Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-28 · Civilinė byla Nr. 2A-884/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-28
Bylos Nr.
2A-884/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
D. B.
Civilinė byla Nr. 2A-884/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 63
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovei M. B. ,atsakovei D. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1162-360/2009 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl 113 000 Lt skolos, 40 680 Lt delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. B. , prašydama priteisti 113 000 Lt skolos, 40 680 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, jog pagal sutartis, kurias ginčo šalys sudarė 2007 m. gegužės 16 d., ji paskolino atsakovei 113 000 Lt, kuriuos ši įsipareigojo grąžinti iki 2007 m. birželio 16 d. Negrąžinus skolos iki sutartyse nustatyto termino, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Praėjus numatytam terminui, atsakovė skolos negrąžino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nusprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-526/2009, D. B. buvo pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir dėl sukčiavimo prieš M. B. nuteista laisvės atėmimu 3 metams.

Atsakovė D. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ji yra skolinga ieškovei M. B. ne 113 000 Lt, bet 103 000 Lt. Be to, ši skola susidarė ne pagal 2007 m. gegužės 16 d. sutartis, kadangi atsakovė jų nepasirašinėjo, o jose esantis atsakovės parašas yra suklastotas. Atsakovė nurodė, jog 10 000 Lt ji yra grąžinusi ieškovei. Atsakovė nesutiko su 40 680 Lt delspinigių priteisimu, kadangi su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl jos pačios kaltės. Ieškovė 2007 m. inicijavo baudžiamosios bylos atsakovei iškėlimą dėl tariamo 113 000 Lt pinigų sumos pasisavinimo. Dėl to atsakovės turtui buvo pritaikytas areštas ir ji negalėjo jo parduoti bei atsiskaityti su ieškove. Šiuo metu jos turto vertė yra ženkliai sumažėjusi ir ji dėl to patyrė didelius nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovės D. B. ieškovės M. B. naudai 113 000 Lt, 20 340 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 133 340 Lt skolos. Teismas iš byloje esančių 2007 m. gegužės 16 d. rašytinių sutarčių, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė M. B. paskolino atsakovei D. B. 113 000 Lt. Atsakovė, teismui pasiūlius atlikti rašysenos ekspertizę dėl jos parašo nuginčijimo sutartyse, ją atlikti atsisakė. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės nurodytų argumentų, jog ji buvo grąžinusi 10 000 Lt dydžio skolos dalį, pagrįstumo, padarė išvadą, jog iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų labiau tikėtina, kad atsakovė ieškovei 10 000 Lt grąžino pagal ankstesnį tarp ginčo šalių sudarytą paskolos sandorį, ką patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis. Kadangi atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų CK 6.870 ir 6.873 straipsniuose, ji kaip paskolos gavėja turi grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo yra gavusi. Teismas sprendė, kad sutartyse numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, todėl juos sumažino, priteisdamas pusė prašomos priteisti delspinigių sumos, t.y. 20 340 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą patenkintų ieškovo materialinių teisinių reikalavimų dalyje ir grąžinti bylą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą bylą nagrinėti tik po to, kai ji sumokės žyminį mokestį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nėra grąžinusi ieškovei 10 000 Lt dydžio paskolos dalies pagal 2007 m. gegužės 16 d. sutartis. Teismas šią išvadą padarė remdamasis prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovė neįrodė, kad iki paskolos sutarties sudarymo dienos tarp ginčo šalių buvo sudarytos kokios nors sutartys, pagal kurias atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 10 000 Lt. Tuo tarpu 10 000 Lt pinigų sumos grąžinimo ieškovei faktas konstatuotas tiek nagrinėjamoje, tiek baudžiamojoje byloje.

2. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė atsisakė atlikti rašysenos ekspertizę dėl jos parašų sutartyse, neatsižvelgė, kad šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Kadangi ikiteisminio tyrimo rezultatas gali turėti tiesioginės įtakos teismo sprendimui, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nuteista baudžiamojoje byloje už tai, kad negrąžino paskolos pagal paskolos sutartis, kadangi teismo nuosprendis tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs.

4. Teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo žyminio mokesčio. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti ieškinį ir palikti ieškinį nenagrinėtą.

Atsiliepimas

Ieškovė M. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė 10 000 Lt atidavė pagal ankstesnį tarp šalių sudarytą paskolos sandorį, apie kurį kalbama baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-523/2009. Teismas daug kartų siūlė atlikti rašysenos ekspertizę dėl atsakovė parašo nuginčijimo paskolos sutartyse, tačiau atsakovė ją atlikti atsisakė. Nurodo, jog ji nuo žyminio mokesčio yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kadangi reiškiamas reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

Ieškovė M. B. pareiškė ieškinį dėl 113 000 Lt skolos, 40 680 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės D. B. pagal dvi atsakovės 2007 m. gegužės 16 d. pasirašytas sutartis, kuriomis D. B. pripažino gavusi iš M. B. 83 000 Lt ir 30 000 Lt pinigų sumas, įsipareigodama šias skolas grąžinti iki 2007 m. birželio 16 d., o negrąžinus – mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu M. B. ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovės D. B. ieškovės naudai 113 000 Lt skolą, 20 340 Lt delspinigių bei 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos 133 3470 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu, ginčydama Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius 10 000 Lt dydžio skolos dalies grąžinimo faktą, dėl ko netinkamai nustatė ieškovei negrąžintos skolos dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B. W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir savo išvadas dėl 10 000 Lt paskolos dalies grąžinimo pagrįsdamas tikimybių pusiausvyros principu, pažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 185 str.).

Atsakovė D. B. nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių 2007 m. gegužės 16 d. sutartyse nurodytos skolos ar jos dalies grąžinimą. Kaip matyti iš 2007 m. spalio 1 d. liudytojo apklausos protokolo, kuriame užfiksuoti M. B. parodymai, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00707-07, 2007 m. balandžio mėnesį M. B. nurodė paskolinusi D. B. 70 000 Lt ir 30 000 Lt sumas, šią skolą įforminant dviem atsakovės išrašytais ir pasirašytais vekseliais. Suėjus nustatytam skolos grąžinimo terminui, ieškovė atsakovės prašymu paskolino jai dar 23 000 Lt sumą, šią skolą įforminant skolos rašteliu. D. B. grąžinus 10 000 Lt, likusi negrąžinta 113 000 Lt skolos suma buvo įforminta 2007 m. gegužės 16 d. sutartimis, kurias pasirašė atsakovė D. B. , sunaikinant iki to laiko išrašytus vekselius ir paskolos raštelį (b.l. 33-34). Iš šių parodymų darytina išvada, kad vekselius ir paskolos raštelį pakeitusiomis 2007 m. gegužės 16 d. sutartimis buvo siekiama įforminti tą pačią atsakovės skolą ieškovei, kurios dydis buvo sumažintas ieškovei grąžintos 10 000 Lt dydžio skolos dalimi. Iš 2007 m. spalio 5 d. įtariamojo apklausos protokolo, kuriame užfiksuoti D. B. paaiškinimai, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-00707-07, matyti, jog atsakovė nurodė, kad sunaikinus vekselius pasirašytais skolos dokumentais buvo siekiama įforminti iki to laiko susidariusios 110 000 Lt skolos ir 13 000 Lt palūkanų egzistavimą (b.l. 31-32). Kadangi 2007 m. gegužės 16 d. sutartyse fiksuota skolos suma sudaro ne 123 000 Lt, kaip nurodyta minėtame D. B. apklausos protokole, bet 113 000 Lt, todėl darytina išvada, kad minėtose sutartyse buvo atsižvelgta į atsakovės grąžintos 10 000 Lt skolos dalį.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006) CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuriam pasibaigus prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoda teismui (BPK 166, 218, 220 straipsniai), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas baudžiamąją tvarka nėra tapačios sąvokos. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, jei nagrinėjama byla baudžiamąja tvarka, t. y. kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo baudžiamojoje byloje ir tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo dėl dokumentų klastojimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Todėl atsakovė, įgyvendindama savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), turėjo pareigą pasinaudoti kitomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis tam, kad įrodytų 2007 m. gegužės 16 d. sutartyse esančio jos parašo klastojimo faktą. Pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigą užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, kadangi patikslino atsakovės pareigą įrodinėti ir išaiškino atsakovei jos teisę prašyti teismą skirti byloje ekspertizę (b.l. 46-48). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė nesutiko su ekspertizės paskyrimu, siekiant nustatyti jos parašo klastojimo faktą (b.l. 58), ir nepateikė kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės prievolės ieškovei egzistavimo, pagrįstai vadovavosi 2007 m. gegužės 16 d. sutartimis, kuriose atsakovė D. B. pripažino pasiskolinusi iš ieškovės M. B. 113 000 Lt ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovei.

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendis, priimtas baudžiamoje byloje Nr. 1-98-526/2009, įsiteisėjo 2009 m. spalio 29 d., Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi atmetus nuteistosios D. B. apeliacinį skundą. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. nuosprendis buvo paliktas nepakeistas, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas juo vadovavosi priimdamas sprendimą tuo metu, kai jis dar buvo neįsiteisėjęs, neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus neturėjo pagrindo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti teismo sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė M. B. nebuvo sumokėjusi nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog ieškovė, paduodama ieškinį, nemokėjo žyminio mokesčio, nes nuo jo buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasVigintas Višinskis