 2019-02-18 dienos siekė vos 2 767 Eur. Tokių pajamų šeimai užtenka tik pragyvenimui, todėl pirkti naują automobilį šiuo metu nėra galimybės. V. K. teigimu, visų įrodymų visuma bei duomenys apie patį pažeidėją bei jo šeimą yra teigiamai jį charakterizuojantys, nurodantys ne itin didelio padaryto nusižengimo mastą, sumas, akivaizdų transporto priemonės vertės ir cigarečių vertės skirtumą, turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nepažeidžiant jo teisių ir teisėtų interesų ir siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo.
3.4. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (2016-03-25 Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.6.-2343- 982/2016). Pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, šiuo atveju siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinio nusižengimo bei apribojant galimybę daryti naujus nusižengimus, nebūtinai turi būti taikomos visos maksimaliausios priemonės, kiekvienu atveju turi būti konkrečiai vertinamos tos aplinkybės, kurios priklauso nagrinėjamai bylai, todėl įstatymas ir numato teismui teisę pasirinkti vienokią ar kitokią baudos rūšį bei jos dydį atsižvelgiant į padarytą nusižengimą ir jo aplinkybes, todėl nebūtinai kiekvienu atveju reikia imtis griežčiausių priemonių tam, kad pasiekti administracinė nuobaudos paskirtį. Todėl ir šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, apylinkės teismas pritaikė neproporcingą (neadekvačią) priemonę padarytam teisės pažeidimui, kadangi buvo padarytas ne svarbiausią įstatymo saugomą vertybę pažeidžiantis pažeidimas, o jo mastas buvo ne itin didelis, nesukeliantis daug žalos valstybės ekonominei tvarkai, todėl prie minimalios 200 Eur baudos automobilio konfiskavimas yra varžantis asmens teises labiau, negu reikia bausmės tikslams pasiekti.
3.5. Apelianto teigimu, susidarė keista situacija, nes apylinkės teismas jam paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą baudą, tačiau papildomai pritaikė tokią griežtą priemonę - automobilio konfiskavimą. V. K. manymu, paskiriant minimalią baudą, yra akivaizdu, kad nusižengimas pagal šį straipsnį atitinka minimalius reikalavimus, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu apylinkės teismas papildomai taiko ir turto konfiskavimą, kuris, pagal aukščiau minėtas aplinkybes, šiuo atveju negalėjo būti taikomas ir yra nelabai proporcingas padarytam nusižengimui net pagal paskirtos baudos sumą. Nurodo, kad būtent dėl to įstatymas teismui suteikia teisę savo nuožiūra paskirti turto konfiskavimą, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus pagal padarytą nusižengimą, tačiau esant minimaliai ir nežymiai baudos sumai, turto konfiskavimas akivaizdžiai yra neproporcingas ir nelogiškas, pažeidžiantis asmens teises, priimtas nesilaikant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Todėl, pareiškėjo nuomone, visos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės galėjo ir turėjo būti vertinamos tik dėl skiriamos baudos dydžio, o ne dėl papildomai skiriamo/neskiriamo turto konfiskavimo, kurio taikymo klausimas šioje byloje apskritai neturėjo būti keliamas pagal padarytą pažeidimą ir asmenines pažeidėjo savybes.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą apylinkės teismo nutarimą patikrins tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. tik administracinio poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumo apimtyje. Šioje byloje ginčo dėl to, kad V. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, nėra, todėl apygardos teismas dėl šių aplinkybių daugiau nepasisako.
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką administracinių teisės pažeidimų/ nusižengimų bylose teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-2013, Nr. 2AT-18-2014, Nr. 2AT-60-2014, Nr. 2AT-68-2014, Nr. 2AT-48-693/2015 ir kt.).
7. ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo diskrecija kartu su administracine nuobauda, įvertinus visas bylos aplinkybes, išspręsti klausimą dėl kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimo ar nekonfiskavimo.
8. Pagal ANK 29 straipsnį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad V. K. 2019-01-12 apie 09.45 val., Vilniaus rajone, Medininkų pasienio kontrolės punkte, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką automobiliu ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei bei paslėpė automobilyje po variklio dangčiu už radiatoriaus 30 pakelių cigarečių ,,Fest 7“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 96 Eur. Taigi šiuo konkrečiu atveju, automobilis ,,Opel Vectra“ buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Nors apeliantas skunde nurodo, kad cigaretės pakeliuose, nepaženklintuose nustatyto pavyzdžio banderolėmis, buvo gabenamos automobilyje neįrengus jokių specialių slėptuvių, t. y. nepakeičiant transporto priemonės konstrukcijų, tačiau tai, kad cigaretės buvo rastos po variklio dangčiu už radiatoriaus, rodo, kad V. K. kontrabandines cigaretes vežė paslėpęs taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti ir aptikti.
10. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, jog viena iš transporto priemonės pripažinimo administracinio nusižengimo padarymo priemone būtinų sąlygų yra tai, kad be automobilio tokio cigarečių pakelių kiekio per valstybės sieną nebūtų galima pernešti nepateikiant muitinės kontrolei. Sutiktina su apelianto skundo argumentu, jog jo gabentų cigarečių kiekis negali būti pripažintas dideliu, nes nėra ypatingai sunkus ar užimantis daug vietos. Todėl neatmestina, kad tokį cigarečių kiekį V. K. iš tiesų per valstybės sieną būtų galėjęs gabenti ir be transporto priemonės. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti tai, ar transporto priemonė, automobilyje paslepiant nepaženklintas nustatyto pavyzdžio banderolėmis cigaretes, kontrabandai gabenti buvo panaudota pirmą kartą. Iš 2019-01-30 administracinių nusižengimų registro išrašo apie V. K. registruotus administracinius nusižengimus matyti (b. l. 10-15), kad jis per metus administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarė antrą kartą - V. K. 2018-04-05 iš Baltarusijos Respublikos, deklaravęs, kad veža tik asmeninius daiktus, negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, tarp asmeninių daiktų tame pačiame automobilyje ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė 30 pakelių cigarečių. Tai rodo, kad transporto priemonė kontrabandai daryti buvo naudojama nevienkartiniam atvejui. Už minėto nusižengimo padarymą V. K. atžvilgiu buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, paskiriant 80 Eur baudą. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu automobilio konfiskavimas nebuvo taikytas.
11. Sutiktina su V. K. skundo argumentu, jog kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda, būtina atsižvelgti į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Taigi 2019-01-12 V. K. nuosavybės teise priklausančiame automobilyje buvo rasta 30 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė - 96 Eur. Tuo tarpu automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, nurodoma 2019-01-12 Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole yra didesnė – 1 900 Eur (b. l. 3). Tačiau, kaip jau minėta, V. K. nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 1 dalyje, padarė nepraėjus nei metams po jo nubaudimo už analogiško nusižengimo padarymą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pirmuoju atveju buvo paskirta bauda, tačiau tai, kad jis, panaudodamas tą pačią transporto priemonę, ir vėl nusižengė, rodo, jog vien baudos paskyrimas jam teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamas pasiekti nuobaudos skyrimo tikslus ir V. K. atžvilgiu neturėjo jokio prevencinio poveikio.
12. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad nagrinėjamu atveju, nekonfiskuojant transporto priemonės, vien paskirta bauda neturės tiesioginio pažeidėjo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra proporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Pakartotinai V. K. padarytas nusižengimas rodo, kad nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ANK 22 straipsnio ir ANK 27 straipsnio nuostatų tikslams.
13. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose konfiskavimas netaikytas, nelaikytinos precedentu, nes neatitinka nagrinėjamos situacijos aplinkybių, kadangi konfiskavimas jose netaikytas nustačius aplinkybes, kurių šioje byloje nėra (transporto priemonės priklausė trečiajam asmeniui, nusižengimai padaryti pirmą kartą).
14. Dėl V. K. skundo argumento, jog konfiskuota transporto priemonė yra reikalinga šeimos poreikiams tenkinti ir yra būtina laukiant šeimos pagausėjimo, pažymėtina, kad tai nėra savaime pripažįstama kaip ypatinga aplinkybė, lemianti administracinio poveikio priemonės netaikymą. Apeliantas su skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus pažymas, duomenis apie nekilnojamą turtą (nuosavybės teisės į A. K. ir V. K. nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos), iš kurių galima spręsti apie V. K. ir jo šeimos turtinę padėtį. Vis dėlto, kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kontrabandines cigaretes vežė paslėpęs taip, kad jų nebūtų galima vizualiai pastebėti, t. y. veikė sąmoningai – suvokė, kad daro administracinį nusižengimą ir norėjo taip veikti, suprasdamas, kad už tokius jo veiksmus (nusižengimą darant pakartotinai) gresia griežtesnė atsakomybė. Tačiau tai jo nuo nusižengimo darymo nesulaikė. Juolab, kaip pagrįstai dėmesį atkreipė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, apylinkės teismas jam paskyrė minimalią įstatyme numatytą baudą. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. K. nubaustas už vieno iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, darančių didelę žalą valstybės ekonomikai, padarymą. Tai patvirtina įstatymo leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytos pakankamai griežtos nuobaudos, kurios, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo bei atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, 2018-12-20 įstatymu Nr. XIII-1835 (įsigaliojusiu nuo 2019-01-01) buvo sugriežtintos. Taigi, esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad V. K. paskirta administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, taikyta teisingai ir nepažeidžiant proporcingumo principo.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apylinkės teismas, konfiskuodamas V. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ANK nuostatų nepažeidė, toks apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-02-07 nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.